Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei E. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Dėl tėvystės nuginčijimo

19. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.).

20. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

21. CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindus, antrąją dalį nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

22. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), todėl tėvystės nuginčijimas galimas tik išimtiniais atvejais. Įstatymas nedetalizuoja tėvystės nuginčijimo sąlygų, todėl aiškinant tėvystės nuginčijimo institutą yra svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir kasacinio teismo suformuluoti tėvystės nuginčijimo kriterijai.

23. EŽTT praktikoje tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).

24. Siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimas byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (EŽTT 2007 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą turi būti nustatyta tinkama vaiko teisės į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra.

25. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Todėl jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo tokius kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo yra itin sureikšmintas tėvystės nuginčijimo bylose, nurodant, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; 5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t., ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas.

27. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną).

29. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 str. 3 d.) įrodymu. Pažymėtina, kad tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 p.). Teismo vertinimu, tais atvejais, kai vaiko tėvai, veikiantys kaip vaiko atstovai pagal įstatymą ir (ar) savo vardu (jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi jų (vieno ir (ar) kito) ir (ar) jų vaiko kraujo ar kitos biologinės medžiagos mėginiai), išreiškia nesutikimą dėl tokios ekspertizės skyrimo, nėra tikslinga skirti DNR ekspertizę tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti, nes tokios ekspertizės skyrimo vykdymas negali būti užtikrintas priverstine tvarka. Minėta, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę neturi būti suabsoliutinta. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas, kaip minėta, nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais.

30. Nors atsisakymas atlikti DNR ekspertizę, išreikštas vaiko motinos ir (ar) asmens, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip vaiko tėvas, gali būti kartu su kitais įrodymais (tokiais įrodymais, pvz., gali būti faktiniai duomenys, patvirtinantys tuos įrodomuosius faktus, kurie įvardyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje) įvertintas kaip įrodymas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau toks pripažinimas nereiškia, kad teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo pagrįstumo klausimą, gali apsiriboti aplinkybių, susijusių su biologinių ryšių tarp ginčo šalių ir vaiko nustatymu, ištyrimu ir įvertinimu. Pirmiausia teismas turi įvertinti vaiko interesus ir galimos biologinės tėvystės nustatymo atitiktį geriausiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

31. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei nesutinkant atlikti DNR testo jos vaiko biologinei tėvystei nustatyti, teismas sprendžia dėl kitų kasacinio teismo praktikoje nustatytų kriterijų, sudarančių pagrindą nuginčyti tėvystę šiuo konkrečiu atveju.

32. Pažymėtina, jog teismas turi prerogatyvą spręsti tėvystės (motinystės) nuginčijimo klausimus, o tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindas – teismo į(si)tikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 p.; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 p.).

33. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos, bendravo 2012–2015 m. laikotarpiu. Šalys neginčijo aplinkybės, jog tuo metu, kai atsakovė pastojo, ieškovas ir atsakovė palaikė santykius, taip pat ir intymius, kurių metų ne visada naudojo apsaugos priemones. Ieškovas pripažino, jog yra atsakovės sūnaus E. S. tėvas, ir išreiškė valią būti įrašytas vaiko tėvu gimimo įraše. Nors gimus vaikui šalys kartu negyveno, tačiau nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. vasaros, t. y. apie ketverius metus, ieškovas lankė vaiką, pagal galimybes rūpinosi juo, periodiškai leido laiką kartu, ką patvirtina į bylą pateikta eilė fotonuotraukų, kuriose matyti ieškovas kartu su sūnumi įvairiais vaiko gyvenimo tarpsniais (el. b. apyrašas, b. l. 24–29). Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. M. taip pat nurodė, jog ne tik ieškovas, bet ir ji (ieškovo sesuo), taip pat jų motina (vaiko senelė) stengėsi palaikyti ryšį su vaiku, nors tas bendravimas palaipsniui ir mažėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, buvo patvirtinta ieškovės E. S. ir atsakovo A. M. 2017 m. gruodžio 1 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas A. M. įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės (taikos sutarties 1 p.) ir sumokėti 1 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą per 13 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos (taikos sutarties 2 p.) (el. b. apyrašas, b. l. 6–7). Šalys taip pat neginčijo, jog ieškovas teikė išlaikymą vaikui, taip pat padengė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą.

36. Be kita ko, aplinkybė, jog nepilnametis šiuo metu tėvu vadina kitą asmenį ir nurodo, jog nenori susitikti su ieškovu, įvertinus berniuko amžių bei jo psichologinę brandą, nepaneigia tėvystės svarbos (CPK 178, 185 str.). Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu esant neigiamai vaiko nuomonei apie ieškovą, socialinės tėvystės institutas maksimaliai galėtų pasireikšti tik išlaikymo mokėjimu. Minėta, jog ieškovas su vaiku puoselėjo emocinius ryšius ketverius metus, o kilus abejonėms dėl jo tėvystės, pats nustojo bendrauti su vaiku, ko pasekoje vaikas atitolo nuo ieškovo ir nebesiekia bendravimo su juo. Tai, kad vaikas šiuo metu nelaiko ieškovo savo tėvu, iš dalies lėmė paties ieškovo veiksmai, ir nors socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvo šiuo metu yra nutrūkęs, ateityje jis gali būti atkurtas, todėl, teismo vertinimu, šioje situacijoje tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

37. Atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus, teismų praktikoje CK 3.150 straipsnio 2 dalis ir CK 3.146 straipsnio 2 dalis taikoma sistemiškai: tėvystė nuginčijama, kai siekiama nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, šiuo pagrindu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo – tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.).

38. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovas, ginčydamas savo tėvystę, nepateikė jokių duomenų, kas galėtų būti biologinis vaiko tėvas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog tuo metu, kai pastojo, su kitais vyrais intymiai nebendravo, ir jai nėra jokių abejonių, kad ieškovas yra biologinis jos sūnaus tėvas. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teismui spręsti apie kitą galimą biologinį šalių vaiko tėvą. Įvertinus aplinkybę, kad biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, spręstina, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d., CPK 185 str.). Teismo vertinumu, pakankamai ilgą laiką, ypač pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus, egzistavus ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, kuris gali būti kuriamas ir ateityje, bei nesant aiškios perspektyvos nustatyti kitą, galimai biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą (CK 3.161 str., CPK 185 str.).

40. Kita vertus, nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo atliktas DNR tyrimas tėvystei nustatyti, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, t. y. byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojos parodymus, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jis nėra arba negalėjo būti nepilnamečio E. S. tėvu, o E. S. nėra ir negali būti jo sūnus (CPK 178, 185 str.).

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, kita vertus, teismas daro išvadą, kad esamos tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų turėti tėvą, užtikrinantį vaiko turtines ir neturtines teises, sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą, todėl ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas (CK 3.3 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

42. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S. dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., mokamą po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas, be kita ko, laikosi pozicijos, jog atsakovės priešieškinis turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi atsakovė, prieš teikdama priešieškinį, nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija.

43. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 str. 2 p.).

44. Kita vertus, CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šio principo laikymasis ypač reikšmingas sprendžiant visus su vaikų teisių įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Pernelyg ilga proceso trukmė bylose ir dėl to atsiradęs padėties neapibrėžtumas gali turėti neigiamą įtaką vaiko ryšių su jo tėvais palaikymui, plėtojimui, taip pat vaiko psichologinei būsenai, tolimesnei jo raidai. Pagal EŽTT praktiką bylos, susijusios su tėvų valdžia, tėvų ir vaikų santykiais, laikytinos prioritetinėmis ir suponuojančiomis greitesnio išnagrinėjimo poreikį.

45. Nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo buvo pateiktas teismui 2021 m. gegužės 18 d. ir šio sprendimo priėmimo metu yra išnagrinėtas iš esmės. Šalys teikė į bylą įrodymus, davė išsamius paaiškinimus teismo posėdžio metu, t. y. buvo išsamiai nagrinėjamos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su atsakovės priešieškinio dalyku. Be to, teismas siūlė šalims susitaikyti, pasinaudoti teisminės mediacijos galimybe, tačiau šalys atsisakė galimybės ginčą dėl išlaikymo padidinimo baigti taikiai, t. y. nepasiekė bendro sutarimo dėl ginčo baigties. Taigi, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentracijos principais teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga priimti procesinį sprendimą šioje byloje ir dėl atsakovės pateikto priešieškinio. Priešingu atveju, palikus ieškinį nenagrinėtu vien dėl to, kad nebuvo pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, įpareigojant atsakovę, vėl kreipiantis į teismą su priešieškinyje keliamais reikalavimais, pasinaudoti privalomąją mediacija, teismo vertinimu, būtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko teisėti interesai.

46. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

47. Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 str. 5 d.). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 str.). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 str. 1, 2 d.).

48. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.).

49. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte šalys susitarė, kad A. M. įsipareigoja mokėti nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės (el. b. apyrašas, b. l. 6–7). Minėta, jog atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo pakeisti minėta teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytą išlaikymo dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., mokamą po 300,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovė priešieškinį grindžia ta aplinkybe, jog nuo minėtos teismo nutarties priėmimo pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai, nes atsirado naujos išlaidos (vaikas pradėjo lankyti darželį, būrelį, atsirado išlaidos laisvalaikiui ir pan.), kurių nebuvo dėl vaiko amžiaus minėtos teismo nutarties priėmimo metu, dėl ko ieškovo teikiamas išlaikymas nebegali patenkinti visų vaiko poreikių. Ieškovas su atsakovės nurodomomis aplinkybėmis dėl padidėjusių vaiko poreikių nesutinka, taip pat nurodo, jog jo turtinė padėtis neleistų teikti atsakovės reikalaujamo dydžio išlaikymo.

50. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

51. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

52. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

53. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Ieškovė nepilnamečio sūnaus E. S. poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 749,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 120,00 Eur; už darželio paslaugas – 80,00 Eur; vaistams ir higienos priemonėms – 30,00 Eur; būsto nuomai – 120,00 Eur ir komunaliniams mokesčiams – 30,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis); mokesčiams už lankomą būrelį (sporto mokyklą) – 55,00 Eur; rūbams ir avalynei – 140,00 Eur; už kirpimo paslaugas – 30,00 Eur; edukacinėms (ugdymo) priemonėms – 30,00 Eur; laisvalaikiui, kelionėms, pramogoms – 60,00 Eur; transporto išlaidoms – 50,00 Eur; už kabelinės televizijos paslaugas – 4,00 Eur (vaikui tenkanti išlaidų dalis)-(el. b. apyrašas, b. l. 31). Ieškovas aplinkybės, jog nuo teismo nutarties, kuria buvo nustatytas teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis, šalių vaiko poreikiai ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma pasikeitė, iš esmės neginčija, tačiau nesutinka su ieškovės paskaičiuotu vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžiu. Ieškovo teigimu, atsakovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra padidintos, realiai tokios išlaidos nėra patiriamos, be to, nuo minėtos teismo nutarties priėmimo momento ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, kai atsakovės turtinė padėtis atvirkščiai, pagerėjo.

54. Atsakovė vaiko poreikiams tenkinti reikalingų lėšų mastą grindžia žodiniais paaiškinimais, taip pat byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartimi ir mokėjimais už darželį, sporto (futbolo) mokymo sutartimi ir fotonuotraukomis iš futbolo treniruočių, mokėjimo čekiais už maistą, vaistus, drabužius, higienos ir ugdymo priemones bei kitas kasdienes išlaidas vaikui, mokėjimais ir sąskaitomis už vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo ir automobilio remonto paslaugas, vaiko laisvalaikio fotonuotraukomis, kino ir kt. bilietais, Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartimi ir pan. (el. b. apyrašas, b. l. 36–86).

55. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maisto, higienos ir ugdymo priemonių, drabužių, laisvalaikio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus, suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, jeigu išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra protingo ir realaus dydžio. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

56. Įvertinęs šio sprendimo 53 punkte nurodytas nepilnamečio E. S. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodomos vaikui tenkančios sumos, susijusios su išlaidomis maistui (120,00 Eur), vaikui tenkančiomis būsto nuomos ir išlaikymo išlaidomis (120,00 + 30,00 Eur), išlaidomis edukacinėms (ugdymosi) priemonėms (30,00 Eur), išlaidomis už ikimokyklinio ugdymo paslaugas (80,00 Eur), išlaidomis neformaliajam ugdymui (sporto mokyklai)-(55,00 Eur), išlaidomis vaistams ir higienos priemonėms (30,00 Eur), taip pat išlaidoms už kabelinės telvezijos paslaugas (4,00 Eur), įvertinus vaiko amžių ir raidą, taip pat sveikatos būklę, yra realaus ir protingo dydžio, atitinka vaiko geriausius interesus, todėl iš esmės pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau bendra tokių išlaidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suapvalintina į mažesnę pusę iki bendros 450,00 Eur sumos.

57. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog ji nėra išnaudojusi galimybės pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės skiriamu neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu (15,00 Eur), apmokant sporto mokyklos paslaugas. Tačiau tuo pačiu atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog šiuo metu šalių sūnus papildomai lanko karate būrelį, dėl ko atsakovė patyria papildomas 25,00 Eur dydžio išlaidas. Įvertinus tai, kad vaiko poreikiai, tenkinant jo pomėgius bei ugdant jo gebėjimus, gali būti dinamiški ir išlaidos neformaliajam vaiko ugdymui gali nuolat keistis – didėti arba mažėti, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyta 55,00 Eur suma yra racionalaus ir pagrįsto dydžio.

58. Tuo tarpu, atsakovės nurodoma suma, kas mėnesį skirtina vaiko drabužiams – 140,00 Eur per mėnesį arba 1 680,00 Eur per metus, pripažintina pagrįsta tik iš dalies. Minėta, jog iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat žodinių paaiškinimų, teismas savaime negali konstatuoti, kad atsakovė pagrindė tokio dydžio išlaidas vaiko aprangai. Suprantama, kad išlaidos, susijusios su rūbų ir avalynės vaikui pirkimu, kiekvieną mėnesį gali skirtis, priklausomai nuo sezono, vaiko augimo tempo, drabužių ir avalynės nusidėvėjimo laipsnio ir kitų individualių aplinkybių, tačiau, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė kas mėnesį vidutiniškai išleidžia būtent jos nurodomo dydžio išlaidas (140,00 Eur per mėnesį). Pažymėtina, jog teismo vertinimu, nei atsakovės, nei ieškovo turtinė padėtis nėra tiek gera, kad jie galėtų sau be jokių sunkumų tenkinti maksimalius vaiko poreikius. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaudamasis šio sprendimo 38 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįsta ir reali suma vaiko aprangai yra 80,00 Eur per mėnesį arba 960,00 Eur per metus.

59. Atsakovė nurodo, kad vaiko laisvalaikiui (pramogoms, šventėms, kelionėms, gimtadieniams ir kt.) vidutiniškai per mėnesį išleidžia 60,00 Eur sumą, be to, kas mėnesį atsakovė vaiko poreikiams tenkinti papildomai išleidžia 50,00 Eur transportui, t. y. kurui, automobilio amortizacijai ir pan. Tačiau atsakovė iš esmės nepateikė arba pateikė tik fragmentuotus įrodymus, patvirtinančius minėtas išlaidas. Šiuo atveju iš dalies pritartina ieškovo pozicijai, jog atsakovė pasirinkdama gyvenimą nuomojamame būste miesto pakraštyje iš dalies prisiėmė riziką, jog ryšium su šiuo sprendimu atsiras papildomos išlaidos vežant vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, būrelius ir pan. Kita vertus, nėra pagrindo laikyti, jog tokios išlaidos neatitinka vaiko interesų. Vis dėl to, vertindamas byloje pateiktų įrodymų turinį, visuotinai žinomas aplinkybes, jog vaikas turi teisę į laisvalaikį, socialinių ryšių palaikymą, judėjimo laisvę ir pan., teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir sveikatos būklę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pagrįsta ir reali bendra suma vaiko laisvalaikiui, taip pat transporto išlaidoms per mėnesį yra 70,00 Eur.

60. Atsakovė taip pat nurodo, kad kas mėnesį išleidžia 30,00 Eur už vaiko kirpimo paslaugas. Viena vertus atsakovė byloje nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, visuotinai suprantama, kad tokios išlaidos neišvengiamos. Vis dėl to, įvertinus rinkoje egzistuojančias vaikų kirpimo kainas, taip pat visuotinai paplitusį vaikų kirpimo periodiškumą, teismas sprendžia, kad pagrįsta ir reali suma vaiko kirpimui per mėnesį yra 15,00 Eur.

61. Taigi, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis šio sprendimo 53–60 punktuose konstatuotomis aplinkybėmis bei šio sprendimo 38 punkte suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir raidą, sveikatos būklę, teismas konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 615,00 Eur (450,00 + 80,00 + 70,00 + 15,00), kuri pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

62. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 615,00 Eur.

64. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

65. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

66. Iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, niekur nedirba (el. b. apyrašas, b. l. 110), nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. apyrašas, b. l. 101), pagal Užimtumo tarnybos programą yra baigęs apsaugos darbuotojo apmokymus. Be to, nustatyta, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu priklauso nekilnojamasis turtas (el. b. apyrašas, b. l. 118–119), savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (el. b. apyrašas, b. l. 100, 116). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad kartais jį žmonės samdo nekvalifikuotiems darbams statybose. Tokiais atvejais jo pajamos „į rankas“ siekia apie 700,00 Eur per mėnesį. Duomenų apie ieškovo turimus kitus išlaikytinius ar kitokio pobūdžio ilgalaikes prievoles, taip pat apie ieškovo ribotą darbingumą byloje nėra.

67. Iš byloje pateiktų įrodymų ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė nuo 2010 m. rugsėjo mėn. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos 2021 m. sudarė nuo 642,00 Eur iki 900,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį (el. b. apyrašas, b. l. 32, 97, 111–115). Byloje nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė Toyota Yaris, pirmos registracijos data 2000 m. (el. b. apyrašas, b. l. 117), nekilnojamojo turto atsakovė neturi (el. b. apyrašas, b. l. 120). Duomenų apie atsakovės turimus kitus išlaikytinius ar kitokio pobūdžio ilgalaikes prievoles, taip pat apie atsakovės ribotą darbingumą byloje nėra.

68. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi šalys yra jauno ir darbingo amžiaus, abiejų tėvų turtinė padėtis ir gaunamos pajamos (pagal faktinę situaciją) iš esmės yra panašūs, duomenų apie šalių įsipareigojimus tretiesiems asmenims, byloje nėra. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad ieškovas niekur oficialiai nedirba, atsižvelgiant į ieškovo amžių ir sveikatos būklę, taip pat ieškovo nurodytą aplinkybę, jog jam Užimtumo tarnyba siūlė darbą pagal įgytą kvalifikaciją, t. y. apsauginio darbuotojo darbą, tačiau jis atsisakė šio darbo dėl subjektyvių aplinkybių, t. y. nepatogumo (reikėtų važiuoti į darbą apie 10 km), vertintina, kaip ieškovo turtinės padėties pablogėjimas dėl paties ieškovo kaltės.

69. Atsakovė pateiktu priešieškiniu iš esmės prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš ieškovo 300,00 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui, t. y. mažesnę išlaikymui reikalingą sumą, paliekant atsakovei didesnę vaiko išlaikymo dalį, skaičiuojant nuo bendros atsakovės apskaičiuotos vaiko išlaikymui reikalingos sumos (749,00 Eur).

70. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

71. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

72. Remdamasis išdėstytu bei atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių ir esmingai pasikeitusius (padidėjusius) jo poreikius, taip pat į vaiko ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (540,00 Eur), įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei šiuo atveju ir taip tenka iš esmės didžioji dalis vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, teismas savo iniciatyva (ex officio) sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad ieškovas privalo teikti 270,00 Eur (540,00 / 2) dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.

73. Remiantis išdėstytu, atsakovės priešieškinis tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, iš ieškovo A. M. priteistas (šalių taikos sutarties 1 punktu nustatytas) išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. S. 190,00 Eur dydis pakeistinas, jį padidinant iki 270,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 17 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., 3.208 str.).

74. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

75. Atsakovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš ieškovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

76. Šalims išaiškintina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir (ar) formos nustatymo neįgyja res judicata galios ir iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tėvai gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

77. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

78. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

80. Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 8), taip pat bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 139–142).

81. Atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas, b. l. 87). Pažymėtina, jog atsakovė nagrinėjamu atveju yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per klaidą sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovei grąžinama jos sumokėta žyminio mokesčio suma – 75,00 Eur (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

82. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip pat patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 129–131).

83. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies – 72,73 proc. patenkintų reikalavimų (270,00 - 190,00) x 100 / (300,00 - 190,00). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, o atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi bei 98 straipsniu, atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 363,65 Eur (500,00 Eur x 0,7273) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 409,05 Eur (1 500,00 Eur x 0,2727) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 45,40 Eur (409,05 Eur - 363,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

84. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 22,00 Eur (80,00 x 12) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

85. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai priteistina bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma, kuri sudaro 1,41 Eur (5,18 x 0,2727), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš atsakovės nepriteistina jai tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies (72,73 proc.), iš ieškovo proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteistina 3,77 Eur (5,18 x 0,7273) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

86. Viso valstybės naudai iš ieškovo priteistina 25,77 Eur (22,00 + 3,77) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti atsakovei E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gegužės 14 d. Perlo terminale (mokėjimo užduoties ID: ZJ97134), išaiškinant, jog mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šiuo sprendimu.

Priteisti iš atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 45,40 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 25,77 Eur (dvidešimt penkių eurų ir 77 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.