Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-08 · Civilinė byla Nr. 2-2275-235/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
2-2275-235/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Ieškovas
I. J.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
UAB „Grinda“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,dalyvaujant ieškovei I. J.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L. S.,trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, trečiasis asmuo UAB „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti jos naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės žalą, t. y. 1463,39 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir trisdešimt devynis euro centus); 130,00 (vieną šimtą trisdešimt eurų) patirtų išlaidų už man priklausančios transporto priemonės vertinimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir teismo išlaidas.

Nurodė, kad 2018-07-15 apie 14.00 vai. jos sūnus jai priklausantį automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko namo kieme, adresu Antakalnio g. 55, Vilnius. 2018-07-16, policijos pareigūnas informavo, kad jos automobilis apgadintas, t. y. ant automobilio nukrito nulūžusi medžio šaka. Buvo matyti automobilio kėbulo pažeidimai: sulankstytas automobilio variklio gaubtas, sulaužyti žibinto laikikliai, subraižytas automobilio stogas, dešinės pusės durys, bagažinės dangtis, priekinis keleivio pusės sparnas bei apgadintas dešinės pusės veidrodėlis.

2018-07-31 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad neįžiūrima nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenustatytas minėto straipsnio būtinas požymis - tyčia sugadinti ar sunaikinti Gamtos stichijų veiksnių pasėkoje, tyčios sugadinti man priklausančią transporto priemonę nenustatyta, bei pasiūlyta dėl turtinės žalos atlyginimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

2018-07-24 Nepriklausomų vertintojų biuras, atliko man priklausančios transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinimą ir nustatė, kad jos automobilioatstatomoji vertė yra 1463,39 Eur. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė šią žalą jai atlyginti atsisakė. Su atsisakymo motyvais ji nesutinka. Be to Nepriklausomų vertintojų biurui buvo sumokėta 130,00 Eur suma už transporto priemonės vertinimą, šią sumą taipo pat prašo priteisti iš atsakovo.

Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra savivaldybių funkcija. Šią funkciją detalizuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas, kuriame nustatyta, kad želdynai turi nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, saugiam eismui gatvėse. Savivaldybėms yra pavesta klausimus, vykdyti želdinių būklės kontrolę. Be kitą ko Vilniaus miesto savivaldybė privalo prižiūrėti jos teritorijoje esančius medžius bei jai tenka pareiga patikrinti, ar prižiūrimoje teritorijoje augantys medžiai nekelia pavojaus asmenims bei turtui ir, jei reikia, juos pašalinti. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės neatliekamų funkcijų audros metu lūžo medžio šaka ir nukrito ant man priklausančios transporto priemonės ir tokiu būdu patyriau turtinių nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus. Paminėtuose teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti atsakovė. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė, reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti ir teritorijos, kurioje stovėjo ir buvo apgadinta man priklausanti transporto priemonė, želdinių priežiūrą. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal aukščiau nurodytus norminius aktus privalėjo veikti.

Nurodyta turtinė žala atsirado dėl Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtos pareigos tvarkyti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius. Yra visos CK 6.245 - 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos - žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė.

Jai padaryta žala atsirado nes nuo medžio nulūžusi šaka apgadino automobilį (užkrito ant jo priekinės dalies). Teisės aktai nustatė atsakovo pareigą rūpintis želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, atsakovas galėjo ir turėjo numatyti savo neveikimo pasekmes, būtent atsakovo neveikimas lėmė, kad buvo apgadintas automobilis, todėl darytina išvada, kad jai priklausančiai transporto priemonei MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškovės reikalavimais nesutiko. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. liepos 16 d. prie namo, adresu Antakalnio g. 55, Vilniuje, nulūžus medžio šakai ir jai užkritus ant automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala, kurią . užfiksavo Kelių policijos pareigūnai ir UAB „Grinda” darbuotojai, kurie likvidavo miesto želdinių sukeltus naudojimosi namo kiemo teritorija padarinius. Mano, kad Ieškovė iš Atsakovės nepagrįstai reikalauja priteisti 1593,39 Eur.

Atsakovei viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, Ieškovė nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą Ieškovei, Atsakovė viešojo administravimo srityje neatliko. Be to, netgi jeigu vertinti Atsakovės atsakomybę pagal LR CK 6.271 str., tai pažymėtina, kad Atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Pažymime, kad Atsakovės kildinama atsakomybė gali būti vertinama tik viešojo administravimo kontekste (administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas

Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, todėl būtų nepagrįsta ir neproporcinga pareiga suabsoliutinti savivaldybės pareigą susijusią su želdinių priežiūra iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, ir įvertinti jų fiziologinę būklę - savivaldybės teritorijoje.

Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atkreiptinas dėmesys, jog šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Kitaip tariant, Taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt. Pažymėtina, jog savo pareigą Atsakovė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai - želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, beje, ir Antakalnio g. 55, teritorijoje buvo atliekami tinkamai.

Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos (LR CK 6.249 1 d.), ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą (LR CK 6.247 str.). Pabrėžtina, kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent Ieškovei. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės Atsakovei atsiradimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo Ieškovės ieškinį bei priedus, kurie patvirtino tik tą faktą, jog ieškovė sumokėjo 1593,39 Eur sumą už transporto priemonės taisymą. Ieškinyje nėra pateiktų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veikimo/neveikimo buvo apgadinta Ieškovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė MERCEDES BENZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles Ieškovė, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą, privalo įrodyti Atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo

Ieškovė neįrodė neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais (LR CK 6.271 str. 3 d.), galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Vadovaujamasi tuo, kad žala padaroma veiksmais, kurių teisėtumas patikrinamas ne vien pagal civilinės teisės, bet ir pagal kitų teisės šakų normas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, Atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą bei apskaitą.

Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra būtina bei žalos įrodinėjimo pareiga tenka Ieškovui. Visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti taikomas sąžiningai ir protingai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis. Jis taip pat turi būti derinamas su nuostolių sumažinimo doktrina, pagal kurią nukentėjusysis privalo stengtis, kad išvengtų nuostolių arba neleistų jiems padidėti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku ar visa Ieškovės patirta žala atsirado būtent įvykus nagrinėjamam įvykiui, kadangi tiek ieškinyje, tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra nurodyta, jog užkritus nulūžusiai medžio šakai buvo sulankstytas automobilio variklio gaubtas, sulaužyti žibinto laikikliai, subraižytas automobilio stogas, dešinės pusės durys, bagažinės dangtis, priekinis keleivio pusės sparnas, apgadintas dešinės pusės veidrodėlis. Pagal Ieškovės pateiktą Nepriklausomų vertintojų biuro vertinimo ataskaitos išvadą, nurodyta, kad buvo atlikti ne tik automobilio dešinės, bet ir kairės pusės darbai. T. A. prašo atsižvelgti į LR CK 6.251 str. 2 d. ir sumažinti Ieškovės reikalaujamą žalos dydį. (Papildomi argumentai dėl žalos atlyginimo sumažinimo nurodami atsiliepimo dalyje dėl force majeure).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių Ieškovei atsirado žala, neatliko bei tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir atsiradusios žalos.

Iki 2018 m. liepos 15 d. niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl Antakalnio g. 55 esančio medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui, kurio šaka nukrito ant Ieškovės automobilio išduotas nebuvo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime yra konstatuota, jog turtas buvo sugadintas nepriklausomai nuo žmogaus valios, t. y. gamtos stichijų veiksnių pasėkoje, kieno nors tyčia sugadinti ar sunaikinti automobilį MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta.

2018 m. liepos 16 d. remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, didžiausias nustatytas vėjo greitis buvo 11 m/s, dėl kurio galimai ir lūžo šio medžio šaka. Manytina, kad šioje situacijoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama j LR CK 6.253 str., kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė Atsakovės atžvilgiu netaikytina, o jeigu teismas spręstų, kad Ieškovės ieškinys yra pagrįstas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo.

Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovas palaikė atsakovo atsikirtimus, su ieškovės reikalavimais nesutiko

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės. Motyvai ir teisiniai argumentai.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2018-07-15 apie 14.00 vai. ieškovės sūnus, G. J., jai priklausančią transporto priemonę MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko namo kieme, adresu Antakalnio g. 55, Vilnius.

2018-07-16 jos sūnui buvo pranešta kad jai priklausantis nurodytas automobilis apgadintas nulūžusia medžio šaka. 2018-07-17 ieškovės sūnus nuvykęs į įvykio vietą pastebėjo, kad medžio šakos pašalintos ir buvo matyti automobilio kėbulo pažeidimai: sulankstytas automobilio variklio gaubtas, sulaužyti žibinto laikikliai, subraižytas automobilio stogas, dešinės pusės durys, bagažinės dangtis, priekinis keleivio pusės sparnas bei apgadintas dešinės pusės veidrodėlis.

2018-07-31 Vilniaus miesto savivaldybės įmonės UAB „Grinda“ rašte dėl informacijos pateikimo Nr. 18.1 -IV-(142.2) nurodoma, kad 2018-07-16 17 vai. 39 min. UAB „Grinda“ telefonu gavo pranešimą apie ant automobilio, esančio Antakalnio g. 55, Vilniuje, užvirtusią medžio šaką. Nurodytai įmonei nuvykus į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie minėtą įvykį užfiksavo ir nurodė medžio šaką pašalinti nuo automobilio, prie nurodyto rašto buvo pridėtos įvykio fotonuotraukos.

2018-07- 31 Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenustatytas minėto straipsnio būtinas požymis - tyčia sugadinti ar sunaikinti bei pasiūlyta dėl turtinės žalos atlyginimo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

2018-07-24 Nepriklausomų vertintojų biuro transporto priemonės MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitoje Nr. 2180731 nurodyta, kad transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą yra 1463,39 Eurdį Nepriklausomų vertintojų biurui buvo sumokėta 130,00 Eur suma už transporto priemonės vertinimą.

2018-08-31 buvo išsiusta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenzija dėl turtinės žalos atlyginimo, kurioje buvo nurodytos aukščiau nurodytos aplinkybės ir buvo prašoma atlyginti patirtą turtinę žalą dėl ant man priklausančios transporto priemonės užkritusios medžio šakos, t. y. 1463,39 Eur remiantis vertinimo ataskaita už automobilio remontą bei 130,00 Eur už transporto priemonės vertinimą, viso 1593,39 Eur.

Motyvai ir teisiniai argumentai.

2018-10-17 atsakovo rašte ieškovei nurodoma, kad atsisakyta atlyginti žalą ieškovei motyvuojant tuo, kad iki 2018-07-15 niekas nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl minėto, galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui išduotas nebuvo ir buvau informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka kompensuoti automobilio remonto darbų.

Su tokiu atsakovo ir trečiojo asmens argumentu negalima sutikti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu numatoma, jog savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra savivaldybių funkcija.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad „savivaldybės, kurios organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą; vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus“

Darytina išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo „laukti“ iš trečiųjų asmenų pranešimo dėl galimai „avarinio“ medžio buvimo, o vykdyti nurodytuose teisės aktuose numatytas pareigas. Kaip minėta savivaldybė atlieka želdinių (medžių), būklės stebėseną, sprendžia esant reikalui jų kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus“.

Šios teisės aktų nuostatos reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti ir teritorijos, kurioje stovėjo ir buvo apgadinta man priklausanti transporto priemonė, želdinių priežiūrą. Nagrinėjamu atveju savivaldybės kaltė yra jos neveikimas šalinant pavojingus medžius tam kad užkirsti kelią panašiems įvykiams atsirasti.

2019-04-04 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju ieškovės sūnus G. J. parodė, kad jis nuvykęs į įvykio vietą 2018-07-17 pamatė ieškovei nuosavybės teise priklausančio automobilio apgadinimus, kurie atsirado užkritus ant automobilio nulaužtai gretimai buvusio medžio šakai. Buvo matyti automobilio kėbulo pažeidimai: sulankstytas automobilio variklio gaubtas, sulaužyti žibinto laikikliai, subraižytas automobilio stogas, dešinės pusės durys, bagažinės dangtis, priekinis keleivio pusės sparnas bei apgadintas dešinės pusės veidrodėlis. Liudytojo teigimu medis nuo kurio atlūžusi šaka apgadino jo motinos automobilį buvo supuvęs iš vidaus. Liudytojas proceso dalyviams pademonstravo jo darytas spalvotas fotonuotraukas iš kurių aiškiai matyti kad medis buvo supuvęs iš vidaus. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovams nesukėlė abejonių kad fotonuotraukos ne iš įvykio vietos ir tai kad medžio vidus iš tikrųjų buvo supuvęs.

Tai, kad liudytojo demonstruotos fotonuotraukos yra iš įvykio vietos matyti jas sulyginus su į bylą pateiktomis nespalvotomis fotonuotraukomis iš įvykio vietos. Jose taip pat matyti kad nupjautos medžio šakos vidus yra išpuvęs.

Atsakovo teigimu, 2018 m. liepos 16 d. remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vėjo greitis buvo 11 m/s, dėl kurio galimai ir lūžo šio medžio šaka.

Tokio stiprumo vėjo greitis negali būti laikomas „force majeure“ atsirandančia sąlyga CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui“. Atsakovas „ force majeure“ aplinkybių buvimo neįrodė. Pagal Baforto skalę esant tokio stiprumo tokiam vėjui siūbuoja maži medžiai, taigi toks vėjas negalėtų sąlygoti sveikų medžių stambių šakų lūžimo, kaip atsitiko šiuo atveju (Boforto skalėlė – empirinė vėjo intensyvumo skalė, sukurta 1805 m. airių mokslininko, admirolo S. F.. (Wikipedija)

Atsakovės civilinę atsakomybę reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., kuriame įtvirtintas valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas. Nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4 d.).

LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų.

Nagrinėjamu atveju yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. LR CK 6.249 str. įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Sąlygų leidžiančių teismui mažinti ieškovei padarytos žalos dydį nėra ( CK 6.251 straipsnio 2 dalis ).

Priežastinis ryšys tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo) taip pat yra nustatytas (CK 6.247 straipsnis).

Turtinė žala ieškovei atsirado dėl Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant priskirtos pareigos tvarkyti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius. Atsakovas buvo atsakingas už nukritusios ant automobilio medžio šakos priežiūros organizavimą, tačiau neįvykdė jam įstatymais nustatytų pareigų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.271 str. 4 d.).

Ieškovė pateikė įrodymus dėl jai padarytos žalos dydžio, kurį nustatė Nepriklausomų vertintojų biuras vertinimo ataskaitoje Nr. 2180731. Šios įstaigos ataskaitos atsakovas nustatyta tvarka neginčijo, apsiribojo tik samprotavimais, kad galbūt ieškovei priklausantis automobilis dalinai buvo apgadintas iki įvykio. Tačiau automobilio apgadinimai buvo užfiksuoti praktiškai tokie patys, kokie buvo nurodyti Nepriklausomų vertintojų biuro ataskaitoje, šios transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą kuri sudaro 1 463,39 Eur. yra reali.

Teismas daro išvadą, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimus (CPK 178straipsnis), todėl jos ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi tenkinus ieškovo reikalavimus, jos naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šias išlaidas sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis 48 Eur, kitokio pobūdžio išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė.

Valstybė patyrė 14,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 294 straipsniais teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, įm. k. 188710061, ieškovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 463,39 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir trisdešimt devynis euro centus) žalą, 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) patirtų išlaidų už transporto priemonės vertinimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, įm. k. 188710061, valstybės naudai 14,32 Eur (keturiolika eurų 32 ct) pašto išlaidų. Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys