Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020-04-20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB ,,Elviolė“.

Pažymi, jog policijos pareigūnas nėra transporto žalų ekspertas, automobilio apžiūrą iškart po įvykio atlieka išoriškai, įvykio vietoje neturi techninių priemonių ir sąlygų visus sugadinimus užfiksuoti ir tai yra ne jo funkcija. Pirminė transporto priemonės apžiūra taip pat vykdoma fiksuojant išoriškai matomus transporto priemonės sugadinimus, kurie fiksuojami apžiūros akte. Tam tikrus sugadinimus galima nustatyti, tik profesionaliai apžiūrėjus transporto priemonę.

Vadovaujantis kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos. Taip pat nesant akivaizdiems sugadinimams pasitelkiant technines priemones (geometrijos parametrų matavimo liniuotė, matavimo ir reguliavimo stendas, kita), atlikta sugadintos priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimų nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas.

Dėl automobilio Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3051,80 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės sugadinimus, pagal UAB ,,Sostena“ pateiktą PVM Sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000-04-17 d. Nr. 120/ 2000-04-14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus, o ne rankiniu būdu AB „Lietuvos draudimas“ ar serviso darbuotojų sprendimu.

PVM Sąskaitos faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuota nuostolio suma yra 3692,68 Eur, iš kurios išskaičiuojamas PVM 640,88 Eur suma ir dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas), kuris sudaro 261,79 Eur suma. Padangoms taikomas 26,41 % nusidėvėjimas, t. y. 106,55 Eur suma ir dalims 6 % nusidėvėjimas, t. y. 155,24 Eur suma (106,55 + 155,24 = 261,79).

Viso reikalaujama draudimo išmokos suma išskaičiuojant PVM ir medžiagų nusidėvėjimą yra 2790,01 Eur (3692,68 - 640,88 - 261,79 = 2790,01).

Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 4.1 p., Vilniaus g. 31. Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - Viešojo administravimo įstatymas), viešųjų paslaugų administravimas yra viena iš viešojo administravimo sričių (Viešojo administravimo įstatymo 5 str.). Vadovaujantis minėto įstatymo 16 straipsniu, viešojo administravimo subjektas, kuris pagal šio įstatymo nustatytą valdymo sritį administruoja tam tikros viešosios paslaugos teikimą, negali pats teikti šios paslaugos, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka Savivaldybės administracijos padalinys teikia viešąsias paslaugas. Pažymėtina, kad dėl šių paslaugų pobūdžio, atsakovui yra taikytini padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (viešas, o ne privatus paslaugos teikimo pobūdis). Kelio savininkas Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo taip organizuoti kelių priežiūros, remonto darbus, kad savivaldybei priklausantys keliai būtų tinkamos būklės, nekeltų pavojaus asmenų turtui ir eismo saugumui, t.y. neatidėliojant organizuoti darbus, kad kliūtis būtų pašalinta, o jeigu to neįmanoma padaryti, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol ši kliūtis bus pašalinta (LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas).

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 str. 1 d. privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014-03-31 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015-04-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Pagal CK 6.266 str. 2 d. atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais - jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.

Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (LAT 2011-06-28 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-222/2011).

CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (LAT 2014-03-31 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Nagrinėjamoje byloje žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.

Taikant CK 6.266 str. 2 d., asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2015-04-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga savivaldybė.

Vadovaujantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020-04-20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB ,,Elviolė“. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį.

Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą dėl toliau išdėstytų aplinkybių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 str. 3 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 6 str. 32 p., vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis - kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju - su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Tuo tarpu 2004-02-11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 6 p. numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi, sistemiškai vertinant šias teisės normas, darytina išvada, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o būtent atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.

Pagal CK 6.266 str. 1 d., pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (CPK 12 str., 178 str.), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Pabrėžtina, kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovui, procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui (LAT 2011-01-25 d.nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3/2011).

Vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ši sąlyga yra būtina civilinei atsakomybei kilti.

Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui tenkančią pareigą, užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą, 2018-10-29 d. Sutartimi pavedė UAB „GRINDA“ atlikti (duomenys neskelbtini) miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, UAB „GRINDA“ ginčo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini) priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja. Sudaryta Sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Atsakovės nuomone, dėl to nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę.

CK 6.249 str. įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra būtina, žalos įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas principas, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus (LAT 2009-11-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-469/2009). Manytina, kad žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti taikomas sąžiningai ir protingai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis. Jis taip pat turi būti derinamas su nuostolių sumažinimo doktrina, pagal kurią nukentėjusysis privalo stengtis, kad išvengtų nuostolių arba neleistų jiems padidėti. CK 6.251 str. 2 d. leidžia teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma teismui suteikia pagrindą ir leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įtvirtintus CPK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

Atkreiptinas dėmesys, jog tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva (ex officio) gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-15 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-1697-265/2010). Atsakovė prašo atsižvelgti į CK 6.251 str. 2 d. ir sumažinti ieškovės reikalaujamą žalos dydį.

Ieškovas nurodo, kad 2020-04-01 d. (duomenys neskelbtini), automobiliui įvažiavus į duobę, ji buvo apgadinta. Draudikas (Ieškovas), draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui draudimo išmoką.

Ieškovas ieškinio prieduose yra pateikęs 2020-05-12 d. UAB „Sostena“ Remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, šiuo atveju nebuvo tirtos ir nustatinėjamos transporto priemonės gedimų tikrosios priežasties. Taip pat pažymėtina, jog sąmata buvo sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio, ratlankiai keisti naujais (kainuojančiais virš 1500 Eur), dėl tam tikrų pabraižymų, kurie galėjo atsirasti ir ne dėl įvykio. Įvertinant šias aplinkybes, taip pat tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie Automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, konstatuotina, kad byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Atsakovės nuomone, nesant į bylą pateiktų leistinų įrodymų, kad automobilio gedimai buvo nulemti 2020-04-01 d. automobilio įvažiavimo į duobę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ieškinys pripažintinas nepagrįstu.

Be to, automobilį galima apgadinti ir kitais būdais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę. Svarbu pažymėti ir tai, kad po eismo įvykio, vertinant automobiliui padarytą žalą, nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti. Ieškovas turėjo žinoti, kad subrogacijos pagrindu gali būti reiškiami reikalavimai tretiesiems asmenims dėl jų kaltės atsiradusios žalos, tačiau atsakovės atstovų dėl galimai neteisėtų veiksmų nekvietė. Ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje.

CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (LAT 2005-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-518/2006; 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovės veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (LAT 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7- 345/2007).

CK 6.253 str. numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės tokiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 str. 5 d. įtvirtinta, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Teisės doktrinoje, aiškinant CK 6.253 str. 5 d., nurodoma, jog nukentėjusiojo elgesys, dėl kurio jam padaroma žalos, gali būti dviejų rūšių. Pirma, nukentėjusysis, suvokdamas, jog jam gali būti padaryta žalos, sutinka, kad šios būtų padaryta. Toks sutikimas gali būti aiškiai išreikštas arba numanomas iš konkrečių aplinkybių. Antra, asmuo, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, jog žalos jam pavyks išvengti, t. y. prisiima žalos atsiradimo riziką.

Šioje byloje automobilio vairuotojos veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant Automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu (CK 6.270 str.).

Pažymėtina, jog kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei analizuoti teismų praktikoje (LAT 2008-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-153/2008). Asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo riziką.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 12 str. 5 d. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 p. nurodyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 p. įtvirtina nuostatą, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šios bylos medžiagos nėra aišku kokiu greičiu įvykio metu važiavo Automobilis. Pažymėtina, jog remiantis CK 6.282 str. 1 d., tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Trečiasis asmuo UAB „GRINDA“, j. a. k. 120153047, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti (b.l. 10-13).

Atsiliepime (b.l. 10-13) bei trečiojo asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys (duomenys neskelbtini) mieste, nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Sutarties nuostatos tarp Savivaldybės ir UAB „GRINDA“ siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „GRINDA“ sutartimi neperdavė savo, kaip (duomenys neskelbtini), valdytojos teisių.

2018-12-29 pirkimo sutartyje Nr. 62-189/19 (toliau - Sutartis), sudarytoje tarp UAB „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, 1 p., apibrėžiančiame sutarties objektą, yra nurodyta, kad rangovas UAB „GRINDA“ atlieka (duomenys neskelbtini) miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija turi sudaryti rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka.

Nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), yra perduodama savarankiškam rangovo valdymui.

Sutartyje nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomąsias paslaugas, tame tarpe gatvių priežiūrą ir eksploatavimą, paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Sisteminis Sutarties aiškinimas suponuoja išvadą, kad privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiūra, o pagal užsakovo raštišką užsakymą, kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini), nebuvo skirtas finansavimas šios gatvės remontui. Toks rangovo savarankiškumo neturėjimas teikiant privalomąsias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal Sutartį aptarnaujami objektai negali būti laikomi perduotais savarankiškam rangovo valdymui.

Pažymėtina, kad atsakovo teiginys, jog Sutartyje esančio rangovo įsipareigojimai nedelsiant ir be atskiro užsakymo pašalinti (taisyti) pastebėtus jam perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, nėra pagrindo aiškinti, kaip reiškianti savarankiško rangovui perduotų eksploatuoti gatvių valdymo teises turėjimą. Sutartyje nurodytu būdu pradėtiems ir atliktiems darbams galioja bendra darbų priėmimo - perdavimo bei atsiskaitymo už juos tvarka, o rangovo teisė savo iniciatyva pradėti sutartyje numatytus darbus didesne nei jo pastebėtų gatvės dangos defektų, keliančiai grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, šalinimo apimtimi ar savarankiškai spręsti, pvz., dėl visos gatvės dangos, konstrukcinių elementų, inžinerinių tinklų atnaujinimo ir pan., nėra numatyta. Dėl to, darytina išvada, kad Sutartyje šalys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsme eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, šalinimo darbų atlikimo tvarką, kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti.

Ieškovas nurodo, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esančią duobę (duomenys neskelbtini). Šį teiginį ieškovas iš esmės grindžia 2020-04-01 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma). Pažyma nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „GRINDA“ kaltės. Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Sutinkame su byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog aukščiau minėtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą, nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-09-23 d. nutartyje adm.byloje Nr. A525-1554/2014.

Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, kurie yra įvardinti teisės aktuose, pabrėžiami teismų praktikoje. Jeigu transporto priemonė dalyvauja eisme, tai jų [vairuotojų], kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir (ar) vairuotojo teisės ir pareigos nustatytos bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustatančių teisės aktų. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Eismą keliuose reglamentuojančiuose aktuose nustatytos konkrečios pareigos, kurias vykdant žalos neatsirastų. Tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės, kiti teisės aktai (LAT 2008-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-153/2008). Automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus. Neatsargiai vairuodamas, Automobilio vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d. numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, tai yra „eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu“. Taip pat, Automobilio vairuotojas pažeidė minėto įstatymo 8 str. 3 d. 3 ir 4 punktus, kur yra numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba jiems sumažinti. Be to, Automobilio vairuotojas pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau - KET). Konkrečiai: KET 4 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 9 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių; KET 18 p., kur yra nurodyta, jog vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti; KET 127 p., kur yra nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; ir 128 p., kur yra nurodyta, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Aukščiau nurodytos normos yra sąlygotos transporto priemonių, kaip padidinto pavojaus šaltinio, keliamos padidintos grėsmės žmonėms ir aplinkai. Transporto priemonių vairuotojams keliami ypatingi atsargumo, atidumo reikalavimai.

Trečiojo asmens nuomone, vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas ieškovo nurodytos automobilio detalės. Šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, o šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka būtent ieškovui, ir kol minėtų aplinkybių ieškovas neįrodė, Bendrovės atsakomybės negali kilti.

Be to, automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumą, stebėti kelią, o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti. Visa tai sąlygoja išvadą - automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog UAB „GRINDA“ yra atleistina civilinės nuo atsakomybės, vadovaujantis minėtomis CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. nuostatomis. Taip pat, tuo atveju, jei paaiškėtų, jog eismo įvykį sukėlė būtent duobė, laikytina, nors ir Vilniaus miesto savivaldybė pavedė atlikti sutartyje nurodytus konkrečius gatvių ir kiemų defektų priežiūros ir eksploatavimo darbus, tačiau šis faktas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog UAB „GRINDA“ perleista ir daikto (gatvių ir kiemų) valdymo teisė ir kad UAB „GRINDA“ tapo gatvių dangos (duomenys neskelbtini), valdytoja (LAT 2016-04-15 nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

CK 6.247 str. nurodoma, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Trečiojo asmens nuomone, neegzistuoja atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieškovo nuostolius, o ieškovas tokių veiksmų ieškinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Be kita ko, šiuo atveju būtent ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių visiškai neįrodinėja ir net nenurodo ieškinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškinys atmestinas.

Negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo auto įvykio pasekmė. Ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilio, dėl ko ieškovas nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent nurodytas detales reikia keisti, ir dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas.

Ieškovui padarytos 2790,01 Eur žalos neatlygino nei Vilniaus miesto savivaldybė nei UAB „GRINDA“. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo, žalos dydžio.

Atsakovės procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 5-7) buvo nurodyta, kad atsakovu šioje civ.byloje turi būti trečiasis asmuo UAB „GRINDA“, teigdama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-10-29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. 62-189/19, kuria UAB „GRINDA“ (Rangovas) pavesta atlikti (duomenys neskelbtini) miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) įsipareigojo sudaryti Rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Šios sutarties 16.11 p. šalys aptarė, kad UAB „GRINDA“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) miesto Pietinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

Gausiai išplėtotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad nepaisant šios 2018-10-29 d. pirkimo sutarties Nr. 62-189/19 sudarymo, UAB „GRINDA“ netapo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių valdytoja. Taigi, Vilniaus apygardos teismas analogiškose bylose dėl žalos atlyginimo dėl kelio trūkumų sprendė, kad gatvių valdymo teisė nebuvo perduota UAB „GRINDA“, todėl ji nėra atsakinga pagal CK 2.266 str. o už analogiškomis aplinkybėmis padarytą žalą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis - kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju - su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

LAT yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).

Pagal CK 6.266 str. 1 d. pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (CPK 12 str., 178 str.), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta ( LAT 2016-04-15 nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Atsakovė nurodo, kad automobilių vairuotojai, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, kadangi byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Pažymėtina, jog šie atsakovės bei III asmens argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra konstatuota Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu- 2020-04-01 d. 20.53 val. Asfaltuota kelio danga buvo šlapia, gatvė nebuvo apšviesta. Vairuotojo teigimu, ženklinimo linijų įvykio vietoje nebuvo, o išvengti duobės nebuvo įmanoma, nes priešinga puse važiavo krovininis automobilis. Spręstina, jog vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo išvadai apie vairuotojo kaltę, todėl atsakovės bei III asmens teiginys, jog ieškovo apdraustos transporto priemonės vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CPK 178 str.).

Kaip nustatyta byloje, ginčo transporto priemonės vairuotojas D. O. nepažeidė KET reikalavimų ir nėra jo kaltės dėl eismo įvykio. Be to, D. O. vairuojant transporto priemonę pastarasis negalėjo numatyti, kad ant kelio važiuojamosios dalies yra neaptverta ir nepažymėta STOP juosta nematoma duobė. Įrodymų byloje, kad vairuotojas apie kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę žinojo (nes šalia yra įmonės veiklos pastatas), įvažiavo į duobę tyčia, taip pat nesurinkta (CPK 178 str.)

Taigi, tokius D. O. veiksmus negalima vertinti kaip pastarojo kaltę ar didelį neatsargumą ar konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d., 3 d. 3 ir 4 p. p.p, numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, buvo nerūpestingas ar neapdairus.

Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.

Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo kaštai (remontas) pagal serviso UAB „Sostena“ sudarytą 2020-05-12 d. sąmatą sudaro 3051,80 Eur (be PVM). Ši suma buvo sumokėta servisui UAB „Sostena“ pagal 2020-06-26 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip nustatyta byloje, PVM Sąskaitos faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskaičiuota nuostolio suma 3692,68 Eur, iš kurios išskaičiuojamas 640,88 Eur PVM suma ir dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas), kuris sudaro 261,79 Eur suma. Padangoms taikomas 26,41 % nusidėvėjimas, t. y. 106,55 Eur suma ir dalims 6 % nusidėvėjimas, t. y. 155,24 Eur suma (106,55 + 155,24 = 261,79).

Reikalaujama draudimo išmokos suma išskaičiuojant PVM ir medžiagų nusidėvėjimą yra 2790,01 Eur (3692,68 - 640,88 - 261,79 = 2790,01).

Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovės pareiga yra paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, kurioms patvirtinti jis pateikė įrodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnė ar nepagrįsta.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nei atsakovė nei trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį sumažinti ir laikyti nurodytoje PVM sąskaitoje faktūroje remonto išlaidas nepagrįstomis ir patektą PVM sąskaitą faktūrą atmesti, todėl ieškovo naudai priteistina 2790,01 Eur transporto priemonės remonto išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje dėl 2020-04-01 d. eismo įvykio tą pačią dieną buvo kviečiama policija, kuri surašė pažymą, surašė eismo įvykio fiksavimo protokolą, schemą, paėmė vairuotojo D. O. paaiškinimus, o policijos vyriausiasis patrulis A. G. surašė tarnybinį pranešimą, kad duobė nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais, apgadino automobilio dešinės pusės priekinį bei galinį ratus, nurodytas aplinkybes patvirtina serviso UAB „Sostena“ sąmata, fotonuotraukos.