Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-594-603/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-12
Bylos Nr.: e2A-594-603/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-17699-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“

Kategorijos

2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-594-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17699-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Grinda“ dėl žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovės 2790,01 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 63,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. 2020 m. balandžio 1 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykusio įvykio metu (automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais), buvo apgadintas automobilis Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. 07-209523344, automobilio Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO), draudėjas UAB (duomenys neskelbtini);

1.2. pirminė apžiūra iš karto po įvykio buvo atlikta policijos pareigūno fiksuojant išotiškai matomus transporto priemonės sugadinimus, jie užfiksuoti apžiūros akte. Vadovaujantis kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos, nesant akivaizdiems sugadinimams pasitelkiant technines priemones (geometrijos parametrų matavimo liniuotė, matavimo ir reguliavimo stendas, kita), nustatyti transporto priemonės tiesiogiai su įvykiu susiję sugadinimai ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas;

1.3. Remiantis UAB „Sostena“ pateikta PVM sąskaita – faktūra Nr. 11012393 dėl automobiliui padarytų apgadinimų išmokėta 3051,80 Eur dydžio draudimo išmoka. Transporto priemonei padaryta nuostolių suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina, o būtini remonto darbai yra parenkami pagal programoje suvestus transporto priemonių gamintojų techninius reikalavimus. Tokiu būdu apskaičiuota nuostolių suma sudarė 3692,68 Eur, iš kurios išskaičiuojama 640,88 Eur PVM ir 261,79 Eur dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas). Padangoms taikomas 26,41 % nusidėvėjimas, t. y. 106,55 Eur suma ir dalims 6 % nusidėvėjimas, t. y. 155,24 Eur suma (106,55 + 155,24 = 261,79). Todėl visa reikalaujama draudimo išmokos suma išskaičiuojant PVM ir medžiagų nusidėvėjimą yra 2790,01 Eur (3692,68 - 640,88 - 261,79 = 2790,01);

1.4. Transporto priemonei žala padaryta dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.266 straipsnį, be kaltės. Pagal teismų praktiką už žalą, kilusią dėl gatvės konstrukcinių trūkumų, CK 6.266 straipsnio pagrindu yra atsakinga savivaldybė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, o netenkinus pirmojo prašymo, sumažinti priteistiną žalos dydį. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. nors neginčijama, kad atsakovė yra kelio savininkė, tačiau negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti). Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju - su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. 62-189/19 (toliau – Sutartis), kuria UAB „Grinda“ (toliau – Rangovas) įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė sudaryti Rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka;

2.2. trečiasis asmuo pagal Sutarties 16.1 punktą įsipareigojo paslaugas teikti tinkamai, kokybiškai ir laiku. Taip pat Rangovas įsipareigojo sąskaita atlyginti nuostolius atsakovei ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (16.7 punktas). Pagal Sutarties 16.11 punktą UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Taigi nuo Sutarties pasirašymo dienos Rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir turi pareigą atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės;

2.3. pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį) tenka ieškovei. Atsakovė jai tenkančią pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę ir jų priežiūrą Sutarties pagrindu pavedė trečiajam asmeniui, o pastarasis ginčo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini) Vilniuje, priežiūrą. Kadangi atsakovė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis perdavė jas valdyti trečiajam asmeniui kaip profesionalui, nėra pagrindo atsakovės veiksmus vertinti atsakovės veiksmus (ar neveikimą) vertinti kaip neteisėtus, nulėmusius žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai nenustatyti, nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą;

2.4. nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas žalos dydis, kadangi byloje nėra įrodymų, jog automobilio gedimai buvo sąlygoti dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Nors byloje pateikta UAB „Sostena“ 2020 m. gegužės 12 d. remonto sąmata Nr. 14080, tačiau nebuvo tirtos ir nustatinėjamos transporto priemonės gedimų tikrosios priežastys, sąmata sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui po eismo įvykio, ratlankiai keisti naujais (kainuojančiais virš 1500 Eur) dėl tam tikrų pabraižymų, kurie galėjo atsirasti ir ne dėl įvykio. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio. Po eismo įvykio vertinant automobiliui padarytą žalą nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti atsakovės atstovai. Ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje;

2.5. kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei atsirado žala, nėra pagrindo konstatuoti ir kito civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos;

2.6. automobilio vairuotojos veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu (CK 6.270 straipsnis). Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Iš bylos medžiagos nėra aiškus įvykio metu važiavusio automobilio greitis. Todėl pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

3. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybes teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl atsakovei nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas;

3.2. Sutarties nuostatos tarp atsakovės ir trečiojo asmens tikslu nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, ne kartą buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, tačiau teismas visose bylose konstatavo, jog atsakovė neperdavė trečiajam asmeniui savo, kaip (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, valdytojos teisių. Pagal sisteminį Sutarties aiškinimą privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne Rangovo iniciatyva ir nuožiūra, o pagal atsakovės raštišką užsakymą, kuriame nurodoma konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija. Rangovo savarankiškumo neturėjimas teikiant privalomąsias paslaugas ir atliekant darbus pagrindžia aplinkybę, jog Rangovo pagal Sutartį aptarnaujami objektai negali būti laikomi perduotais savarankiškam Rangovo valdymui. Gatvės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remontui nebuvo skirtas finansavimas;

3.3. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 1 d. pažyma Nr. 10R-34198053-20 nesudaro pagrindo vertinti, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) taip pat savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui);

3.4. vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, nulėmusį žalą. Todėl atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Kadangi automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo, trečiasis asmuo taip pat atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis;

3.5. nėra pagrindo teigti, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio. Teismui nepateikiami įrodymai, kad visi sugadinimai yra auto įvykio pasekmė. Ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilio, dėl ko ieškovės nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė, dėl kurio nurodytas detales reikia keisti;

3.6. Jeigu teismas vertintų, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo, ieškovei atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu. Automobilio vairuotojas neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, įvažiavo į duobę, todėl reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir pats.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2790,01 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 63,00 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas rėmėsi analogiškose bylose išplėtota teismų praktika ir pažymėjo, kad neatsižvelgiant į atsakovės su trečiuoju asmeniu sudarytą 2018 m. spalio 29 d. pirkimo sutartį Nr. 62-189/19, trečiasis asmuo UAB „Grinda“ netapo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių valdytoja. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas analogiškose bylose spręsdamas žalos atlyginimo klausimą dėl kelio trūkumų nustatė, jog gatvių valdymo teisei nesant perduotai UAB „Grinda“, už žalą pagal CK 2.266 straipsnį yra atsakinga atsakovė, o ne trečiasis asmuo.

6. Teismas vertino, kad Sutartimi atsakovė tik pavedė trečiajam asmeniui atlikti darbus pagal projektą, o darbų rezultatą perduoti atsakovei. Pažymėjo, kad pavedimas neeliminuoja aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvių savininkė ir valdytoja. Todėl sprendė, kad atsakove laikytina Vilniaus miesto savivaldybė.

7. Teismas važiuojamuojo kelio ((duomenys neskelbtini), Vilnius) duobę laikė kelio konstrukcijos trūkumu. Sprendė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė atsakovės valdymu gatvės su trūkumais eismo įvykio metu, o atsakovės netinkamas pareigų vykdymas (neveikimu) ir nulėmė žalos atsiradimą.

8. Teismas nesutiko su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmai nulėmė nuostolių atsiradimą ir sprendė, jog nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Vertino, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo neatsargumą, todėl jų argumentus laikė nepagrįstomis prielaidomis. Įvertinęs įvykusio eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo kaltės ar didelio neatsargumo, nulėmusių automobiliui padarytą žalą. Teismas, įvertinęs eismo įvykio aplinkybes ir vairuotojo paaiškinimus, padarė išvadą, jog duobės nebuvo įmanoma išvengti: eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu (2020 m. balandžio 1 d. 20.53 val.), esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai bei nesant apšviestai gatvei, įvykio vietoje nebuvo ženklinimo linijų, o priešpriešais važiavo automobilis. Teismas taip pat nenustatė Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei kad vairavęs transporto priemonę vairuotojas, nesant aptvertos važiuojamosios kelio dalies skiriamaisiais ženklais, būtų žinojęs apie esančią duobę. Todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, jog transporto priemonės vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmetė kaip nepagrįstus.

9. Ieškovės apskaičiuotą žalos dydį automobiliui teismas laikė pagrįstu byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų paskaičiavimų, taip pat nepateikė įrodymų, kuriais remiantis žalos dydis galėtų būti mažintinas.

10. Teismo vertinimu, atlikti remonto darbai ir keistos detalės tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais, o tai, kad atsakovės atstovai nebuvo kvieti apžiūrint ginčo automobilį bei jam padarytą žalą, nesudaro pagrindo laikyti žalos dydžio nepagrįstu. Pažymėjo, kad eismo įvykio dieną buvo kviesta policija, kuri surašė su eismo įvykiu susijusius dokumentus, policijos vyriausiasis patrulis A. G. surašė tarnybinį pranešimą, jog duobė nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais, jog apgadinti automobilio dešinės pusės priekinis bei galinis ratai, o analogiškus apgadinimus patvirtina serviso UAB „Sostena“ sąmata, fotonuotraukos.

11. Kadangi tenkino ieškinį, iš atsakovės priteisė 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 63,00 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliantė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti; 2) netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti 2021 m lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) netenkinus pirmųjų dviejų prašymų, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą sumažinant pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistą sumą. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:

12.1. Priešingai nei skundžiamame sprendime nustatė teismas, Sutartimi trečiajam asmeniui perduota ne tik statinių, t. y. gatvių ir kiemų, techninė priežiūra, bet ir šių objektų valdymas. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas, nesivadovavo pamatinėmis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis. Trečiasis asmuo nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės;

12.2. Sutartyje įtvirtintos sutarties šalių atsiskaitymo teisės ir pareigos niekaip nevaržo trečiojo asmens teisių ir pareigų, atliekant sutartimi perduodamų gatvių stebėseną ir priežiūrą, veikti savo iniciatyva. Priimant skundžiamą sprendimą nepagrįstai neįvertinta tikroji sutarties šalių valia, tai, jog trečiasis asmuo prisiėmė nuolatinį aikštės/gatvės priežiūros ir eksploatavimo bei stebėsenos pareigą ir valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos aikštės būklės. Taip pat neatsižvelgta, jog trečiasis asmuo privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai vykdyti eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos stebėseną, dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo šalinti. Sudarydama Sutartį atsakovė kaip Vilniaus miesto gatvių savininkė turėjo tikslą perduoti atitinkamų gatvių ir kiemų dangos valdymą savo srities profesionalams UAB „Grinda“. Analogiškos pozicijos, jog rangovui yra perduodama ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1536-852/2018;

Atsiliepimas

12.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl automobilio vairuotojo kaltės. Nenustatęs CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, jog atlygintina žala turėtų būti mažinama vadovaujantis CK 6.282 straipsniu atsižvelgiant į automobilių vairuotojų, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo neatsargumą. Dėl prastesnio matomumo tamsiuoju paros metu transporto priemonių vairuotojai, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, privalo imtis papildomų atsargumo ir atidumo priemonių, pasirinkdami važiavimo greitį. Byloje nėra duomenų kokiu greičiu važiavo automobilis, tačiau tikėtina, jog saugaus greičio nepasirinkimas turėjo įtakos tam, jog automobilio vairuotojas nepastebėjo daugiau nei 2 m pločio ir 0,5 m ilgio duobės ir į ją įvažiavo abiem automobilio dešinės pusės ratais. Be to, automobilis priklauso UAB (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas į nurodytą duobę įvažiavo netoli automobilio savininko UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio, t. y. pažįstamoje teritorijoje. Todėl automobilio valdytojas, važiuodamas pažįstamoje teritorijoje, turėjo žinoti apie kelio defektą ir tamsiuoju paros metu būti dar atidesnis. Taigi vairuotojas, žinodamas teritoriją, nebuvo tiek atidus kiek turėjo būti, todėl eismo įvykis įvyko ir dėl vairuotojo kaltės, tokiu būdu prisidedant prie kilusios žalos;

12.4. ieškovė taip pat neįrodė žalos dydžio. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10R-34198053-20 nenurodyti ratlankių pažeidimai, o automobilio nuotraukose matomi tik kosmetiniai ratlankių pabraižymai, kurie galėjo atsirasti ir nuo automobilio naudojimo iki eismo įvykio, tiek ir po eismo įvykio iki remonto sąmatos sudarymo 2020 m. gegužės 12 d. Ieškovė nepateikė būtinų duomenų žalai įrodyti, juolab kad prašomos žalos atlyginimas yra pakankamai didelis.

13. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

13.1. nėra pagrindo nustatyti trečiojo asmens atsakomybės prieš trečiuosius asmenis. Nekilnojamojo turto savininkas negali būti atleidžiamas nuo CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės prieš trečiuosius asmenis tik todėl, kad turto savininkas sudarė turto priežiūros sutartį. Jau išnagrinėtose civilinėse bylose dėl gatvių trūkumų teismai daug kartų nusprendė, kad žalą turi atlyginti ne UAB „Grinda“, o Vilniaus miesto savivaldybė, kadangi trečiajam asmeniui valdymas nėra perduotas, atsakovė neužtikrino jai prižiūrėti priskirto objekto saugumo, be to, yra visos kelio savininkės civilinės atsakomybės už šio objekto padarytą žalą sąlygos (CK 6.266 straipsnis);

13.2. CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakomybė kyla be kaltės, todėl nukentėjęs asmuo turi įrodyti tik gatvės trūkumo faktą ir dėl jo padarytą žalą. Rangos sutarties pažeidimo fakto ar rangovo kaltės nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Rangovas turėtų atsakyti tik tuo atveju, jei jis netinkamai vykdo rangos sutartį, todėl UAB „Grinda“ atsakinga užsakovui, o ne trečiajam asmeniui pagal sutarties uždarumo principo. (duomenys neskelbtini) g., kurioje įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad gatvių valdymas buvo perduotas trečiajam asmeniui tokia apimtimi, kad trečiasis asmuo visu gatvių priežiūros sutarties galiojimo laikotarpiu galėjo ir privalėjo užtikrinti tinkamą gatvės būklę;

13.3. nepagrįsti apeliantės argumentai, susiję su žalos dydžiu ir automobilio vairuotojo atsakomybe. Eismo įvykio metu buvusios eismo sąlygos galėjo lemti aplinkybę, jog vairuotojas laiku nepastebėjo duobės, juolab kad administracinėje byloje nėra duomenų apie gatvės apšvietimą. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) turi du adresus, todėl tikėtina, kad įmonės administracinės ir gamybinės patalpos yra skirtingose vietose, o byloje nėra žinomos su eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo darbu susijusios aplinkybės (ar žinoma vieta, ar vairuotojas dirbo gamybinėse patalpose ir kt.). Tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje duobė buvo seniai, apie ją turėjo žinoti ne tik šalia esančių įmonių darbuotojai, bet ir gatvės savininkas. Nepagrįstai nurodomos ir abejonės dėl ratlankių apgadinimo, kadangi policija nėra automobilių defektavimo ekspertai ir eismo įvykio vietoje neturi sąlygų nustatyti ir detaliai surašyti visus eismo įvykio metu padarytus pažeidimus. Be to, eismo įvykio metu sugadinto automobilio modelis yra kelis kartus brangesnis nei to paties senumo vidutinės klasės automobilis, o keičiama tik viena vienos ašies padanga negali būti.

14. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, tačiau su apeliacinio skundo argumentais dėl trečiojo asmens atsakomybės nesutinka. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo nėra atsakingas už žalą. Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja (tuo pačiu ir galinčia būti atsakovu šioje byloje), savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina;

Šalies argumentai

14.2. apeliantė nepagrįstai nurodo, jog trečiasis asmuo privalėjo reguliariai tikrindamas gatvių būklę bei nustatydamas gatvių defektus imtis iniciatyvos juos šalinti. Pagal Sutartį gatvių remonto ir techninės priežiūros darbų atlikimas tik pagal apeliantės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota/nurodyta atlikti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priežiūrą, todėl ji nėra ir negali būti laikoma (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja.

14.3. Apeliantė negali objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog trečiasis asmuo iš karto sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Kadangi trečiasis asmuo savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojamas atsakovės skiriamo biudžeto, apeliantė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kelio priežiūros, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, taip tuo, jog dėl eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei, yra ir vairuotojo kaltė, o ieškovė neįrodė žalos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės bei trečiojo asmens atsiliepimų į jį faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl subjekto, atsakingo už transporto priemonei padarytą turtinę žalą

20. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2020 m, balandžio 1 d. apie 20.53 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu D. O. vairuodamas transporto priemonę Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje ženklais nepažymėtą duobę ir apgadino transporto priemonę. Apgadinta transporto priemonė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. vasario 26 d. KASKO draudimo sutarties pagrindu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2021 m. sausio 26 d., išduotas draudimo liudijimas LD Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė Land Rover Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną apžiūrėta Vilniaus apskrities VPK pareigūnų, konstatuojant, kad ji įvažiavo į duobę, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgadino priekinį dešinės pusės ratą, užpakalinį dešinės pusės sparną, galinį ir priekinį dešinės pusės ratą bei priekinio dešinės pusės ratą. Apgadintas automobilis 2020 m. balandžio 27 d. apžiūrėtas servise UAB „Sostena“, paskaičiuota ir sudaryta sąmata, pagal kurią žalos dydis sudarė 3051,80 Eur (be PVM), išrašyta 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija Nr. 3051,80 Eur sumai. UAB (duomenys neskelbtini) draudiko 2020 m. birželio 26 d. pranešimu Nr. 2389013 informuota apie 3051,80 Eur draudimo išmokos sumokėjimą UAB „Sostena“. Išmokėjusi draudimo išmoką ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei, nurodydama, jog atsakovė yra atsakinga už transporto priemonei padarytą žalą. Atsakovė savo ruožtu nesutinka, nurodydama, jog nagrinėjamu atveju už žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės atsakingas trečiasis asmuo. Taigi byloje visų pirma yra kilęs ginčas dėl subjekto, atsakingo už transporto priemonei padarytą žalą.

21. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinė praktika).

22. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taigi pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis).

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta kasacinė praktika). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnio suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

24. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Savivaldybė turi pareigą vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė.

25. Atsakovė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme remiasi argumentu, jog kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdymo teisė perduota trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarytos pirkimo sutarties Nr. 62-189/19 pagrindu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neperdavė (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, trečiajam asmeniui valdymo teisės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismų praktiką, taip pat šalių sudarytos sutarties, susitarimo nuostatas, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog už transporto priemonei padarytą žalą atsakinga atsakovė.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai: 1) kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija; 2) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikšmę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta kasacinė praktika). Sutartis remiantis CK 1.193 straipsnio 1 dalimi turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą.

27. Iš byloje pateiktos Sutarties 1 punkto nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Pietinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir apmokėti faktiškai atliktus darbus pagal atsakovės įkainius, numatytus Sutarties 2 priede. Sutarties 8 punkte įtvirtinta, kad darbai finansuojami iš atsakovės biudžeto lėšų ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Pagal Sutarties 16.1. trečiasis asmuo įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku gavus raštišką atsakovės užsakymą (Sutarties 3 priedas), kuriame nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, ir terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Atsakovė savo ruožtu sumoka trečiajam asmeniui darbų kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, darbai apmokami pagal atliktų darbų aktus, darbų ir išlaidų pažymą bei PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus (9 punktas).

28. Įvertinus aukščiau nurodytas šalių sudarytos Sutarties nuostatas, matyti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ susitarė dėl nuolatinės priskirtų gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Grinda“ sutartimi priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai. Sutartimi UAB „Grinda“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad UAB „Grinda“ priskirta tik techninės kelių (gatvių) priežiūros funkcija, o Sutarties nuostatų sisteminė analizė pagrindžia aplinkybę, jog trečiasis asmuo atskirus remonto darbus iš esmės turėjo teisę atlikti tik gavęs atsakovės užsakymus. Detali užsakymo forma, numatanti objekto pavadinimą, darbų atlimo vietą, darbų pavadinimą, darbų apimtis, terminus, kt., yra sudedamoji sutarties dalis, numatyta Sutarties 3 priede. Taigi greta visų Sutarties nuostatų, šio užsakymo forma, jo turinys tik patvirtina, kad darbai turėjo būti atliekami tiksliai pagal nurodymus, detaliai susitariant dėl darbų atlikimo vietos, apimties, atlikimo terminų, kt., tokiu būdu nesuteikiant UAB „Grinda“ priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendinti savarankiškai.

29. Apeliantė teiginį, jog trečiajam asmeniui perduotas gatvės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdymas grindžia ir Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta trečiojo asmens pareiga nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovę. Nurodo, kad taip pat įtvirtinta, jog trečiasis asmuo nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka, jog toks Sutartyje numatytas trečiajam asmeniui įpareigojimas pagrindžia perduotą gatvės valdymo faktą.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia trečiajam asmeniui numatyta pareiga pati savaime nepagrindžia, kad atsakovė perdavė savarankišką kelio (gatvės) valdymą teisę. Pažymėtina, kad CK 4.254 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė teismui nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo kelio (gatvės) valdymo perdavimas būtų įregistruotas viešame registre CK 4.254 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat nepateikė ir jokio konkretaus dokumento, kurio pagrindu būtų perduotos kelio (gatvės) valdymo teisė (pvz., priėmimo-perdavimo aktas). Pažymėtina ir tai, kad CK 6.266 straipsnis numato tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, tačiau nereguliuoja valdymo teisės perdavimo taisyklių. Taigi nėra pagrindo vertinti, jog atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis, kurios būtų įgyvendinamos jau valdymo teisės turėtojo nuožiūra.

31. Paminėtina ir tai, kad Sutarties 16.11 punkte taip pat įtvirtinta ir tai, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, akivaizdu, kad minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atlieka pagal užsakovės (atsakovės) nurodymus ir pastarajai prižiūrint.

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos sutarties, susitarimo nuostatas, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už automobiliui padarytą žalą, kilusią dėl netinkamos konstrukcijos kelių būklės. Pažymėtina ir tai, kad tokios pozicijos laikomasi ir kitose Vilniaus apygardos teisme nagrinėtose civilinėse bylose (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020).

Dėl vairuotojo kaltės (ne)buvimo ir žalos dydžio

33. Atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad dėl kilusio eismo įvykio egzistuoja ir vairuotojo kaltė, kadangi jis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus kelyje, dėl to laiku nepastebėjo kliūties. Teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kokiu greičiu važiavo automobilis, tačiau tikėtina, jog nepasirinko saugaus greičio, kadangi nepastebėjo daugiau nei 2 m pločio ir 0,5 ilgio duobės ir į ją įvažiavo abiem automobilio dešinės pusės ratais. Be to, automobilis priklauso toje teritorijoje esančiai įmonei, todėl vairuotojui turėjo būti žinoma apie kelyje esančią duobę. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiems apeliantės argumentams.

34. CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, 19 punktas). Tai reiškia, kad deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

35. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, 67 punktas).

36. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojo neatsargumas. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu arba itin pavojingai manevruodamas, jog būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). Atsakovės argumentai dėl vairuojamo automobilio greičio, galimo žinojimo apie duobę yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir iš esmės laikytini tik gynybine pozicija teigiant, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 20 d. pažymoje nurodyta, jog eismo įvykio metu kelio danga buvo šlapia. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog kelio duobė būtų buvusi pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Iš 2020 m. balandžio 1 d. vairuotojo paaiškinimų (ieškinio priedas) matyti, jog duobė buvo ir apnešta smėliu, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, gatvė nebuvo apšviesta, o duobės nebuvo įmanoma išvengti dėl priešais atvažiuojančio krovininio automobilio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti vairavusio automobilį asmens paaiškinimais. Aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko netoli transporto priemonės savininkės sandėlių, nesudaro pagrindo išvadai, jog vairavęs automobilį vairuotojas turėjo ar galėjo žinoti apie kelio defektą. Todėl atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo nebuvo, o taip pat nėra ir pagrindo vertinti, jog vairavęs transporto priemonę asmuo nebuvo pakankamai rūpestingas, kaip bando įrodyti apeliantė.

38. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, taip pat, kad automobilio ratlankiai galėjo būti apgadinti ir iki eismo įvykio. Abejones apeliantei žalos dydžiu kelia ir tai, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10R-34198053-20 ratlankių pažeidimai nenurodyti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma – 2020 m. balandžio 1 d. tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, vairavusio automobilį asmens paaiškinimas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. balandžio 20 d. pažyma patvirtina, jog kelio danga turėjo trūkumų (duobė), kurie lėmė žalos atsiradimą. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2020 m. balandžio 1 d. D. O.vairuojamas automobilis Range, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nepažymėtą duobę ir apgadino priekinį dešinės pusės ratą, užpakalinį dešinės pusės sparną, priekinį ir galinį dešinės pusės ratą bei priekinę dešinės pusės rato padangą.

40. Žalos dydį taip pat patvirtina ir UAB „Sostena” 2020 m. gegužės 12 d. automobilio remonto sąmata Nr. 14080 bei 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta 3051,80 Eur (be PVM) sumai. Remonto užsakyme nurodytos keistinos detalės, medžiagos, atliekami remonto darbai, jų kaina. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepagrindė, kodėl sąmatoje ir sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos neįrodo transporto priemonei padarytos žalos dydžio, o jos abejonės yra subjektyvaus pobūdžio pasvarstymai. Nustatyta, kad UAB „Sostena“ 2020 m. birželio 29 d. buvo išmokėta 3051,80 Eur draudimo išmoka, o reikalaujama atlyginti nuostolių suma apskaičiuota Audatex kompiuterine programa, teisės norminiais aktais ir atlikus PVM išskaitą bei paskaičiavus detalių nusidėvėjimą. Apeliantė, nesutikdama su žalos dydžiu, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės (CPK 178 straipsnis).

41. Pažymėtina, kad apskaičiuotos sąmatos dydžio nepaneigia apeliantės argumentas, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje Nr. 10R-34198053-20 nenurodyti ratlankių pažeidimai. Automobilio apgadinimai nurodyti parengtoje automobilio remonto sąmatoje, o įvažiavus duobę tikėtina aplinkybė, kad galėjo būti apgadinti ir ratlankiai. Manyti, jog tokie pažeidimai nebuvo padaryti ar jie nesusiję su eismo įvykiu, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad į įvykio vietą iškviestų pareigūnų tikslas įvykio atveju nebuvo detaliai užfiksuoti visus sugadinimus, nes žalos kitiems asmenims, išskyrus transporto priemonės savininką, padaryta nebuvo. Sugadinimai buvo įvertinti ir nurodyti transporto priemonę pristačius remontui po eismo įvykio UAB „Sostena“. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, kad sugadinimai negalėjo būti eismo įvykio pasekmė, atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis).

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo atsakovei netaikyti civilinės atsakomybės ar taikyti civilinę atsakomybę tik iš dalies, priteistinos žalos dydį sumažinti ar laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

46. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme paskirstytų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJadvyga MardosevičJūra Marija Strumskienė