Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. S. ir I. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-146-1117/2020 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams M. S., I. S. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo civilinėje byloje e2-146-1117/2020 (buvęs Nr. e2-6212-1117/2019).

Ieškovė pareiškė prašymą nustatyti servitutą - teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), per atsakovams M. S. ir I. S. priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2 (plotas 6,60 m²), esančią komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas);

1. Ieškovė iki byla bus išnagrinėta teisme, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą M. S. ir I. S. atlikti komercinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinės patalpos (pažymėtos indeksu 1-2) rekonstrukcijos darbus; įpareigoti netrukdyti ieškovei L. B. patekti į atsakovams priklausančią laiptinės patalpą (pažymėtą indeksu 1-2) per ieškovei priklausančioje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje (pažymėtoje indeksu II-5) esančias duris, tikslu ieškovei patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas (pažymėtas indeksais 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1).

2. Nurodė, kad į ieškovei priklausančias patalpas antrajame aukšte, galima patekti tik vieninteliu būdu – per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant esamais laiptais į viršų. Dėl šios priežasties ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti servitutą – teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias 2-ojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), per atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, esančią komercinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas). Parengiamajame teismo posėdyje atsakovų atstovas nurodė, kad vykdo savo patalpų rekonstrukciją ir jiems priklausančioje patalpoje 1-2 išardė laiptus, kurie buvo skirti ieškovei patekti į antrajame aukšte esančias jai priklausančias patalpas. Tokiais savo veiksmais atsakovai nesąžiningai siekia pakeisti faktinę padėtį dar neišnagrinėjus ginčo, atimdami ieškovei galimybę patekti į jai priklausančias patalpas bei jas naudoti pagal paskirtį. Siekiant išlaikyti esamą padėtį iki bus išnagrinėta byla, būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino ieškovės L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą M. S., ir I. S., gyv. (duomenys neskelbtini), atlikti komercinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinės patalpos (pažymėtos indeksu 1-2) rekonstrukcijos darbus; įpareigoti netrukdyti ieškovei L. B. patekti į atsakovams priklausančią laiptinės patalpą (pažymėtą indeksu 1-2) per ieškovei priklausančioje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje (pažymėtoje indeksu II-5) esančias duris, tikslu ieškovei patekti į jai priklausančias antrojo aukšto patalpas (pažymėtas indeksais 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1).

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje keliamas reikalavimas ieškovės teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias 2-ojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), per atsakovams priklausančią patalpą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas po ieškinio pateikimo pasikeitusiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis – atsakovų darbais griaunant ginčo laiptus bei neleidžiant ieškovei patekti į jai priklausančias patalpas. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Iš prašymo turinio matyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti iš viso negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovai M. S. ir I. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės L. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė L. B. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, reikšdama teismui nepagrįstus ieškinius. Šiuo metu atsakovai jau antrą kartą yra priversti įrodinėti teismui, kad nėra jokių bendrai naudojamų patalpų, bei nustatytų servitutų. Ieškovė L. B. jau 2019 m. sausio mėnesį kreipėsi su ieškiniu į Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, kuriame tuos pačius reikalavimus reiškė tiems patiems atsakovams. 2019-04-24 d. Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1057-1037/2019 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apskundė jį Šiaulių apygardos teismui. 2019-10-02 Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-468-368/2019, kuria ieškovės apeliacinį skundą atmetė. Ieškovė nesutikdama su Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris atsisakė skundą priimti.

7.2. Ieškovė pareiškė naują ieškinį atsakovams tais pačiais reikalavimais, tik pakeitė ieškinio pavadinimą. Tiek pirmame ieškinyje, tiek dabartiniame ieškinyje ieškovė įrodinėja, kad neva nėra galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausančias 2-ojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išskyrus per atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, esančią komercinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Telšiuose. Ieškovė nurodydama tokius iškraipytus teiginius bando teismą suklaidinti.

7.3. Į bylą yra pateiktos ieškovės pastato trečiojo aukšto patalpų nuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovės trečiojo aukšto patalpos grindyse yra išpjauta buvusi laiptų anga, pro kurią ieškovė laiptais patekdavo į savo pastato antrą ir pirmą aukštą. Šiuo metu ieškovė laiptus yra panaikinusi ir nugriovusi buvusius senus medinius laiptus iš pirmojo ir antrojo aukštų bei pageidauja patekti į savo patalpas per atsakovams priklausančią nuosavybę.

7.4. Šalys neturi jokių bendrai naudojamų patalpų (laiptinių, koridorių), šią aplinkybę patvirtino Telšių rajono savivaldybės Statybos ir urbanistikos bei Architektūros skyriaus atstovės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus atstovė bei VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu civ. byloje Nr. e2-1057-1037/2019. Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus ir fotonuotraukas, patvirtinančias, kad atsakovų patalpose nėra jokių laiptų, kuriais ieškovė galėtų patekti į savo patalpas, tačiau teismas patenkino tokį nepagrįstą ieškovės prašymą.

2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. B. prašo palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiuo argumentais:

8.1. Byloje su ieškiniu yra pateiktas dar iki visų ginčų teisme pradėjimo 2018-08-13 antstolio V. D. atliktas ir surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo konstatuotos faktinės aplinkybės atsakovų patalpose (duomenys neskelbtini), ir ieškovės patalpose (duomenys neskelbtini) (I tomas, 26-40 b.l.). Šiame protokole aiškiai konstatuota (2 psl. antros pastraipos antras sakinys), kad (duomenys neskelbtini) (ieškovės patalpos) „iš pirmo aukšto patalpų nei į antrąjį aukštą, nei į pusrūsį ar rūsį įėjimo nėra (Fotonuotraukos Nr. (duomenys neskelbtini))“. Šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu yra atmestinas atskirojo skundo motyvas, esą ieškovė turi kažkokią įrengtą angą iš pirmo aukšto patalpų į antrą aukštą ir ji esą gali kopėčiomis per tą angą palipti ir patekti iš vienos pirmo aukšto patalpos į kitą.

8.2. 2019-12-06 parengiamajame teismo posėdyje atsakovų atstovas pareiškė, kad laiptai, vedantys iš atsakovų patalpos 1-2 į ieškovės antrojo aukšto patalpas 1-6, 1-5, 1-4, 1-3, 1-2, 1-1 atsakovų yra nugriauti. Tokie atsakovų veiksmai akivaizdžiai sunkina galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymą jau dabar, o tolesni atsakovų rekonstrukcijos darbai gali apskritai padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, jeigu, pavyzdžiui, būtų panaikintos ginčo patalpoje 1-2 iš atsakovų pusės esančios durys, kurios 2018-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole matomos už laiptų (fotonuotrauka Nr. 16), o su atskiruoju skundu pateikiamojoje nuotraukoje matyti yra užklijuotos kažkokiais tapetais, ko nebuvo anksčiau. Atsakovai daro viską, kad galimas būsimas teismo sprendimas taptų nebeįmanomas ir perdarinėja ginčo patalpą 1-2 taip, kad kuo sunkiau būtų vykdyti galimą teismo sprendimą. Tuo tarpu duomenų, kad jie rekonstruotų ir kitas savo statinio dalis, byloje nėra.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

5. Byloje 2020 m. sausio 7 d. gauti atsakovų papildomi dokumentai, kuriuos prašoma priimti ir nagrinėti su atskiruoju skundu, taip pat 2020 m. sausio 17 d. gauti ieškovės L. B. pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai. Byloje 2020 m. sausio 27 d. gauti ieškovės pateikti papildomi įrodymai. 2020 m. sausio 28 d. buvo gauti ieškovės ir atsakovų pateikti rašytiniai paaiškinimai. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad pateikti šalių įrodymai susiję su ginčo dalyku. Be to, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nebuvo pranešta atsakovams, nes teismas manė, kad tai nėra būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Todėl, apeliacinio teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia šalių teisių, lygiateisiškumo bei rungimosi principų ir sudaro pagrindą išsamiau įvertinti visumą aplinkybių, įgyvendinti esminę teismo funkciją – vykdyti teisingumą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-252-330/2017).

8. Pažymėtina, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

9. Ieškovės aiškinimais į ieškovei priklausančias patalpas antrajame aukšte, galima patekti tik vieninteliu būdu – per atsakovams priklausančią iš kiemo pusės esančiame priestate įrengtą laiptinės patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, palipant esamais laiptais į viršų. Dėl šios priežasties ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti servitutą – teisę patekti į jai nuosavybės teise priklausančias 2-ojo aukšto patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esančias gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), per atsakovams priklausančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, esančią komercinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas). Atsakovų paaiškinimais, atsakovai vykdo savo patalpų rekonstrukciją ir jiems priklausančioje patalpoje 1-2 išardė laiptus, kurie buvo skirti ieškovei patekti į antrajame aukšte esančias jai priklausančias patalpas. Ieškovė iš esmės manydama, kad tokiais savo veiksmais atsakovai nesąžiningai siekia pakeisti faktinę padėtį, siekdama išlaikyti esamą padėtį iki bus išnagrinėta byla kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Iš teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo matyti, kad atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kuris buvo išnagrinėtas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-1057-l 037/2019 ir apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje e2A-468-368/2019. Atsakovams nuosavybes teise priklausančiam turtui, t. y. žemės sklypui bei komercinės paskirties pastatui, esantiems (duomenys neskelbtini), jokių servitutų, jų pastato naudojimosi tvarkos ar kitų apribojimų įregistruota niekada nebuvo. Parduodant pastatą atsakovams jokių daiktinių teisių, kurie gali apsunkinti atsakovų naudojimąsi pastatu įregistruota taip pat nėra. Šalių pastatai yra ne tik įregistruoti kaip atskiri pastatai, tačiau jie yra pastatyti taip, kad kiekviena iš šalių galėtų naudotis savo pastatų patalpomis netrukdomai, t. y. abi šalys yra įsirengusios į savo pastatus atskirus įėjimus, bei neturi jokių bendrai naudojamų patalpų, nei laiptinių, nei koridorių, nei kitų patalpų. Tam, kad ieškovė patektų į savo antro aukšto patalpas, jai racionaliau ir logiškiau būtų įrengti laiptus iš bet kurios savo pirmojo aukšto patalpos. Tik toks racionalus ginčo sprendimas leistų šalims vengti papildomų konfliktų ateityje.

11. Pirmosios instancijos teismas be kitų argumentų nurodė, kad esant nustatytiems prejudiciniams faktams, kad ieškovei priklausanti antrojo aukšto patalpa 1- 6 ant atsakovų pastato įrengta servituto pagrindu, ir kad kitokio būdo tik kaip per atsakovams priklausančią patalpą į ją patekti nėra galimybės, įvertinus kitas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimui tenkinti, neterminuotam servitutui atsakovams priklausančiai patalpai 1-2 nustatyti (CK 4.126 straipsnis).

12. Kaip minėta teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, įsitikinti, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taigi šiuo atveju teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą nėra pagrindo spręsti, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nesant tam pagrindo.

13. Kadangi teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti pareiškime pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pagrindo manyti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl servituto nustatymo yra akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas preliminariai vertindamas pateiktus duomenis, turėdamas pagrindo manyti, kad galėtų būti priimtas palankus sprendimas ir iki sprendimo priėmimo taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, spręstina nepažeidė procesinių teisės normų. Ieškovės reikalavimo pagrįstumą galimai patvirtina ir šiuo metu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 28 d. priimtas, nors ir neįsiteisėjęs, sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-146-1117/2020, kuriuo ieškinys visiškai tenkintas. Todėl apeliacinės instancijos teismui konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo vertinti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

14. Kai preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsižvelgiama į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1369-236/2018).

15. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones nurodydamas, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš prašymo turinio matyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo pagal ieškinyje suformuluotus reikalavimus įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti iš viso negalimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų ir iš bylos šalių pateiktų papildomų įrodymų bei paaiškinimų, galima preliminariai spręsti, kad ieškovė iki ginčo į jai priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą patekdavo per atsakovams priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje 1-2 buvusius laiptus. Ginčas kilo dėl konkrečių faktinių aplinkybių vertinimo, šalių skirtingos nuomonės dėl būdų, kuriais ieškovė turėtų patekti į jai priklausančias patalpas ir pan. Atsižvelgiant į šalių atskirajame skunde, atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, šalių pateiktus papildomus dokumentus, pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, į tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei į tą aplinkybę, kad priimtas, nors dar ir neįsiteisėjo, 2020 m. sausio 28 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra neproporcingos.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų veiksmai išgriaunant ginčo laiptus gali kelti grėsmę būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinio teismo vertinimu yra pagrindas manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tęsiant remonto darbus, būsimo sprendimo įvykdymas galimai bus dar labiau apsunkintas, todėl teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą nėra nepagrįsta bei neteisėta.

18. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teisme 2020-01-29 iš atsakovų gautas papildomas prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2020-01-28 d. 16 val. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį ir nustatė servitutą, kurio prašė ieškovė. Susipažinus su teismo sprendimu, atsakovų vertinimu akivaizdžiai matyti, kad teismas sprendime pats sau prieštarauja dėl servituto būtinumo ir reikalingumo, kadangi ir pats teismas sprendime nurodė, kad nors ir ieškovės pirmojo aukšto patalpos II5 lubose yra anga, kuria galima patekti į ieškovės antrą aukštą pasistačius kopėčias ar įsirengus laiptus, tačiau toks ieškovės patekimas neužtikrintų jos interesų, todėl vienintelis neva patekimas ieškovei į jos priklausančias patalpas yra tik per atsakovų nuosavybę. Nurodė, kad nesutinka su nepagrįstu ir neteisėtu teismo sprendimu, artimiausiu metu teiks apeliacinį skundą dėl šio sprendimo panaikinimo.

19. Be to atsakovai nurodė, kad 2020-01-15 ieškovės tėvas S. B. galiojant teismo priimtai nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių savavališkai išlaužė atsakovų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) duris ir pateko į atsakovams nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovės tėvas S. B. atsakovų patalpose pradėjo ardyti lubas, ardyti lentas, gręžti skyles lubose. Mano, kad tokiais neteisėtais veiksmais, ieškovė su savo tėvu pažeidžia atsakovų privatumą, gadina atsakovų nuosavybę. Atsakovai kreipėsi su pareiškimu į policiją, šiuo metu šias aplinkybes aiškinasi policijos pareigūnai ir kt. Dėl nurodytų aplinkybių, galimai neteisėtų veiksmų, dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones apeliacinio teismo pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 18 d. teismo priimta nutartis nepanaikina šalių teisės kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo, pakeitimo, jei aplinkybės po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasikeitė, paaiškėjo kitų aplinkybių ir pan. ( CPK 147 -149 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina aplinkybes, kurios buvo nustatytos nutarties priėmimo metu, šiuo atveju atsižvelgta ir į papildomai pateiktus dokumentus, tačiau pastarajame 2020-01-29 prašyme nurodytos aplinkybės nevertintinos ir dėl jų plačiau nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, tinkamai parinko jų mastą, nepažeidė CPK nuostatų, todėl skundžiamą nutartį naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nutartis paliktina iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atskirąjį skundą, neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.