- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-562-577/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- R. R., S. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. R. ir S. R. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. R. ir S. R. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 132 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 7 d. ant Valakampių tilto tinkamai nepritvirtintas nuotekų šulinio dangtis apgadino ieškovams priklausančią transporto priemonę. Eismo įvykį užfiksavo policija, o automobilio apgadinimų mastą nustatė turto vertintoja UAB „Verlita“. Bendra automobilio atstatymo iki pažeidimų buvusią padėtį suma yra 2 132 Eur. Pasak ieškovų, jų automobilis buvo apgadintas dėl netinkamai prižiūrėto kelio ruožo, kur įvyko eismo įvykis. Už tai yra atsakinga atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai priklauso ginčo kelio ruožas.
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti arba sumažinti priteistiną žalos dydį. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartį yra UAB „Grinda“. Pastaroji ir turi atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros. Tokia pareiga trečiajam asmeniui kyla ir pagal Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035, nuostatas. Ieškovai ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Atsakovė pasitelkė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto, priežiūros darbus, patvirtina, kad atsakovė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis; atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų; tarp atsakovės veiksmų ir eismo įvykio nėra priežastinio ryšio. Pasak atsakovės, vertinant automobilio apgadinimus nebuvo pasitelktas nepriklausomas ekspertas, į automobilio apžiūrą nebuvo pakviesti atsakovės atstovai, todėl negalima laikyti, kad ieškovai įrodė žalos dydį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas R. R., veikdamas rūpestingai ir atidžiai, negalėjo nepastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties. Ieškovas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.253 straipsniu, 6.282 straipsniu, prašo sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atmesti.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ prašo ieškinio netenkinti. Teigia, kad eismo įvykis įvyko ant tilto, kurio įmonė netvarko. Be to, įmonė neatlieka inžinerinių statinių keliuose remonto ir priežiūros paslaugų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovams R. R. ir S. R. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 132 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 798 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. jog ginčo lietaus nuotekų šulinio valdytojas yra trečiasis asmuo UAB „Grinda“. Nurodė, jog atsakovė pripažįsta, kad yra ginčo kelio ruožo ir lietaus nuotekų sistemos, o kartu ir atšokusio dangčio, savininkė. Už kilusią žalą atsakovei atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
6. Teismas pažymėjo, kad lietaus nuotekų šulinys, kurio dangtis atsitrenkė į ieškovų automobilį, nelaikytinas kelio dalimi, tačiau yra sudėtinė lietaus nuotekų sistemos dalis. Išanalizavęs atsakovės ir UAB „Grinda“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) (toliau ir – Sutartis) ir jos priedų turinį, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nėra perdavusi ginčo lietaus nuotekų šulinio valdymo trečiajam asmeniui. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad pirma, trečiasis asmuo pagal Sutartį įsipareigojo teikti atsakovei techninio pobūdžio kelių, paviršinių nuotekų tinklų priežiūros paslaugą; trečiajam asmeniui numatyta pareiga iš anksto nesuderinus su atsakove, šalinti tik gatvių dangos defektus; atskirus remonto darbus trečiasis asmuo turi teisę atlikti tik gavęs atsakovės užsakymą; antra, pagal Sutartį atsakovė praktiškai neperleido trečiajam asmeniui besąlyginės atsakomybės prieš kitus asmenis už netinkamą kelių ir kitų objektų priežiūrą. Teismo nuomone, tokį vertinimą patvirtina ir atsakovės pozicija teikiant nuorodą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintų Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, pagal kurio 3 punktą sprendimą dėl gedimų šalinimo palikta priimti šulinių savininkams. Vertindamas, ar trečiajam asmeniui buvo perduotas ginčo objekto valdymas, svarbia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl savivaldybei priklausančio turto perdavimo valdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas).
7. Teismas nurodė, kad nepateikta įrodymų, jog lietaus nuotekų sistemos, kurios dangtis atšoko, yra sudėtinė tilto, kaip kelio statinio, dalis. Be to, tokios aplinkybės tiesiogiai ir nepateko į bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Jeigu ginčo objekto techninės priežiūros atlikimą atsakovė iš tiesų yra pavedusi trečiajam asmeniui, atsakovė turės teisę pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise.
8. Spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, teismas nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovė paviršinių nuotekų tinklų ir gatvių priežiūrai pasitelkė trečiąjį asmenį, nešalina atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl kilusio įvykio. Pažymėjo, kad atsakovei kyla atsakomybė už tai, kad nebuvo užtikrinta, jog lietaus nuotekų šulinio dangtis, ant jo užvažiavus automobiliui, neatšoktų iš vietos. Teismo nuomone, nėra objektyvių prielaidų teigti, kad ieškovas galėjo išvengti susidūrimo. Ieškovų patirtos žalos dydį ir apimtį patvirtina UAB „Verlita“ 2019 m. balandžio 15 d. Vertinimo ataskaita; policijos pareigūnų po įvykio padarytos nuotraukos, 2019 m. balandžio 8 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Deklaratyvūs atsikirtimai, kad atsakovės atstovai nebuvo pakviesti apžiūrėti automobilį, teismo vertinimu, nereiškia, kad ieškovams dėl to neturėtų būti atlyginti jų patirti nuostoliai. Ieškovui patvirtinus, jog automobilio iki šiol nėra suremontavęs, teise apžiūrėti automobilį ir atlikti jo apgadinimų įvertinimą, atsakovė nesinaudojo, taip pat neprašė skirti ekspertizę. Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė tiek priežastinį ryšį, tiek žalos dydį ir faktą, todėl ieškovų reikalavimus tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir ieškovų S. R. ir R. R. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartimi UAB „Grinda“ perdavė ne tik statinių, t. y. gatvių ir kiemų, techninę priežiūrą, bet ir šių objektų valdymą. Teismas netinkamai aiškino Sutarties nuostatas, nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis. Pažymi, kad Sutarties 2 priedo 1.2 punkto, Sutarties 9.3, 9.4., 10.4 punktų nuostatos įpareigojo UAB „Grinda“ veikti ne tik pagal užsakovo nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Teismo cituojamos Sutarties 9.4 punkte įtvirtintos sutarties šalių atsiskaitymo teisės ir pareigos nevaržo rangovo teisių ir pareigų, atliekant sutartimi perduodamų gatvių stebėseną ir priežiūrą, veikti savo iniciatyva. Teismas nepagrįstai neįvertino tikrosios sutarties šalių valios, neįvertino, jog remiantis Sutartimi UAB „Grinda“ prisiėmė nuolatinį paviršutinių nuotekų tinklų priežiūros, eksploatavimo bei stebėsenos pareigą ir valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos būklės paviršutinių nuotekų tinklų. Vilniaus miesto savivaldybė sudarydama sutartį turėjo tikslą perduoti nurodytų šulinių valdymą savo srities profesionalams, įgalinant juos savo iniciatyva daryti ūkinį bei fizinį poveikį esant keliančioms grėsmę situacijoms. Pažymi ir tai, jog remiantis Aprašo 12 punktu už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriūva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą.
9.2. Teismas, spręsdamas dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių ir žalos dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus reikalavimus padidinto pavojaus šaltinio valdytojams - automobilių vairuotojams (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 172 punktas). Apeliantė nurodė, kad eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, jog atlygintina žala turėtų būti mažinama vadovaujantis CK 6.282 straipsniu, atsižvelgiant į automobilių vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo neatsargumą. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo automobilis, ir ar leistino greičio viršijimas negalėjo apsunkinti vairuotojui galimybės pastebėti kliūtį.
Atsiliepimas
10. Ieškovai R. R. ir S. R. atsiliepime prašo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nėra perdavusi ginčo lietaus nuotekų šulinio valdymo trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, o pagal sutartį perka paslaugas.
10.2. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Apeliantė pripažino, kad ji yra kelio ruožo, lietaus nuotekų sistemos ir atšokusio dangčio savininkė ir pateikė Sutartį, pagal kurią perdavė šio kelio techninę priežiūrą. Byloje daugiau nėra jokių įrodymų, susijusių su objektų valdymo perdavimu.
10.2. Pagal Sutartį UAB „Grinda“ nėra savarankiškas subjektas spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Teismas pagrįstai nurodė, kad sutarties 9.4 punktas yra sutartinė sąlyga, kuri traktuotina kaip automatinio atsakovės regreso į trečiąjį asmenį teisės įtvirtinimas.
10.3. Pagrįsta teismo išvada, jog savivaldybei priklausančio turto valdymas gali būti perduotas kitam asmeniui tik patikėjimo teise ir tik Tarybos sprendimu. Tarp šalių buvo sudaryta ne valdymo teisės perdavimo, o rangos sutartis. Tokio pobūdžio sutartims nėra būdingas daikto, kurio atžvilgiu atliekami darbai, valdymo teisės perdavimas.
10.4. Dėl argumentų, susijusių su vairuotojo kalte, ieškovai nurodė, jog iš vaizdo įrašo matyti, kad ieškovo greitis nebuvo didelis, kad buvo intensyvus eismas, važiuota eismo juosta, esančia prie šaligatvio, todėl išvengti atšokusio dangčio nebuvo jokios realios galimybės. Ieškovas jokių neteisėtų veiksmų nepadarė. Atsakovė turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę, kuri nustatytų įvykio schemą ir automobilio važiavimo greitį, tačiau jos skirti neprašė. Apeliantės teiginiai, jog vairuotojas nebuvo tiek atidus, kiek turėjo būti, todėl eismo įvykis įvyko ir dėl paties vairuotojo kaltės, nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl eismo įvykio nebuvo ieškovo R. R. kaltės, todėl ir nebuvo pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio ir mažinti prašomos atlyginti žalos dydį.
11. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovai neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1 Apeliantė klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“ pasirašydama Sutartį prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto gatves (kiemus), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo nurodymus, kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal apeliantės nurodymus, o šis už darbus atsiskaito nustatyta tvarka.
11.2. UAB „Grinda“ nevykdo Valakampių tilto konstrukcinių dalių remonto, nes neturi atestato ir negali verstis minėta veikla.
Šalies argumentai
11.3. Savivaldybė nepateikė įrodymų, kad UAB „Grinda“ buvo perduota/nurodyta atlikti O. M. gatvės kelyje priežiūrą, todėl ji nėra ir negali būti laikoma O. M. gatvės valdytoja.
11.4. Vien aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (iškritusios vandens šulinėlio grotelės) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo.
11.5. UAB „Grinda“ ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas.
11.6. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Savivaldybės tarybos sprendimu. Konstatuoti kad Sutarties pagrindu UAB „Grinda“ tapo Savivaldybei priklausančio turto valdytoju būtų nepagrista; tai prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms.
11.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 išaiškino, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartį apeliantės ir UAB „Grinda“ tarpusavio santykiai iš esmės analogiški, reglamentuojantys tą patį paslaugų teikimo pobūdį, išnagrinėtai 2011 m. vasario 25 d. darbų atlikimo sutarčiai. Nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos aplinkybes, todėl teismas teisingai taikė nurodytą sprendimą kaip teisminį precedentą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 7 d. ieškovui R. R. važiuojant per Valakampių tiltą atšokęs lietaus nuotekų dangtis apgadino ieškovams R. R. ir S. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyto kelio ruožo ir lietaus nuotekų sistemos, o kartu ir atšokusio dangčio, savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš statinio savininkės Vilniaus miesto savivaldybės patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
14. Apeliantė teigia, kad ji 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartimi trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ perdavė, o pastaroji prisiėmė nuolatinį paviršutinių nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo bei stebėsenos pareigą ir valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos būklės paviršutinių nuotekų tinklų.
15. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
16. Pasak apeliantės, šiuo atveju teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo nuostatomis. Pabrėžė, kad aiškinant sutartį, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, t. y. kita apeliantės nurodytos sutarties šalis, atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su atsakovės sutarties ir šalių ketinimų interpretavimu, teigė, kad ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl savivaldybei priklausančio turto perdavimo valdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis); priešingai – iš sutarties turinio matyti, kad jos sudarymo pagrindas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl UAB „Grinda“ <...> atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimo“; sutarties objektas taip pat apibrėžtas kaip rangovo atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimas; joje nėra nuostatų dėl ginčo objekto valdymo perdavimo UAB „Grinda“ (įskaitant apeliaciniame skunde išvardintus punktus), sutarties šalys įvardijamos užsakovu ir rangovu. Taigi, teigti, kad pasirašydamas Paslaugų teikimo sutartį, šių paslaugų teikėjas (UAB „Grinda“) perėmė ir ginčo objekto valdymą nėra pagrindo. UAB „Grinda“ yra rangovas, kuris daiktine prasme nėra gatvių, nuotekų tinklų valdytojas. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo sutarties nuostatų aiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.
18. Atsakovei patyrus nuostolių dėl jos manymu trečiojo asmens netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (tikrinti paviršutinių nuotekų tinklų būklę bei nustačius defektus, juos šalinti), kaip ir nurodyta skundžiamame teismo sprendime, atsakovė turės teisę pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise, kaip tai numatyta Sutartyje.
19. Cituodama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtinto Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo 12 bei 3 punktų nuostatas, apeliantė jokių argumentų dėl teismo motyvų šiuo klausimu nenurodė, nepagrindė jų įtakos, nustatant konkretaus ginčo objekto valdymo teisės perdavimo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad šio aprašo 2 punkte numatyta, jog aprašu turi vadovautis įmonės, rengiančios projektinius dokumentus, vykdančios užsakovo funkcijas, atliekančios statybos ir remonto darbus Vilniaus miesto gatvėse ir kitose eismo zonose; UAB „Grinda“ veiksmai detalizuoti 3 punkte, tačiau kaip nurodyta skundžiamame sprendime, šiai įmonei pavesta tik pagal faktą reaguoti į pranešimus apie inžinerinių šulinių avarinius gedimus.
20. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusio asmens neatsargumą CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. Toks teiginys yra nepagrįstas. Byloje nenustatyta, jog apgandinto automobilio vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles (viršijęs greitį ar pan.), tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė.
21. Pažymėtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).
22. Šiuo atveju, apeliantė nenurodo konkrečių kaltų ieškovo veiksmų, argumentus dėl vairuotojo kaltės grindžia abstrakčiais teiginiais (byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo automobilis, ar leistino greičio viršijimas negalėjo apsunkinti vairuotojui galimybės pastebėti kliūtį; automobilio vairuotojas būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas galimai prisidėjo prie kilusios žalos), jų neįrodinėdama. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti priteistinos žalos dydį.
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
24. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo, t. y. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui R. R. (mokėtojui) priteistina 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. R. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.