Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams M. S., I. S. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovės L. B. ieškinys atsakovams M. ir I. S. tenkintas, ieškovei nustatytas neterminuotas servitutas – teisė patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), per atsakovams M. S. ir I. S. priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2 (plotas 6,60 m²), esančią komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); iš ieškovės L. B. atsakovams M. ir I. S. priteista lygiomis dalimis 1500 Eur (po 750 Eur) vienkartinė kompensacija už nustatytą servitutą. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartimi Telšių apylinkės Telšių rūmų 2020 m. sausio 28 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 18 d. nutartyje nurodė, kad apylinkės teismas konstatuodamas objektyvią būtinybę nustatyti servitutą, netinkamai vertino įrodymus, nepasisakė dėl alternatyvios apeliantų siūlomos ieškovės patekimo į savo antro aukšto patalpas galimybės, t. y. ieškovė įsirengusi savo pastato patalpoje, pažymėtoje indeksu II-5, laiptus, jais galėtų patekti savo antrojo aukšto patalpas, kaip ir seniau buvusiais laiptais žmonės lipdavo į antrąjį aukštą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje yra neįvertintas atsakovų pateiktas 2020 m. vasario 19 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 20-02/01.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti servitutą į atsakovams priklausančią patalpą. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo išnagrinėtas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-468-368/2019. Atsakovai teigia, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl jai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 95 straipsniu, turėtų būti paskirta bauda. Šiuo atveju, akivaizdu, jog ginčas tiek civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019, tiek šioje civilinėje byloje vyksta tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu (dėl atsakovės negalėjimo patekti į savo patalpų antrą aukštą per atsakovams priklausančią patalpą), todėl ginčo šalys ir ieškinio pagrindas sutampa. Tačiau civilinė byla Nr. e2-1057-1037/2019 buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį atsakovams dėl valdymo fakto pažeidimo, o šioje byloje ieškovė reiškia ieškinį dėl servituto nustatymo. Teismo vertinimu, valdymo fakto pažeidimo pašalinimas ir servituto, t. y. išvestinės daiktinės teisės, nustatymas yra skirtingi ieškinio dalykai. Šiuo ieškiniu ieškovė siekia kitokių teisinių pasekmių, nei siekė anksčiau pareikštu ieškiniu. Nesant ginčo dalyko sutapties, kaip vienos iš privalomų sąlygų, padaryti išvadą, kad jau yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, negalima, todėl abiejų civilinių bylų tapatumas, nagrinėjamu atveju, negali būti konstatuotas. Dėl šios priežasties nespręstina ir dėl baudos pagal LR CPK 95 straipsnį ieškovei skyrimo.

Dėl servituto nustatymo

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (LR CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (LR CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-3-94-248/2016). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. e3K-3-200-916/2018). Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-3-94-248/2016).

Ieškovė reikalavimą nustatyti servitutą grindžia ta aplinkybe, kad į jai nuosavybės teise priklausančias pastato (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpas galima patekti tik vieninteliu būdu - per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant laiptais į viršų, kurie veda į jos patalpą 1-6 (koridorius). Patalpa 1-6 yra unikali tuo, kad ji yra suformuota ant atsakovams priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), stogo iš kiemo pusės. Būtent iš patalpos 1-6 toliau galima patekti į kitas ieškovės antro aukšto patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Kitokio būdo patekti į savo antro aukšto patalpas ieškovė nurodė šiuo metu neegzistuojant ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. tiek 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tiek 2020 m. sausio 9 d. ir 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu atlikus vietos apžiūras nustatyta, kad iš ieškovės pirmo aukšto patalpų įėjimo į jos antro aukšto patalpas, planuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, nėra.

Iš 2005 m. rugsėjo 30 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 1935 bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6.2 punkto matyti, kad ieškovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas viešpataujantis statinių servitutas, servituto S3 plotas yra 0,007 ha. Žemės sklypo plane servituto ženklas 3S pažymėtas ant pastato (duomenys neskelbtini). Ieškovės patalpos 1-6 plotas yra 5,55 m², todėl, ieškovės įsitikinimu, likęs plotas yra skirtas būtent patekimui į jos patalpą 1-6 (o iš jos į likusias antro aukšto patalpas 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5. Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. e2A-468-368/2019 21 punkte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše apie ieškovės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 6.1 – 6.3 punktuose nurodyti servitutai papildomų teisių, kurios leistų ieškovei patekti į antrąjį namo aukštą per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, nesuteikia. Būtent dėl šio priežasties ieškovė ir siekia nustatyti naują servitutą.

Taip pat ieškovė prašo pripažinti prejudiciniais faktais civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 nustatytas aplinkybes, kad ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio būdo tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą į ją patekti nėra galimybės. LR CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-7-277/2014). Nagrinėjamu atveju tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 aplinkybės, jog ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio būdo tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą į ją patekti nėra galimybės buvo įrodinėjimo dalykas, nes ankstesnėje byloje ieškovė siekė pašalinti jos valdymo pažeidimą, susijusį su atsakovų veiksmais, neleidžiant jai naudotis būtent patalpoje 1-2 esančiais laiptais, tam, kad ji patektų į patalpą 1-6 ir kitas antro aukšto patalpas. Telšių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 nurodyta, kad patalpa, esanti antrame aukšte ir ieškovės plane pažymėta 1-6 yra viešpataujantis daiktas, nes ši patalpa yra ant atsakovams priklausančio namo stogo. Teismas akcentavo, kad vien tik ieškovės antrojo aukšto plane pavaizduota laiptų dalis nesukuria teisės naudoti kitam asmeniui priklausančia nuosavybės teisės dalimi, nesant nustatytų apribojimų, t. y. servitutų ir pan. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu esantys ir registruoti servitutai nesuteikia papildomų teisių, kurios leistų ieškovei patekti į antrąjį namo aukštą per atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tačiau teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad ieškovė kitaip negali patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias antrame aukšte, kaip tik naudodamasi laiptais, patenkant į atsakovams nuosavybes teise priklausančias patalpas, yra pagrindas reikšti ne negatorinį ieškinį, o kitais būdais ginti savo teises. Įvertinus abiejose bylose įrodinėtinas aplinkybes, teismo vertinimu yra pagrindas pripažinti prejudiciniais faktais byloje Nr. e2-1057-1037/2019 įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes, kad ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio būdo tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą į ją patekti nėra galimybės.

Atsakovai savo poziciją dėl vidinių laiptų įrengimo, kaip alternatyvaus ieškovės patekimo į savo antro aukšto patalpas galimybės, iš esmės įrodinėja eksperto A. S. atlikta ekspertize dėl komercinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), patalpos 1-2 paskirties ir tinkamumo užtikrinant patekimą į pastato (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpas. Kaip nurodyta ekspertinio tyrimo akte ir kaip teismo posėdžio metu paaiškino ekspertas A. S., vertinant pagal to laikotarpio metus naudotą pastatų suplanavimo metodų, konstrukcijų ir panaudotų medžiagų autentiškumą bei pastatų statybos metus, pastato (duomenys neskelbtini) medinis priestatas negalėjo būti įrengtas ir naudotas kaip autentiška laiptinė patekimui į pastato (duomenys neskelbtini) antro aukšto patalpas. Ekspertas nurodė, kad tikėtina, jog ieškovei priklausančiose patalpose seniau gyvenę žmonės į antrą aukštą patekdavo vidiniais laiptas, nes tuo metu dėl oro sąlygų neigiamo poveikio išoriniai laiptai nebuvo statomi. Teismo vertimu, šiuo atveju ekspertinio tyrimo akte išdėstyti istoriniai faktai apie tam tikro laikotarpio pastatų naudojimą neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Nurodytas ekspertinio tyrimo aktas šiuo atveju negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu faktą, kad ieškovei priklausančiose patalpose tam tikru laikotarpiu egzistavo vidiniai laiptai, vedantys į antro aukšto patalpas, ir neabejotiną ieškovės galimybę šiuo metu savo patalpose įsirengti vidinius laiptus, kad galėtų patekti į antro aukšto patalpas. Byloje nepateikta daugiau jokių objektyvių duomenų, kad kada nors iš ieškovės pirmo aukšto kurių nors kitų patalpų buvo įrengti laiptai į antrą aukštą. Ieškovės patalpos II-5 lubose esanti anga taip pat nepatvirtina, kad šioje vietoje buvo įrengti laiptai. Vietos apžiūrų metu jokių galimai buvusių laiptų požymių nenustatyta, o liudytojas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad anga patalpos II-5 lubose atsirado, kuomet ankstesnis patalpų savininkas antro aukšto patalpos 1-3 grindyse bandė įrengti angą, tačiau pradėjus ją formuoti dėl blogos perdangos būklės to buvo neįmanoma padaryti. Taip pat atsakovų nurodytas dar vienas alternatyvus patekimo į ieškovei priklausančias antro aukšto patalpas variantas – kopėčių pagalba per ieškovės patalpos II-2 lubose esančią angą yra neracionalus, nes toks patekimo būdas negali būti nuolatinio pobūdžio. Kita vertus, teismo vertinimu, atsakovų siūlymas ieškovės patalpoje II-5 įsirengti vidinius laiptus ir jais patekti į savo antrame aukšte esančią patalpą 1-3, neužtikrintų viešpataujančio daikto galimybės naudoti jį pagal tikslinę paskirtį, nes iš ieškovės pirmo aukšto patalpų nėra galimybės padaryti tiesioginio įėjimo į ieškovės antro aukšto koridorių 1-6, todėl, pasinaudojus atsakovų siūlymu, ir įrengus laiptus iš patalpos II-5 į 1-3, patalpa (koridorius) 1-6 visiškai netektų savo tikslinės paskirties.

Pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui. Ieškovė įrodinėdama, kad į savo antro aukšto patalpas, ji gali patekti tik pro atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas 1-2, ir kad vidinių laiptų įrengimas šiuo metu būtų finansiškai neracionali ir neproporcinga priemonė, į bylą pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. EB SDE20-06 dėl galimybės ieškovei įsirengti laiptus iš patalpos II-5 į antro aukšto patalpas. Nurodytu ekspertizės aktu nustatyta, kad naujų laiptų įrengimas ant esamos pusrūsio perdangos konstrukcijos be papildomų konstrukcijų įrengimo ar esamų stiprinimo neleistinas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad tolimesniam atraminės konstrukcijos eksploatavimui būtina numatyti sustiprinimą arba naujos įrengimą. Teismas mano, kad šiuo atveju ekspertizės aktas neįrodo ieškovės negalėjimo įsirengti savo patalpose vidinių laiptų, kuriais patektų į savo antro aukšto patalpas, tačiau kelia klausimą, ar vidinių laiptų įrengimas yra įmanomas normaliomis sąnaudomis. Kaip nurodo ieškovės atstovas, vadovaujantis nurodytu ekspertizės aktu, tikėtina, kad norint ieškovei įsirengti vidinius laiptus reikėtų atlikti viso pastato kapitalinį remontą, kas pareikalautų neproporcingai didelių sąnaudų, be to, tai turėtų įtakos tretiesiems asmenims, t. y. po ieškovės pirmo aukšto patalpomis gyvenantiems asmenims. Remiantis kasacinio teismo praktika, kokios sąnaudos būtų normalios, kiekvienu atveju sprendžiama pagal bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Sąnaudos neprotingomis negali būti pripažįstamos vien todėl, kad naudotis servitutu yra pigiau ir patogiau, nes tai reikštų, kad vieno asmens problemos sprendžiamos kito asmens sąskaita, nepagrįstai suvaržant šio nuosavybės teisę, ir neatitiktų LR CK 4.126 straipsnio esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis Nr. 3K-3-94-248/2016). Pažymėtina ir tai, kad atsakovai taip pat nurodo, kad dėl servituto nustatymo jie patirtų didelius finansinius nuostolius, sumažėtų jų patalpų plotas ir būtų nepagrįstai apribojama jų nuosavybės teisė. Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad nors atsakovams, perkant patalpas (duomenys neskelbtini), Registrų centro išraše nebuvo jokių įrašų apie servitutus ar kitokius nuosavybės teisės ribojimus, atvykus apžiūrėti patalpų atsakovai turėjo pareigą pasidomėti, kam yra skirti patalpoje 1-2 esantys laiptai. Atsakovai jokių patalpų antrame aukšte neturi, jų komercinės paskirties pastatas yra vieno aukšto, o kiti laiptai veda į atsakovų pusrūsio patalpas, todėl logiška, kad atsakovų patalpoje 1-2 buvusių laiptų į viršų paskirtis buvo ieškovės patekimui į savo koridoriaus 1-6 patalpą. Be to, kaip nurodė liudytojas S. B., jam paprašius, pats atsakovas M. S. įleido jį į jam priklausančią patalpą 1-2, kad S. B. galėtų patekti į ieškovei priklausančias antro aukšto patalpas. Remiantis liudytojo S. B. parodymais, darytina išvada, kad atsakovams įsigijus patalpas (duomenys neskelbtini), jie matė patalpoje 1-2 esančius laiptus, kurie veda į ieškovės patalpą 1-6. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, kad šiuo atveju atsakovai ignoravo akivaizdų faktinį ir vienintelį ieškovės patekimo į savo antro aukšto patalpas per atsakovams priklausančią patalpą 1-2, būdą. Aplinkybę, kad į ieškovei priklausančių patalpų antrą aukštą įprastai būdavo patenkama per atsakovams priklausančią patalpą 1-2, patvirtina ir liudytos Z. J. parodymai. Liudytojas S. B. taip pat nurodė, kad perkant patalpas iš notaro paaiškinimų apie servitutą ir dokumentų tikėjosi, kad norint patekti į patalpų (duomenys neskelbtini) antrą aukštą, bus naudojamasi atsakovų patalpa 1-2. Iš byloje esančių duomenų taip pat akivaizdu, jog atsakovų 1-2 patalpos paskirtis yra laiptinė (taip ji vadinama ir eksplikacijoje), net vizualiai iš kiemo pusės apžiūrėjus pastatą matyti, kad langai šioje patalpoje yra įmontuoti aukštėjančia eiga, atkartojančia laiptų pakopas, vedančias link ieškovės patalpos 1-6. Šios nurodytos aplinkybės paneigia atsakovų teiginius, jog šiuo metu jokių laiptų bei koridorių, kuriais galima būtų patekti į ieškovų pastatą, atsakovų pastate nėra. Nors laiptai, esantys atsakovų patalpoje 1-2 ir vedantys į ieškovei priklausančią patalpą 1-6, šiuo metu yra nugriuvę ar galimai nugriauti, tai nepaneigia fakto, kad laiptai buvo skirti patekti į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto patalpas. Nors nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra sąlygotas patalpų konstrukcijų ypatumų ir tokių aplinkybių neišviešinimo oficialiuose dokumentuose, šiuo atveju neišvengiamas interesų derinimas tokiu būdu, kad ieškovė normaliomis sąlygomis galėtų realizuoti savo kaip savininkės teisę patekti į antro aukšto patalpas, o atsakovei dėl to sukelti nepatogumai nebūtų pernelyg dideli. Servituto būtinybei konstatuoti svarbiausią reikšmę turi ne viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto įsigijimo aplinkybės, bet realiai egzistuojantis poreikis užtikrinti daikto tinkamą naudojimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į atsakovų iš dalies nerūpestingą ir nesąžiningą elgesį, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju servituto nustatymas atsakovams nuosavybės teise priklausančiai patalpai atitiktų ilgametį faktinį naudojimąsi šia patalpa, nepareikalautų neprotingų ir nepateisinamų išlaidų ir būtų mažiau varžanti priemonė nei visiškai naujo patekimo į ieškovei nuosavybės teise priklausančias antro aukšto patalpas įrengimas.

Atsakovai į bylą taip pat pateikė duomenis, kad medinis priestatas, kuriame yra patalpa 1-2, yra avarinės būklės, pagal Telšių rajono savivaldybės administracijos sprendimą privalo būti nugriautas, todėl šiai patalpai negali būti nustatytas servitutas. Iš 2020 m. balandžio 1 d. Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. ST-211 matyti, kad patikrinus pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojo atliekamą statinio (-ių) techninę priežiūrą, nustatyta, kad nurodyto pastato priestatas turi avarinės būklės požymių ir kelia grėsmę statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai ir gyvybei; aktu reikalaujama, kad būtų sustabdytas statinio medinio priestato naudojimas, uždrausta bet kokia veikla priestate; medinį priestatą nugriauti arba, atlikus priestato ekspertizę, kapitališkai remontuoti, vadovaujantis ekspertizėje pateiktomis išvadomis. Vadovaujantis nurodytu Telšių rajono savivaldybės administracijos aktu, darytina išvada, kad atsakovai priestatą gali nugriauti arba atlikti kapitalinį remontą. Byloje nustatyta, kad ant atsakovams priklausančio namo stogo yra ieškovei priklausanti patalpa 1-6, iš kurios galima patekti į ieškovės antro aukšto patalpas, todėl atsakovų teiginiai, kad jie yra įpareigoti nugriauti medinį priestatą, kuriame yra patalpa 1-2, laikytini nepagrįstais. Nugriovus (duomenys neskelbtini) esantį medinį priestatą, kartu būtų nugriauta ir ant atsakovams priklausančio pastato stogo esanti ieškovei priklausanti patalpa 1-6, kas pažeistų ieškovės, kaip pastato (duomenys neskelbtini), savininkės nuosavybės teises. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog patalpa, kurios atžvilgiu prašoma nustatyti servitutą, yra avarinės būklės ir jai būtinas remontas, bei aplinkybė, kad atsakovai turi leidimą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, nepaneigia servituto nustatymo galimybės. LR CK 4.114 straipsnyje nurodyta, kad jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, iškilus poreikiui tvarkyti, remontuoti ar rekonstruoti patalpą, kuriai prašoma nustatyti servitutą, šalys turėtų vadovautis minėta teisės norma. Šalims nepavykus susitarti, jos turi galimybę kreipti į teismą.

Ieškovė nurodė, kad patekimas į atsakovų laiptinės (eksplikacijoje vadinamą koridoriumi) patalpą 1-2 yra galimas 3 būdais: 1) per ieškovei priklausančių patalpų pirmo aukšto II-5 patalpoje esančias duris; 2) per atsakovų pirmo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 ir 1-4 iš (duomenys neskelbtini) g. pusės; 3) iš kiemo pusės palipant mediniais laiptais tiesiai į atsakovų pusrūsio patalpą 1-1 per faktiškai esančias duris. Ieškovės manymu, pats ekonomiškiausias būdas patekti jai į savo antrojo aukšto patalpas yra būtent pirmasis variantas, t. y. per pirmo aukšto II-5 patalpoje esančias duris – praėjimą. 2020 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad atsakovų pirmo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais 1-5 ir 1-4, šiuo metu yra sujungtos su kitomis atsakovų patalpomis, todėl nurodytas koridorius nebeegzistuoja. Iš kiemo pusės esančių laiptų, kuriais patenkama į atsakovų pusrūsio patalpą 1-1, o iš jos į patalpą 1-2, tai pat nebėra, durys į nurodytą pusrūsio patalpą yra užkaltos. Atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad ieškovės patalpoje II-5 dešinėje pusėje yra durys (kažkada galimai buvusios išorinės pastato durys), pro kurias patenkama į jokiuose dokumentuose neužfiksuotą tambūrą (maždaug 1 m² ploto), o už šio tambūro yra durys į atsakovams priklausančią patalpą 1-2, kuriai ir prašoma nustatyti servitutą. Būtent atsakovų patalpoje 1-2 egzistavo ieškovės ir atsakovų patalpų planuose pažymėti laiptai į viršų, kurie realiai buvo apžiūrėti ir įvertinti tiek antstolio 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek vietos apžiūros, atliktos 2019 m. balandžio 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019, metu. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad pats ekonomiškiausias būdas patekti jai į savo antrojo aukšto patalpas yra per pirmo aukšto II-5 patalpoje esančias duris – praėjimą, patenkant į atsakovų patalpą 1-2.

Esant nustatytiems prejudiciniams faktams, kad ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1-6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio būdo tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą į ją patekti nėra galimybės, nenustačius racionalių ir protingomis sąnaudomis įgyvendinamų alternatyvių ieškovės patekimo į jai priklausančias antro aukšto patalpas būdų, įvertinus kitas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir nustatyti neterminuotą servitutą atsakovams priklausančiai patalpai 1-2 (LR CK 4.126 straipsnis).

Dėl servituto atlygintinumo

Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius LR CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-86/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys ginčo neišsprendė taikiai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti neatlygintinį servitutą. Teismas sprendžia, kad savininkų interesų pusiausvyra bus išlaikyta, jei ieškovei bus nustatytas atlygintinis servitutas. Atsakovai nurodė, kad dėl servituto nustatymo patirtų didelę finansinę žalą, tačiau jokių konkrečių įrodymų apie nuostolius nepateikė.

LR CK 4.129 straipsnis nustato, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, taip pat atlyginti dėl servituto nustatymo patirtus nuostolius (LR CK 4.129 straipsnis); šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-242/2014). Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant LR CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (LR CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2009). Taigi tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-420/2009). Kaip minėta, atsakovai nepareiškė konkretaus reikalavimo dėl nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimo. Kita vertus, tai neatima iš atsakovų teisės ateityje kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos jie patirs dėl nustatyto servituto.

Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2009). Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-608-701/2015). Byloje nustatyta, kad šalys nepateikė jokių įrodymų ar duomenų kompensacijos dydžiui už nustatomą servitutą apskaičiuoti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad patalpos, kuriai nustatomas servitutas, plotas ir vertė yra tie kriterijai, kurie leidžia nustatyti naudojimosi nuosavybės teisėmis apribojimo apimtį ir leidžia teisingai pašalinti nuosavybės teisės praradimų neigiamas pasekmes atsakovams. Iš 2018 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovai įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), 4.1 punkto matyti, kad atsakovams priklausančių patalpų kaina yra 30000 Eur. Atsakovų patalpų bendras plotas yra 133,37 m², patalpos 1-2 plotas 6,60 m², t. y. sudaro 5 % bendro patalpų ploto, todėl atsakovams iš ieškovės priteistina 5 % nuo atsakovams priklausančių patalpų kainos, t. y. 1500 Eur (30000 Eur x 5 %). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatomas nedidelei atsakovų patalpų daliai, į tai, jog nustatytas servitutas neturės jokios įtakos kitos dalies atsakovams priklausančių patalpų naudojimui, taip pat, kad nustačius servitutą, atsakovams bus apribota galimybė įgyvendinti pastato kapitalinę rekonstrukciją pagal suderintą projektą ir kad atsakovai turi teisę ateityje kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, kuriuos jie patirs dėl nustatyto servituto, teismas sprendžia, kad toks kompensacijos dydis, atlygina atsakovų patiriamus suvaržymus bei atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovei priteistinos 3690 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 3615 Eur už advokato teisinę pagalbą ir atliką ekspertizę išlaidos (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovei L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti neterminuotą servitutą - teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), per atsakovams M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2 (plotas 6,60 m²), esančią komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas).

Priteisti iš ieškovės L. B. atsakovams M. S. ir I. S. lygiomis dalimis 1500 Eur (kiekvienam po 750 Eur) vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą.

Priteisti iš atsakovų M. S. ir I. S. ieškovei L. B. lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas 3690 Eur Eur (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.