Telšių apylinkės teismo sprendimas

institucijų teikiančių išvadą Telšių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos bei Architektūros skyriaus atstovėms D. J. ir G. B. ir Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Telšių skyriaus atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams M. ir I. S. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, institucijos teikiančios išvadą Telšių rajono savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Telšių skyrus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S. pašalinti kliūtis ieškovei L. B. patekti iš jai priklausančios patalpos, pažymėtos indeksu II-5, esančios adresu (duomenys neskelbtini), į atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, esančią komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė įpareigoti atsakovus M. S. ir I. S. pašalinti kliūtis per jiems priklausančio komercinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, ieškovei L. B. patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1, esančias gyvenamajame name, unikalus (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jai 2017 m. lapkričio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 63/95 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4/6 dalys šiame žemės sklype esančio pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, jai priklausantis pastatas yra pastatytas 1887 metais, o atsakovams – 1900 metais, pastatai yra sublokuoti ir tarpusavyje susisiekinatys. Dėl to į ieškovei priklausančias patalpas antrajame aukšte, galima patekti iš esmės tik vieninteliu būdu – per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant esamais laiptais į viršų. Kaip nurodė ieškovė, praėjimas laiptais į viršų (laiptų sekcijos, vedančios į ieškovės antrą aukštą, pabaigoje), prieš pat prasidedant ieškovei priklausantiems laiptams yra užkaltas medinėmis plokštėmis. Be to, ieškovė remdamasi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 16 fotonuotrauka, teigia, kad yra užkaltos ir durys iš atsakovų pusės į laiptinę 1-2 iš ieškovės patalpų II-5. Ieškovės vertinimu, tai sudaro kliūtis ieškovei pirmiausiai patekti į pačią laiptinę 1-2. Esant nurodytoms aplinkybėms prašo įpareigoti atsakovus pašalinti pažeidimus.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tiek ieškovei, tiek ir jiems priklausantys pastatai yra atskiri, jie nėra bendroji nuosavybė ir jiems nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovų teigimu, dėl to jie pažeidimo nepadarė neleisdami vaikščioti ieškovei per jiems nuosavybės teisė priklausančias patalpas. Be to, kaip nurodo atsakovai 2017 m. birželio 5 d. Telšių rajono savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą atlikti kapitalinį jiems nuosavybės teise priklausančio pastato remontą. Atsakovai pažymi, kad prie leidimo esantis projektas nenumato jokio įėjimo per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Kaip nurodo atsakovai, šis leidimas yra įregistruotas VĮ Registrų centras. Taip pat atsakovai nurodo, kad ieškovė turi galimybė įsirengti laiptus iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų, per kuriuos galėtų patekti į pastato antrąjį aukštą. Pasak atsakovų, jie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo be jokių apribojimų, todėl jokių ieškovės teisių nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklauso žemės sklypo dalis su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) ( e. b. l. 36–37), o atsakovams komercinės paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32–33). Kaip matyti iš ieškovei priklausančių I aukšto ir II aukšto patalpų plano (e. b. l. 44–45), laiptai atvaizduoti tik antrame aukšte iš patalpos 1–6. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. balandžio 1 d. atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad, minėtame plane atvaizduoti laiptai, esantys prie ieškovei priklausančios patalpos 1–6, veda į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas pažymėtas pirmo aukšto plane 1–2 (e. b. l. 29).

Nagrinėjamoje byloje būtent dėl to ir kilo ginčas, kad ieškovė negali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą, nes patekimas į jį veda per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Dėl to ieškovė prašė įpareigoti atsakovus pašalinti kliūtis, kurios trukdo jai patekti į antrąjį aukštą. Įvertinus ieškovės pareikštų reikalavimų turinį konstatuotina, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį. Dėl to šis jos reikalavimo pagrįstumas vertintinas per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio turinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Sprendžiamu klausimu aktuali antroji sąlyga, nes dėl pirmosios byloje ginčo nėra (šalys neginčija aplinkybės, kad ieškovė yra pastato (duomenys neskelbtini) savininkė). Paprastai daikto savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Ieškovė nurodo, kad ji negali patekti į antrąjį namo aukštą, todėl jos teisės yra pažeistos ir prašo įpareigoti atsakovus juos pašalinti. Nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, kokiu būdu turi būti pašalinti tie pažeidimai, tačiau byloje netgi nenustatyta, kad atsakovai be teisinio pagrindo būtų uždraudę ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovė iš esmės nori patekti į jai nuosavybės teise priklausantį antrąjį aukštą per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Šis jos reikalavimas visiškai nesuderinamas su atsakovės absoliučia ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta bei ginama nuosavybės teise. Dėl to konstatuotina, kad atsakovai teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, neleidžia per jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas (pažymėtas plane 1-2) patekti ieškovei į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukšte. Pažymėtina, kad ieškovės teisių pažeidimas turi būti siejamas su priešingos šalies, t. y. atsakovų veiksmų neatitiktimi teisei. Ieškovė tokių veiksmų nenurodė. Akcentuotina tai, kad vien tik ieškovės II aukšto plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi nesant nustatytų apribojimų, t. y. servitutų ir pan. VĮ Registrų centras duomenų banko išrašo 6.1 – 6.2 punktuose) esantys daiktinių teisių apribojimai (e. b. l. 37) nesusiję su ieškovės teisės praplečiančiu turiniu nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad ieškovų turtui nustatyti du servitutai. Vienas iš jų statinio servitutas, kuris yra viešpataujantis pagal Apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 1935, o kitas tarnaujantis kelio servitutas. Būtent patalpa esanti antrame aukšte ir ieškovės plane pažymėta 1–6 yra viešpataujantis daiktas, nes ši patalpa yra ant atsakovams priklausančio namo stogo. Ši aplinkybė matosi ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 3 ir 4 nuotraukose (e. b. l. 9). Tuo tarpu kelio servitutas nustatytas ieškovams priklausančiame žemės sklype kaip tarnaujantis (b. l. 52). Taigi, kaip matyti šie servitutai papildomų teisių, kurios leistų ieškovei patekti į antrąjį namo aukštą per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, nesuteikia. Teismo vertinimu, ieškovės teisių pažeidimo turinio nesuponuoja ir aplinkybė, kad prieš tai buvę savininkai, minėtais laiptais, patekdavo į antrąjį aukštą. Dėl to teismas nevertina Z. J. parodymų, kuriuose ji nurodė, kad prieš tai ieškovei priklausančių patalpų savininkas tiek į antrąjį aukštą, tiek į kiemo pusę patekdavo per šiuo metu atsakovams priklausančias patalpas iš gatvės pusės. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo prieš tai buvusių savininkų valios, naujasis savininkas (šiuo atveju atsakovai) turi teisę įgyvendinti savo teises pagal įstatymo suteiktą nuosavybės teisės turinį. Dėl to, nesant jokių apribojimų atsakovams nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, šių aplinkybių kontekste fakto nekeičia Z. J. parodymai.

Taip pat teismas nevertina liudytojais apklaustų M. Š., S. B. ir B. M. parodymų, kadangi jie esminių ir reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė. Be to, esminių aplinkybių, kurios turėtų įtakos kitokiai bylos baigčiai, nepateikė ir institucijų kaip teikiančių išvadą atstovių paaiškinimai.

Aplinkybę, kad ieškovė kitaip negali patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukšte kaip tik naudodamasi laiptais patenkant į atsakovams nuosavybes teise priklausančias patalpas, yra pagrindas reikšti ne negatorinį ieškinį, o kitais būdais ginti savo teises. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės formuoti už ieškovę jos teisių gynimo būdų. Teismas yra nešališkas arbitras, kuris pagal ieškovės pareikštą reikalavimą vertina, ar jos teisės buvo pažeistos, ar ne. Teismui be įstatymo nustatyto pagrindo išeinant už reikalavimo ribų, tai galėtų būti vertinama kaip teismo šališkumas.

Šis ginčas buvo sprendžiamas išimtinai vadovaujantis teisiniu reguliavimu, kuris gina asmens nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, dėl to ieškovei neįrodžius, kad atsakovai pažeidė jos teises, apginti jos teisių šio instituto pagrindu nebuvo galima.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies. Įvertinus tai, kad ieškinys atmestas atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovai sumokėjo 2 500 Eur už advokato teisinę pagalbą (e. b. l. 119–120). Šios išlaidos atitinka teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas:

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B. 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovams M. ir I. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.