Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. S. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3025-671/2020 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams M. S., I. S. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovų (apeliantų) apeliacinis skundas netenkintinas.

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

39. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys (taip pat ir atsakovų nurodytas ekspertinio tyrimo aktas), kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

41. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei L. B. 2017-11-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. I. S. ir M. S. 2018-04-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ant gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis komercinės paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

42. Iš 2005-09-30 apskrities viršininko įsakymo Nr. 1935 bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6.2 punkto nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas viešpataujantis statinių servitutas, servituto „S3“ plotas yra 0,007 ha. Žemės sklypo plane servituto ženklas „3S“ pažymėtas ant pastato (duomenys neskelbtini). Ieškovės patalpos 1-6 plotas yra 5,55 m².

43. Nustatyta, kad ieškovei priklausančių I ir II aukšto patalpų plane laiptai atvaizduoti tik antrame aukšte iš patalpos 1-6, taip pat laiptų fragmentai užfiksuoti atsakovų patalpų plane.

44. Iš 2018-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip pat 2020-01-09 ir 2020-10-20 teismo posėdžių metu atlikus vietos apžiūras nustatyta, kad iš ieškovės pirmo aukšto patalpų įėjimo į jos antro aukšto patalpas, planuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, nėra. Vietos apžiūrų metu nustatyta ir iš į bylą pateikto Teismo įpareigojimų (nutarties) įvykdymo/neįvykdymo akto matyti, kad iš ieškovei priklausančios pirmo aukšto patalpos, pažymėtos II-5, durys veda į nedidelio ploto patalpą (tambūrą), už kurio yra durys į atsakovams priklausančią patalpą 1-2 (kuriai norima nustatyti servitutą). Taip pat apžiūros metu nustatyta, kad ieškovei priklausančios patalpos II-5 lubose yra išpjauta skylė. Apžiūrėjus atsakovams priklausančią patalpą 1-2 nustatyta, jog šiuo metu joje yra vieni laiptai į apačią (pusrūsio patalpas), į viršų vedančių laiptų, pažymėtų planuose, nebėra; lubose buvusi anga laiptams yra užkalta medienos drožlių plokšte, o durys, pro kurias patenkama į nedidelio ploto patalpą (tambūrą), už kurio yra durys į ieškovei priklausančią patalpą II-5, yra užkaltos.

45. Prie nagrinėjamos bylos pridėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 atliktos 2019-04-01 vietos apžiūros metu nustatyta, kad ieškovės antro aukšto patalpų plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieškovei priklausančios patalpos 1-6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas pirmo aukšto plane 1-2. Taip pat apžiūrėjus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kiemo pusės, nustatyta, kad patekti į ieškovės patalpas iš kiemo pusės galimybės nėra. Apžiūros metu nustatyta ir tai, kad ant atsakovams priklausančio pastato viršaus yra ieškovei priklausančių patalpų dalis, kurioje yra patalpa 1-6.

46. Nustatyta, kad Telšių rajono savivaldybės administracija 2017-06-08 išdavė leidimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai.

47. 2020-02-19 ekspertinio tyrimo akte Nr. 20-02/01 konstatuota, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), medinio priestato (1-2) fizinis nusidėvėjimas sudaro 300 %, t. y. priestatas yra visiškai fiziškai nusidėvėjęs; priestato atkūrimo kaštai sudaro 15811,04 Eur; priestato (1-2) techninė būklė turi avarinės grėsmės požymių, nesant ekonominio pagrindimo – rekomenduojamas esamų medinių konstrukcijų griovimas; pastato, (duomenys neskelbtini), medinis priestatas (1-2) negalėjo būti įrengtas ir naudotas kaip autentiška laiptinė patekimui į pastato, (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpas.

48. Iš 2020-04-01 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-211 matyti, kad patikrinus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamą statinio (-ių) techninę priežiūrą, nustatyta, kad nurodyto pastato priestatas turi avarinės būklės požymių ir kelia grėsmę statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai ir gyvybei; aktu reikalaujama, kad būtų sustabdytas statinio medinio priestato naudojimas, uždrausta bet kokia veikla priestate; medinį priestatą nugriauti arba, atlikus priestato ekspertizę, kapitališkai remontuoti, vadovaujantis ekspertizėje pateiktomis išvadomis.

49. Iš 2020-09-28 Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieškovei įsirengti laiptus iš patalpos II-5 į antro aukšto patalpas nustatyta, kad apkrovų didinimas arba perskirstymas, ypač jas koncentruojant, neigiamai atsilieps tolimesnei perdangos konstrukcijų elgsenai; siekiant saugaus tolimesnio perdangų konstrukcijų eksploatavimo, būtina užtikrinti, jog nebūtų sudarytos sąlygos apkrovų perviršiui ar kitaip sudarytos sąlygos ribiniams konstrukcijos būviams pasiekti; tolimesniam atraminės konstrukcijos eksploatavimui būtina numatyti sustiprinimą arba naujos įrengimą.

Dėl ieškinių tapatumo ir prejudicinių faktų

50. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė byloje pareiškė ieškinį tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje e2A-468-368/2019. Tiek prieš tai išnagrinėtoje byloje (dėl valdymo pažeidimų pašalinimo), tiek šioje nagrinėjamoje byloje (dėl servituto nustatymo) ieškovė reiškia tuos pačius reikalavimus. Atsakovų vertinimu, teismas, gavęs ieškovės analogišką ieškinį tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu, ieškinio turėjo nepriimti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko; teismas turėjo bylą nutraukti.

51. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

52. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3K-602/2013; 2014 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.

53. Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

54. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

55. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019).

56. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo išnagrinėta civilinė bylą Nr. e2-1057-1037/2019 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams M. S. ir I. S. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S. pašalinti kliūtis ieškovei L. B. patekti iš jai priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu II-5, esančios adresu (duomenys neskelbtini), į atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, esančią komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S. pašalinti kliūtis per jiems priklausančio komercinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, ieškovei L. B. patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad šalių ginčas buvo sprendžiamas išimtinai vadovaujantis teisiniu reguliavimu, kuris gina asmens nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, dėl to ieškovei neįrodžius, kad atsakovai pažeidė jos teises, apginti jos teisių šio instituto pagrindu nebuvo galima. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. balandžio 245 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ginčas tiek civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019, tiek šioje civilinėje byloje vyksta tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (dėl atsakovės negalėjimo patekti į savo patalpų antrą aukštą per atsakovams priklausančią patalpą), todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo šalys ir ieškinio pagrindas sutampa. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla Nr. e2-1057-1037/2019 buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, o šioje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl servituto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas dėl servituto nustatymo negali būti pripažintas tapačiu ieškinio dalykui Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 dėl valdymo pažeidimų pašalinimo. Ieškinių dalykai negali būti laikomi tapačiais, kai vienu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti servitutą į atsakovams priklausančią patalpą, o kitu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis, kurios trukdo jai patekti į antrąjį aukštą (t. y. savo teises bandė apginti negatoriniu ieškiniu). Nors ieškovės interesas abiem atvejais iš esmės sutampa, ieškinių reikalavimais yra siekiama skirtingų teisinių tikslų, o jų tenkinimas sukeltų nevienodas teisines pasekmes, todėl šiuo atveju ieškinių dalykas yra skirtingas.

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ar, jei toks ieškinys buvo priimtas, nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

59. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad kai vienoje byloje ieškinio reikalavimo pagrindas ar jo dalis sutampa su kitoje byloje to paties asmens pareikšto reikalavimo pagrindu, tai reiškia galimą teismo nustatomų faktų prejudiciją, reikšmingą kitoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).

60. Minėta, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

62. Įrodinėjimo procese tinkamas rėmimasis ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis galimas tik tinkamai apibrėžus nagrinėjimo dalyką nagrinėjamoje byloje. Ši išvada išplaukia iš teismų praktikos dėl prejudicinių aplinkybių sąlygų viseto, be kita ko, kad aplinkybė turi būti įrodinėjimo dalyko dalimi abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

63. Civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 ieškovė prašė įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis patekti iš jai priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu II-5, į atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2; įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis per jiems priklausančio komercinės paskirties pastato patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1. Ieškovė nurodė, kad į jai priklausančias patalpas antrajame aukšte galima patekti iš esmės tik vieninteliu būdu – per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant esamais laiptais į viršų. Civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 nustatyta, kad iš ieškovei priklausančių I aukšto ir II aukšto patalpų plano matyti, kad laiptai atvaizduoti tik antrame aukšte iš patalpos 1-6; 2019-14-01 atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad, minėtame plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieškovei priklausančios patalpos 1-6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas pirmo aukšto plane 1-2. Teismas konstatavo, jog būtent dėl to ir kilo ginčas, kad ieškovė negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą, nes patekimas į jį veda per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, kartu teismas pažymėjo, kad vien tik ieškovės II aukšto plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi, nesant nustatytų apribojimų, t. y. servitutų ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės turtui nustatyti du servitutai. Vienas iš jų statinio servitutas, kuris yra viešpataujantis pagal Apskrities viršininko 2005-09-30 įsakymą Nr. 1935, o – kitas tarnaujantis kelio servitutas. Teismas nurodė, jog būtent patalpa, esanti antrame aukšte ir ieškovės plane pažymėta 1–6, yra viešpataujantis daiktas, nes ši patalpa yra ant atsakovams priklausančio namo stogo.

64. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat nurodė, kad negali pateikti į savo patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, t. y. jomis tinkamai naudotis, nes į ieškovei priklausančias patalpas antrajame aukšte galima patekti tik vieninteliu būdu – per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant laiptais į viršų. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausančių I ir II aukšto patalpų plane laiptai atvaizduoti tik antrame aukšte iš patalpos 1–6, taip pat laiptų fragmentai užfiksuoti atsakovų patalpų plane. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pažymėjo, kad iš 2005-09-30 Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 1935, kuriuo nustatytas servitutas „S3“, taip pat registro išrašo apie tai, kad ieškovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas viešpataujantis statinių servitutas, matyti, kad servituto „S3“ plotas yra 0,007 ha (70 kv.m); iš ieškovės antro aukšto patalpų plano matyti, kad patalpos 1-6 plotas, yra tik 5,55 kv.m. Ieškovės įsitikinimu, likęs plotas yra skirtas būtent patekimui į ieškovės patalpą 1-6 (o iš jos į likusias antro aukšto patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5), nes kitoks aiškinimas, t. y., kad servitutu suteikta teisė pastatyti patalpą 1-6 virs atsakovų pastato, tačiau nenumatant patekimo į ją, neturi protingo pagrindo.

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 įrodinėtas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas pripažinti prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir, kad kitokio būdo, tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą, į ją patekti nėra galimybės.

66. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas teisės normas, kasacinio teismo praktiką, civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 ir nagrinėjamoje byloje įrodinėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas minėtas aplinkybes, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo šioje byloje pripažinti prejudicinais faktais tam tikrų aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ginčo esmės

67. Ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašė nustatyti servitutą – teisę ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), per atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, esančią komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas).

68. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

69. Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 124 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 126 straipsnio 1 dalis).

70. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018). Taigi servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2020).

71. Minėta, kad servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

72. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti servitutą – teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas per atsakovams priklausančią patalpą. Atsakovai su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, pažymėjo, jog abi šalys yra įsirengusios į savo pastatus atskirus įėjimus, neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, nei laiptinių, nei koridorių, nei kitų patalpų. Atsakovų vertinimu, racionaliau ir logiška ieškovei įrengti laiptus, kad galėtų patekti į savo antro aukšto patalpas, iš ieškovės bet kurios pirmojo aukšto patalpos.

73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad civilinės bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra nesutarimas dėl servituto nustatymo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalių požiūris į susidariusią situaciją skiriasi iš esmės, todėl egzistuoja viena iš būtinųjų servituto nustatymo sąlygų – kai yra savininkų nesutarimas.

74. Antroji servituto nustatymo sąlyga – objektyvus būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

75. Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl aptarto servituto santykių teisinio reglamentavimo yra išaiškinęs, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

77. Ieškovė, reikšdama reikalavimą nustatyti servitutą, nurodė, kad į jai nuosavybės teise priklausančias pastato antrojo aukšto patalpas galima patekti tik vieninteliu būdu – per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant laiptais į viršų, kurie veda į jos patalpą 1-6 (koridorius). Patalpa 1-6 yra suformuota ant atsakovams priklausančio pastato stogo iš kiemo pusės. Iš patalpos 1-6 toliau galima patekti į kitas ieškovės antro aukšto patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Ieškovė nurodė, kad kito būdo patekti į antro aukšto patalpas nėra.

78. Iš 2018-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip pat 2020-01-09 ir 2020-10-20 teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme atlikus vietos apžiūras nustatyta, kad iš ieškovės pirmo aukšto patalpų įėjimo į jos antro aukšto patalpas, planuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, nėra. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 atliktos 2019-04-01 vietos apžiūros nustatyta, kad ieškovės antro aukšto patalpų plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieškovei priklausančios patalpos 1–6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas pirmo aukšto plane 1–2; patekti į ieškovės patalpas iš kiemo pusės galimybės nėra; ant atsakovams priklausančio pastato viršaus yra ieškovei priklausančių patalpų dalis, kurioje yra patalpa 1-6. Iš 2005-09-30 apskrities viršininko įsakymo Nr. 1935 bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6.2 punkto nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas viešpataujantis statinių servitutas, servituto „S3“ plotas yra 0,007 ha, ieškovės patalpos 1-6 plotas – 5,55 kv.m; ieškovei priklausančio pastato-gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji; žemės sklypo plane servituto ženklas „3S“ pažymėtas ant pastato (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje padaryta išvada, jog yra pagrindas pripažinti prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu (viešpataujantis daiktas), ir, kad kitokio būdo, tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą, į ją patekti nėra galimybės.

79. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustačius servituto, ieškovė objektyviai neturi galimybės normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybės. Be to, servituto būtinumas nagrinėjamu atveju jau buvo konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

81. Pirmosios instancijos teismui atlikus vietos apžiūras nustatyta, kad iš ieškovei priklausančios pirmo aukšto patalpos, pažymėtos II-5, durys veda į nedidelio ploto patalpą (tambūrą), už kurio yra durys į atsakovams priklausančią patalpą 1-2. Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad ieškovei priklausančios patalpos II-5 lubose yra išpjauta skylė. Apžiūrėjus atsakovams priklausančią patalpą 1-2 nustatyta, jog šiuo metu joje yra vieni laiptai į apačią (pusrūsio patalpas), į viršų vedančių laiptų, pažymėtų planuose, nebėra; lubose buvusi anga laiptams yra užkalta medienos drožlių plokšte, o durys, pro kurias patenkama į nedidelio ploto patalpą (tambūrą), už kurio yra durys į ieškovei priklausančią patalpą II-5, užkaltos.

82. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė dėl skylės lubose papildomai nurodė, kad tai ne metro pločio kiaurymė, kaip teigia atsakovai, o tik tokio pločio praardytos lubų lentos, kad būtų galima patikrinti perdangos būklę. Nustatyta, kad perdangų būklė yra bloga, laiptų įrengimas būtų neprotinga ir neproporcinga investicija, nes šiuo atveju tiesiog reikėtų perstatyti namą. Šias aplinkybes patvirtina 2020-09-28 Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieškovei įsirengti laiptus iš patalpos II-5 į antro aukšto patalpas.

83. Iš 2020-09-28 Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieškovei įsirengti laiptus iš patalpos II-5 į antro aukšto patalpas nustatyta, kad apkrovų didinimas arba perskirstymas, ypač jas koncentruojant, neigiamai atsilieps tolimesnei perdangos konstrukcijų elgsenai; siekiant saugaus tolimesnio perdangų konstrukcijų eksploatavimo, būtina užtikrinti, jog nebūtų sudarytos sąlygos apkrovų perviršiui ar kitaip sudarytos sąlygos ribiniams konstrukcijos būviams pasiekti; tolimesniam atraminės konstrukcijos eksploatavimui būtina numatyti sustiprinimą arba naujos įrengimą.

84. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovų nurodytas alternatyvus patekimo į ieškovei priklausančias antro aukšto patalpas variantas – kopėčiomis per ieškovės patalpos II-2 lubose esančią angą yra neracionalus, panašaus pobūdžio veiksmai negali būti laikomi normaliu daikto (patalpų) naudojimu, toks patekimo būdas negali būti nuolatinio pobūdžio. Be to, kai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovų siūlymas ieškovės patalpoje II-5 įsirengti vidinius laiptus ir jais patekti į savo antrame aukšte esančią patalpą 1-3, neužtikrintų viešpataujančio daikto galimybės naudoti jį pagal tikslinę paskirtį, kadangi iš ieškovės pirmo aukšto patalpų nėra galimybės padaryti tiesioginio įėjimo į ieškovės antro aukšto koridorių 1-6, todėl ir įrengus laiptus iš patalpos II-5 į 1-3, patalpa (koridorius) 1-6 visiškai netektų savo tikslinės paskirties.

85. 2020-09-28 Statinio dalinės ekspertizės akte Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieškovei įsirengti laiptus iš patalpos II-5 į antro aukšto patalpas nurodyta, kad tolimesniam atraminės konstrukcijos eksploatavimui būtina numatyti sustiprinimą arba naujos įrengimą, t. y. iš ekspertizės akto nustatyta, kad naujų laiptų įrengimas ant esamos pusrūsio perdangos konstrukcijos be papildomų konstrukcijų įrengimo ar esamų stiprinimo neleistinas.

86. CK 4.126 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, kai nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tai, kokios sąnaudos būtų normalios, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ekspertizės akto išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tikėtina, kad norint ieškovei įsirengti vidinius laiptus, reikėtų atlikti viso pastato kapitalinį remontą, kas pareikalautų neproporcingai didelių sąnaudų, be to, tai turėtų įtakos tretiesiems asmenims, t. y. po ieškovės pirmo aukšto patalpomis gyvenantiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vidinių laiptų įrengimo sąnaudos nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikomos normaliomis, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

87. Papildomai pažymėtina, jog civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų 1-2 patalpos paskirtis yra laiptinė (taip ji vadinama ir eksplikacijoje). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš kiemo pusės apžiūrėjus pastatą, nustatyta, kad langai šioje patalpoje yra įmontuoti aukštėjančia eiga, atkartojančia laiptų pakopas, vedančias link ieškovės patalpos 1-6. Darytina išvada, kad servituto nustatymas atsakovams nuosavybės teise priklausančiai patalpai atitiktų faktinį naudojimąsi šia patalpa (nors šiuo metu laiptai yra nugriuvę ar galimai nugriauti), nepareikalautų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų ir būtų mažiau varžanti priemonė nei visiškai naujo patekimo į ieškovei nuosavybės teise priklausančias antro aukšto patalpas įrengimas.

88. Atsakovai apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas negalėjo nustatyti ieškovės prašomo servituto, kadangi atsakovams priklausanti pastato dalis, pažymėta indeksu 1-2 (medinis priestatas), yra blogos avarinės būklės. Atsakovams nuosavybės teise priklausanti pastato dalis, pažymėta indeksu 1-2, negali užtikrinti tinkamą jos naudojimą, kadangi ji yra avarinės būklės ir turi būti nugriauta. Be to, ekspertas savo ekspertinio tyrimo akte patvirtino, kad ieškovės pastato pirmame aukšte buvo įrengti laiptai į antrojo aukšto patalpas, kurie tarybiniais laikais dėl butų stokos buvo panaikinti, taip pat nurodė, kad atsakovams priklausanti medinė priestato dalis yra avarinės būklės ir ją reikia kuo skubiau nugriauti, nes kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Atsakovų vertinimu, teismas negalėjo nustatyti servituto ant avarinės priestato dalies ir turėjo vadovautis tiek Telšių r. savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus specialisto aktu, tiek teismo eksperto ekspertinio tyrimo aktu.

89. Atsakovai į nagrinėjamą bylą pateikė 2020-02-19 ekspertinio tyrimo aktą Nr. 20-02/01, kuriame konstatuota, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), medinio priestato (1-2) fizinis nusidėvėjimas sudaro 300 %, t. y. priestatas yra visiškai fiziškai nusidėvėjęs; priestato atkūrimo kaštai sudaro 15811,04 Eur; priestato (1-2) techninė būklė turi avarinės grėsmės požymių, nesant ekonominio pagrindimo – rekomenduojamas esamų medinių konstrukcijų griovimas; pastato, (duomenys neskelbtini) medinis priestatas (1-2) negalėjo būti įrengtas ir naudotas kaip autentiška laiptinė patekimui į pastato, (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpas; esamas užlipimas per pastatui (duomenys neskelbtini) priskirtą patalpą 1-6 galimai įrengtas buvusio lango vietoje, tarybiniais laikais (dėl butų stokos), tuo metu panaikinat pastato (duomenys neskelbtini) buvusią autentišką laiptinę. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ekspertas paaiškino, kad tikėtina, jog ieškovei priklausančiose patalpose seniau gyvenę žmonės į antrą aukštą patekdavo vidiniais laiptas, nes tuo metu dėl oro sąlygų neigiamo poveikio išoriniai laiptai nebuvo statomi.

90. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad ekspertinio tyrimo akte išdėstyti istoriniai faktai apie tam tikro laikotarpio pastatų naudojimą neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Ekspertinio tyrimo aktas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad ieškovei priklausančiose patalpose tam tikru laikotarpiu egzistavo vidiniai laiptai, vedantys į antro aukšto patalpas, ir neabejotiną ieškovės galimybę šiuo metu savo patalpose įsirengti vidinius laiptus. Kitų duomenų, kad kada nors iš ieškovės pirmo aukšto kurių nors kitų patalpų buvo įrengti laiptai į antrą aukštą, į nagrinėjamą bylą nepateikta.

91. Iš 2020-04-01 Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-211 matyti, kad patikrinus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamą statinio (-ių) techninę priežiūrą, nustatyta, kad nurodyto pastato priestatas turi avarinės būklės požymių ir kelia grėsmę statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai ir gyvybei; aktu reikalaujama, kad būtų sustabdytas statinio medinio priestato naudojimas, uždrausta bet kokia veikla priestate; medinį priestatą nugriauti arba, atlikus priestato ekspertizę, kapitališkai remontuoti, vadovaujantis ekspertizėje pateiktomis išvadomis.

92. Nurodytas patikrinimo aktas patvirtina, kad atsakovams yra nurodyta galimybė priestatą nugriauti arba atlikti jo kapitalinį remontą. Byloje nustatyta, jog būtent patalpa, esanti antrame aukšte ir ieškovės plane pažymėta 1–6, yra viešpataujantis daiktas, nes ši patalpa yra ant atsakovams priklausančio namo stogo; ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu (viešpataujantis daiktas), kitokio būdo, tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą, į ją patekti nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad jiems nuosavybės teise priklausanti pastato dalis, pažymėta indeksu 1-2, turi būti nugriauta šiuo atveju yra nepagrįsti, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nugriovus (duomenys neskelbtini) esantį medinį priestatą, kartu būtų nugriauta ir ant atsakovams priklausančio pastato stogo esanti ieškovei priklausanti patalpa 1-6, o tai pažeistų ieškovės, kaip pastato (duomenys neskelbtini), savininkės nuosavybės teises.

93. CK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.114 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad esant būtinybei tvarkyti, remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą, šalys dėl šios pareigos bei jos vykdymo dydžio gali susitarti, o joms nesusitarus, bet kuri gali kreiptis į teismą.

94. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir nustatyti neterminuotą servitutą atsakovams priklausančiai patalpai 1-2.

Dėl servituto atlygintinumo

95. Apeliaciniame skunde atsakovai pažymėjo, jog nesutinka, kad būtų nustatytas servitutas, nesutinka ir gauti piniginę vienkartinę kompensaciją už ieškovei nustatytą servitutą. Atsakovų vertinimu, teismas nesigilino, kokius nepatogumus bei nuostolius ir žalą patirs atsakovai, paprasčiausiai nurodė, kad atsakovai nepateikė konkrečių įrodymų apie nuostolius, perrašė jau prieš tai išnagrinėtos bylos sprendimą ir nurodė, kad iš ieškovės yra priteistina 1500 Eur vienkartinė kompensacija už nustatytą servitutą.

96. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokių konkrečių įrodymų apie nuostolius atsakovai nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu; jokių argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos dydžio, nenurodė; dėl pirmosios instancijos teismo taikytų kriterijų, kurie leidžia nustatyti naudojimosi nuosavybės teisėmis apribojimo apimtį ir pašalinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes, nepasisakė; savo pozicijos dėl priteistinos kompensacijos dydžio, neteikė.

97. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokį atsakovų procesinį elgesį, kai jie nesutiko su jokia kompensacija, tačiau nepateikė teismui jokių argumentų dėl kompensacijos dydžio ir nepateikė tokį dydį galinčių pagrįsti įrodymų, sprendžia, kad atsakovų apeliacinio skundo teiginiai apie didelę žalą ir per mažą kompensaciją byloje yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

Dėl įrodymų vertinimo ir šališko teismo

98. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos ir išvadas padarė iš esmės vien tik iš ieškovės prieštaringo, jokiais įrodymais nepagrįsto paaiškinimo, neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus. Teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas, nes kritiškai vertino tik atsakovų pateiktus tiesioginius įrodymus, kad servituto nustatymas yra visiškai nereikalingas bei negalimas dėl blogos (avarinės) pastato dalies, o ieškovės atstovo pateiktą paaiškinimą, nepagrįstą jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais, laikė, kaip pakankamą pagrindą išvadai padaryti, kad ieškinys yra pagrįstas.

99. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

100. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (galimybę ieškovei įsirengti savo pastato patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, laiptus; atsakovams priklausančio pastato dalies, pažymėtos indeksu 1-2, būklę; į bylą pateiktus specialistų, teismo eksperto ekspertinio tyrimo aktus; nurodytus argumentus dėl nepatogumų, materialinių nuostolių, žalos), kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

101. Atsakovai apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas formaliai iš naujo išnagrinėjo civilinę bylą ir visiškai nesigilino į teismo eksperto pateiktą ekspertinio tyrimo aktą, atsakovų medinio priestato avarinę būklę, perrašė prieš tai priimtą sprendimą, kuris buvo panaikintas, nurodė tuos pačius argumentus ir motyvus. Atsakovų vertinimu, akivaizdu, kad tiek prieš tai bylą nagrinėjusi teisėja, tiek ir šiuo metu išnagrinėjusi bylą teisėja yra šališkos ir buvo suinteresuotos bylos baigtimi.

102. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai nenurodė jokių konkrečių teisėjų veiksmų, kurie patvirtintų pagrįstas prielaidas abejoti, jog civilinė byla teisme galėjo būti išnagrinėta šališkai.

103. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

104. Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

105. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu, sprendžiama, kad atsakovai nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo.

Dėl bylos procesinės baigties

106. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

107. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; VdHv. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

108. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

109. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. vasario 18 d. sąskaitą už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), kurios suma 1000,00 Eur; 2021 m. vasario 18 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį 1000,00 Eur sumos sumokėjimą.

110. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

111. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei L. B. iš atsakovų M. S. ir I. S. priteistina 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 1000,00 (vieną tūkstantį eurų), patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.