- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- e2-1369-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01033-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LARŽENA”, uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltas dūmas“
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo
- Trečiasis asmuo
- notarei L
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LARŽENA” atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „LARŽENA“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltas dūmas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarei L. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „LARŽENA“ ir UAB ,,Baltas dūmas“, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-09-30 negyvenamųjų patalpų, esančių Kirtimų g. 49, Vilniuje, pirkimo –pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1-9486), sudarytą tarp atsakovių UAB ,,LARŽENA“ ir UAB ,,Baltas dūmas“, bei taikyti restituciją.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. 4400-1184-9744:5501 ir unikalus Nr. 4400-2038-0710:4037), esančių Kirtimų g. 49, Vilniuje, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-07 nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių į negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. 4400-1184-9744:5501 ir unikalus Nr. 4400-2038-0710:4037, esančias Kirtimų g. 49, Vilniuje, perleidimo draudimo.
4. Teismas nustatė, kad prokurorė, ginanti viešąjį interesą, prašo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-09-30 negyvenamųjų patalpų, esančių Kirtimų g. 49, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 1-9486), pagal kurią atsakovė UAB ,,Baltas dūmas“ iš UAB ,,LARŽENA“ įgijo nuosavybes teises į minėtą turtą. Ieškovės teigimu, ieškinys yra pagrįstas.
5. Teismo vertinimu, šioje bylos stadijoje yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo procesinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovei UAB ,,Baltas dūmas“ perleidus nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą (negyvenamąsias patalpas), ieškovės viešojo intereso gynimas galėtų pasunkėti, t. y. nebūtų įmanomas restitucijos taikymas. Iš esmės teismo sprendimas taptų deklaratyvaus pobūdžio ir nebesukeltų ieškiniu siekiamų teisinių pasekmių, turėtų būti inicijuojama nauja(-os) byla(-os) dėl kreditorių teisių gynimo (dėl minėto turto perleidimo sutarčių ginčijamo, nuostolių priteisimo ir pan.). Dėl to teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kyla grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Be to, teisingumo principas (CPK 3 straipsnio 7 dalis) reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai proceso šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
8. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis ekonomiškumo bei proporcingumo principais, sprendė, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės ginčijamam turtui (negyvenamosioms patalpoms) perleidimo draudimo – atitinka CPK 144 straipsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas bei paskirtį – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „LARŽENA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ginčo sutarties sudarymas neprieštaravo nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, todėl nėra pagrindo šį sandorį pripažinti niekiniu ar negaliojančiu. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju kyla grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
10. Ieškovė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai ir teisingai įvertinęs sąlygas, leidžiančias taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ginčo turtui pagrįstai pritaikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-06-07 nutartis paliktina nepakeista.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
14. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.
15. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ginčo sutarties sudarymas neprieštaravo nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei, todėl nėra pagrindo šį sandorį pripažinti niekiniu ar negaliojančiu ir dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas, šiuo metu nėra nustatytos. Šios aplinkybės bus nustatytos arba paneigtos tik išnagrinėjus bylą iš esmės CPK nustatyta tvarka. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigtos ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad ginčijamas sandoris sudarytas vykstant ikiteisminiam tyrimui, kuriame UAB „LARŽENA“ bei jos vadovė L. L. yra įtariamos padariusios nusikalstamas veikas, dėl kurių valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo padaryta didelė - 1 018 998,19 Eur turtinė žala. Ginčijama pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta neišnykus ir nepasikeitus procesinės prievartos priemonės - UAB „LARŽENA“ nuosavybės teisių apribojimo taikymo pagrindams. Tai patvirtina, kad atsakovei jau kartą perleidus ginčo turtą siekiant išvengti galimo išieškojimo į šį turtą nukreipimo pagal civilinius ieškinius dėl didelės turtinės žalos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tikėtina, kad ginčo turtas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, per tą laiką, kol šioje byloje bus priimtas sprendimas, gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko taptų neįmanomas ieškinyje prašomas restitucijos taikymas. Bylos duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl grėsmės sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
18. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
19. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
20. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės UAB „LARŽENA“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.