Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-360-340/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: e2A-360-340/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10454-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: E. S.

Kategorijos

3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2A-360-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10454-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.3.; (S) 3.4.1.4.; 3.3.1.20.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15520-1090/2021, pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei E. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad A. M. nėra nepilnamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. birželio 9 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą“ įrašytus duomenis, jog E. S. tėvas yra A. M.; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas paaiškino, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė vaikas E. S. ir nors ieškovas su atsakove kartu negyveno, tačiau atsakovei teigiant, kad vaikas yra ieškovo sūnus, ieškovo tėvystės pripažinimo pareiškimo pagrindu buvo įregistruota jo tėvystė vaiko E. S. atžvilgiu, o visi su tėvų pareigomis susiję klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio l d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią: vaiko E. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove E. S.; vaiko E. S. išlaikymui ieškovas įsipareigojo mokėti po 190 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės ir įsipareigojo sumokėti 1 300 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

1.2. Nurodė, jog tarp ieškovo ir vaiko nėra susiklostę jokių vaiko ir tėvo ryšių – jie su vaiku nesusitinka, nebendrauja, vaikas ieškovo nepažįsta, nevadina tėčiu, vaiko ieškovas nematė nuo 2017 metų, o 2020 m. vasarą atsakovė E. S. prisipažino ieškovui, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, kad jų niekas nesieja, vaikas nėra ieškovo sūnus.

1.3. Ieškovo nuomone, yra pagrindas nuginčyti jo tėvystę, kadangi su atsakove iki vaiko gimimo buvo pažįstami tik kurį laiką, niekuomet kartu negyveno, juos siejo neįpareigojantys intymūs santykiai ir ieškovui nebuvo abejonės, kad jis yra vaiko tėvas. Net nustačius tėvystę atsakovė nesiekė, kad ieškovas bendrautų su vaiku, nenorėjo suteikti vaikui ieškovo pavardės, vaikas tėvu vadina kitą asmenį, vaikas auga net nepanašus į ieškovą. Pažymėjo, jog buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Ieškovas neketina su vaiku kurti socialinio ryšio, mano, jog tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių.

2. Atsakovė E. S. pareiškė priešieškinį ieškovui A. M., kuriuo prašė: 1) ieškovo ieškiniui taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą; 2) ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S. dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., mokamą po 300 Eur periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.

Atsiliepimas

2.1. Atsakovė priešieškinyje paaiškino, jog yra įsitikinusi, kad A. M. yra E. S. biologinis tėvas, vaikas E. S., kuriam greitai bus 5 metai, A. M. laiko savo tėčiu. Ieškovas pripažino tėvystę 2017 metais, nuo mažens bendravo su vaiku, kartu leido laiką, šventes, vaikas bendrauja ir su ieškovo giminėmis, yra prisirišęs prie ieškovo, jaučia jam meilę ir pilnai supranta, kad jo tėvas yra A. M..

2.2. Atsakovės nuomone, ieškovas ieškinį pateikė dėl to, jog atsakovė pradėjo draugauti su kitu vyru, nuo to laiko suprastėjo bendravimas tarp ieškovo ir mažamečio vaiko E. S., jų visų santykiai pablogėjo, atsirado įtampa. Pažymėjo, jog prie ieškinio nepridedami absoliučiai jokie įrodymai, kurie leistų daryti prielaidą, kad mažamečio vaiko biologinis tėvas yra kitas asmuo, DNR tyrimas negali būti svarbesnis už atsiradusius ir susikūrusius socialinius ryšius tarp mažamečio vaiko ir asmens, kurį vaikas laiko savo tėčiu. Atsakovė pažymėjo, jog su niekuo nedraugavo nei prieš mažamečio vaiko gimimą, nei 2017 metais, šalims pasirašant taikos sutartį, o tai, kad vaikas tėčiu vadina kitą asmenį, rodo, jog pats ieškovas nededa visų pastangų, kad sūnus tinkamai suvoktų, kas yra jo biologinis tėvas, norėtų su juo bendrauti ir leisti laiką.

2.3. Nurodė, jog ieškovas laisva valia dar 2017 metais pripažino tėvystę savo sūnui E. S., nenurodė jokių svarbių priežasčių, kliudžiusių jam kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo iš karto po to, senaties sutrumpintas vienerių metų terminas tokiam reikalavimui pareikšti yra seniai suėjęs.

2.4. Dėl išlaikymo dydžio padidinimo atsakovė nurodė, jog nuo teismo 2017 m. gruodžio l d. nutarties paskelbimo yra praėję kiek daugiau, nei ketveri metai, per šį laiką akivaizdžiai padidėjo mažamečio vaiko poreikiai, pasikeitė ekonominė situacija šalyje, tačiau ieškovas mokamo 190 Eur išlaikymo nedidino, todėl šiai dienai tokio dydžio išlaikymas vaikui yra neproporcingai mažas. Paaiškino, jog pačios atsakovės finansinė padėtis nėra tiek gera, kad ji galėtų didesne pinigine suma prisidėti prie vaiko išlaikymo, ji per mėnesį patiria apie 750 Eur vaiko išlaikymo išlaidų, kurias sudaro: darželio paslaugos 80 Eur, transportas 50 Eur, būrelis (sporto mokykla) 55 Eur, higienos priemonės 20 Eur, laisvalaikis, kelionės, gimtadieniai, įvairios šventės 60 Eur, maistas 120 Eur, komunaliniai mokesčiai (vaikui) 30 Eur, nuomos mokesčiai (vaikui) 120 Eur, vaistai 10 Eur, kabelinė (vaikui) 4 Eur, kirpykla 30 Eur, edukaciniai reikmenys, knygos, įvairios dėlionės, pratybos ir t.t. 30 Eur, šiltojo sezono rūbai 60 Eur, šaltojo sezono rūbai 80 Eur. Pažymėjo, jog ieškovo finansinė padėtis gera ir leidžia tokio dydžio išlaikymą (300 Eur) periodinėmis įmokomis vaikui mokėti ir toliau.

3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, jog su atsakovės pozicija nesutinka ir prašė priešieškinį atmesti.

3.1. Paaiškino, jog paskutinį kartą su vaiku matėsi prieš daugiau, nei metus laiko, atsakovė draudžia ieškovui su juo susitikti, nuvykti atlikti DNR tyrimo, pati atsakovė vengia tiesos nustatymo. Ieškovo įsitikinimu, tik atlikus DNR ekspertizę bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir tik vėliau bus galima svarstyti apie kitus reikšmingus klausimus, kaip socialinė tėvystė, vaiko prisirišimas, pareigos ir kt.

3.2. Papildomai nurodė, jog tarp jo ir vaiko nėra jokio artimo ryšio, vaikas su ieškovu nebendrauja ir atsakovė tą pripažįsta. Pažymėjo, jog 2020 m. vasarą atsakovė jam prisipažino, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, todėl tik nuo tada ieškovas nustojo bendrauti su vaiku, kas reiškia, kad termino nepraleido ir ieškinį pateikė laiku.

3.3. Atsakovės nurodytos vaiko išlaidos yra padidintos, siekiant naudos, pateikti mokėjimo nurodymai nepatvirtina visų nurodytų išlaidų patyrimo, o kai kurios išlaidos nepriskiriamos prie būtinųjų vaiko poreikių. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės turtinė padėtis nuo 2017 m. iš esmės pagerėjo – atsakovė dirbdama toje pačioje įmonėje gauna dvigubai daugiau, pati nusprendė įsikelti į brangesnį butą toliau nuo miesto ir vaiko darželio, todėl pati turi prisiimti ir pareigą kompensuoti dėl to patiriamas didesnes išlaidas kurui, transporto priemonės išlaikymui. Be kita ko, atsakovė papildomai gauna valstybės išmokas vaikui, todėl jos nurodoma suma neatitinka ne tik tikrųjų ir būtinųjų vaiko poreikių, bet ir ieškovo bei pačios atsakovės turtinės padėties.

Šalies argumentai

3.4. Ieškovas nurodė, kad nuo 2017 metų yra registruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, jokio darbo pasiūlymo iki šiol nėra gavęs, jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto neįgijo, finansiškai jį remia motina, o 290 Eur išlaikymą teikė tik metus ir dėl to buvo priverstas skolintis.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadas, kuriose nurodyta, kad Tarnybos atstovė apsilankė atsakovės gyvenamoje vietoje, nurodė, kad 2 kambarių būstas su patogumais, baldais ir buitine technika yra nuomojamas, sūnus E. S. turi savo atskirą vaikišką viengulę lovą mamos miegamajame. Atsakovė Tarnybai paaiškino, kad su ieškovu kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, ieškovas vengė suteikti vaikui savo pavardę, iki 2020 m. gegužės mėn. su vaiku susitikimų metu bendravo, domėjosi sūnaus ugdymu, sveikata, dovanojo dovanas, tačiau vėliau nustojo visa tai daręs, ieškovas sūnui teikia 190 Eur per mėn. išlaikymą. Berniukas Tarnybos atstovei paaiškino, kad gyvena kartu su mama ir tėčiu T., o A. yra niekas, blogas dėdė, kuris negražiai kalba su juo ir mama, su dėde A. nenori susitikti. Tarnybai šeima žinoma nuo 2017 m. liepos 19 d. nustačius galimus smurtinius vaiko teisių pažeidimus.

5. Tarnyba pažymėjo, jog būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų, nes tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Tarnybos nuomone, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turėtų būti sprendžiamas ir tėvystės nustatymo klausimas, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus. Dėl pareikšto priešieškinio Tarnyba nurodė, jog atsakovės reikalavimas dėl teikiamo išlaikymo sūnui pakeitimo (padidinimo), pareikštas vaiko interesais ir prašoma padidinti išlaikymo suma iki 300 Eur galimai patenkintų E. S. poreikius bei atitiktų jo geriausius interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos berniuko interesų naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, iš ieškovo A. M. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S. dydį ir priteisė iš ieškovo A. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokamą po 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė atsakovę E. S. nepilnamečiam vaikui E. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, o kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti. Taip pat grąžino atsakovei E. S. 75 Eur žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės E. S. ieškovo A. M. naudai 45,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo A. M. į valstybės biudžetą 25,77 Eur sumą.

6.1. Teismas nustatė, jog konfliktas dėl vaiko tėvystės prasidėjo 2020 m. po vaiko gimtadienio ((duomenys neskelbtini)). Iš ieškovo, liudytojos paaiškinimų bei byloje nustatytų papildomų faktinių aplinkybių teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog abejonės dėl tėvystės ieškovui atsirado būtent 2020 metų vasarą ir nors iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti konkrečios datos, kuri turi būti laikoma ieškinio senaties termino pradžia, iš to, kad ieškovas prašymą vykdyti privalomąją mediaciją pateikė 2021 m. kovo 16 d., teismas sprendžia, jog ieškovas nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties termino (CK 3.152 straipsnis).

6.2. Pirmosios instancijos teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojos parodymų, taip pat byloje esančių vaizdinių įrodymų (fotonuotraukų) nustatė, jog nuo pat vaiko gimimo apie ketverius metus ieškovas su vaiku periodiškai susitikdavo, švęsdavo kartu šventes, vaikas bendraudavo ir su giminaičiais iš ieškovo pusės, ieškovas nepertraukiamai teikė vaikui materialinį išlaikymą, todėl sprendė, jog tuo metu tarp tėvo ir sūnaus buvo tam tikro lygio emocinis ryšys, t. y. ieškovas savo noru pripažino tėvystę, gana ilgą laiką (ketverius metus) rūpinosi nepilnamečiu vaiku kaip savo, net susiduriant su finansiniais sunkumais mokėjo vaikui išlaikymą bei dengė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Teismas darė išvadą, jog ieškovas ne tik pripažino tėvystę, bet tarp jo ir vaiko yra susiformavęs emocinis ryšys, o aplinkybė, jog pastaruoju metu ieškovas tėvo ir vaiko santykių neplėtojo, dėl ko jų emocinis ryšys galėjo susilpnėti, nesudaro savaiminio pagrindo spręsti, jog jų santykiai faktiškai nebuvo susiformavę, nes tėvo ir sūnaus emocinio ryšio susilpnėjimą nulėmė paties ieškovo veiksmai atsiradus abejonėms dėl savo tėvystės.

6.3. Teismas pažymėjo, jog ieškovas, savanoriškai pripažindamas savo tėvystę vaikui prieš daugiau nei 5 metus (neatlikęs DNR tyrimo), kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali lengvabūdiškai atsisakyti, laisva valia pripažindamas tėvystę, nekėlė klausimo dėl biologinės vaiko kilmės ir ėmėsi juo rūpintis, vaiką lankė, bendravo, teikė sūnui materialinį išlaikymą. Taip pat paaiškino, jog aplinkybė, kad nepilnametis šiuo metu tėvu vadina kitą asmenį ir nurodo, jog nenori susitikti su ieškovu, įvertinus berniuko amžių bei jo psichologinę brandą, nepaneigia tėvystės svarbos.

6.4. Teismas sprendė, jog nors socialinis ryšys tarp vaiko ir tėvo šiuo metu yra nutrūkęs, ateityje jis gali būti atkurtas, o tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus. Be kita ko, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui spręsti apie kitą galimą biologinį šalių vaiko tėvą, ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kas galėtų juo būti, o tokiu atveju nuginčijus ieškovo tėvystę vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Teismas vertino, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jis nėra ar negalėjo būti nepilnamečio vaiko tėvu, o vaikas nėra ir negali būti jo sūnus, todėl ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo atmetė.

6.5. Taip pat teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas A. M. įsipareigoja mokėti nepilnamečio vaiko E. S. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, o atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo pakeisti minėta teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodytą išlaikymo dydį bei priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., mokamą po 300 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, jog atsakovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikui reikalingo maisto, higienos ir ugdymo priemonių, drabužių, laisvalaikio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, tačiau nurodė, jog to įrodinėti nereikia, jeigu išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra protingo ir realaus dydžio. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra realaus ir protingo dydžio, atitinka vaiko geriausius interesus ir pripažintinos pagrįstomis ir įrodytomis, tačiau bendra tokių išlaidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suapvalintina į mažesnę pusę iki bendros 450 Eur sumos.

6.6. Atskirai pasisakydamas dėl atsakovės nurodomos sumos, skiriamos vaiko drabužiams, teismas vertino, jog nei atsakovės, nei ieškovo turtinė padėtis nėra tiek gera, kad jie galėtų sau be jokių sunkumų tenkinti maksimalius vaiko poreikius, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vidutiniškai kas mėnesį išleidžia būtent jos nurodo dydžio išlaidas (140 Eur), todėl sumažino aprangai skiriamą sumą nuo 140 Eur iki 80 Eur per mėnesį. Visas kitas išlaidas teismas laikė pagristomis ir konstatavo, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui reikalinga bendra suma sudaro 615 Eur. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės mokamą išmoką ir galutinę sumą suapvalinus, sudaro 540 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu.

6.7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko amžių ir esmingai pasikeitusius (padidėjusius) jo poreikius, taip pat į vaiko ne tik būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį (540 Eur), įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, siekdamas užtikrinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei šiuo atveju ir taip tenka iš esmės didžioji dalis vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, teismas savo iniciatyva (ex officio) sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, nustatant, kad ieškovas privalo teikti 270 Eur (540 / 2) dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas vertino, jog toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

7.1. Teismas nevertino dabar esamo ieškovo ir vaiko emocinio ryšio nebuvimo, neatsižvelgė, kad vaikas ieškovo praktiškai neprisimena, nepažįsta, atsiliepia apie jį neigiamai, savo tėvu laiko kitą asmenį, ką patvirtinta Tarnybos išvada, tai patvirtino ir pati atsakovė. Teismas nevertino atitinkamai vaiko interesų iš ateities perspektyvos, nenustatė, kokius vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės išsaugojimas, apsiribodamas vien konstatavimu apie grėsmę vaikui netekti teisės į išlaikymą, tačiau tai ne tik kad neatitiktų vaiko interesų, bet ir jiems prieštarautų. Tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavusio emocinio ir socialinio tėvo ir vaiko ryšio, jie visiškai nebendrauja antrus metus, vaikas jauno amžiaus (5 metai), kas patvirtina, jog tarp jų itin silpnas tėvystės ryšys.

7.2. Šiuo metu jau yra susiformavęs glaudus vaiko tarpusavio ryšys su motina (atsakove) ir tėvu T. (atsakovės draugu), kad vaikas jaučiasi būtent jų šeimos, kaip sistemos, dalimi, todėl siekis vaiko gimimo liudijime tėvu palikti asmenį, nesantį nei biologiniu, nei socialiniu tėvu, šiuo atveju nėra vaiko interesų gynimas.

7.3. Teismas neįvertino, jog ieškovas su atsakove kartu negyveno nuo 2015 m. kovo, o skaičiuojant pagal vaiko gimimo datą, vaikas turėjo būti pradėtas 2015 metų rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Kai vaikui buvo 3 metai, ieškovui abejones sukėlė sužinojimas, jog atsakovė galėjo turėti kitų partnerių, todėl šiuo metu yra įsitikinęs, kad vaikas ne jo, nes jam bendri pažįstami pasakė, kad ieškovė 2015 metais, kai susitikėjo su juo, taip pat susitikėjo su kitu vyru. Be kita ko, ieškovas elgėsi apdairiai, tėvystę pripažino ne iš karto vaikui gimus, o bylos nagrinėjimo teisme metu, o tuomet tarp jo ir atsakovės santykiai nebuvo draugiški. Be to, nuginčijus tėvystę ir nutraukus gaunamą išlaikymą, tai neatimtų atsakovei teisės, nustačius vaiko biologinį tėvą, kreiptis į jį ir reikalauti išlaikymo priteisimo.

Atsiliepimas

7.4. Atsakovė neigia sakiusi, kad vaikas nėra ieškovo, nesutinka atlikti DNR tyrimo, nors priešieškinyje nurodė, kad „neprieštarauja, jog būtų atliktas tėvystės DNR tyrimas", draudžia ieškovui susitikti su vaiku jau antrus metus (bijodama, kad vyks su vaiku atlikti tyrimo), tai patvirtinta, kad pati atsakovė vengia tiesos nustatymo, suversdama ieškovui visą įrodinėjimo naštą, nors pati turėtų būti suinteresuota nustatyti tiesą, kad vaikas žinotų savo kilmę, savo tikrąjį tėvą ir turėtų galimybę su juo užmegzti socialinius ryšius, gauti išlaikymą, o toks manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas.

7.5. Po atsakovės išsakytos pozicijos, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, nutrūko bet koks jo ir vaiko ryšys – atsakovė neleido jam bendrauti su vaiku, nesiekė, kad vaikas bendrautų su tėvu, nesutiko atlikti DNR tyrimo, nesuteikė vaikui tėvo pavardės, to net nederino su ieškovu, neskatino vaiko vadinti ieškovą tėvu, atsakovė sutinka, kad vaikas tėvu pripažįsta ir vadina kitą asmenį (sužadėtinį T.), dėl tėvystės nustatymo į teismą kreipėsi tik 2017 metais, savanaudiškai atribojo vaiką nuo ieškovo ir kt.

7.6. Neatlikus privalomosios ikiteisminės mediacijos, teismo sprendimo priėmimas nebuvo galimas, todėl nors priešieškinys teismo ir buvo priimtas, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir priešieškinį palikti nenagrinėtu. Teismas turėjo spręsti dėl privalomo bylos sustabdymo, kadangi teismo sprendimas byloje dėl tėvystės nuginčijimo turėtų prejudicinę galią byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

7.7. Byloje nėra pateikta praktiškai jokių kvitų, čekių, patvirtinančių atsakovės patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, o teismas, spręsdamas dėl padidėjusių vaiko poreikių, neįvertino to, kad išlaikymo priteisimo metu nors vaikas ir buvo mažas, vienerių su puse metukų, tačiau jau tada buvo įvertintos tapačios išlaidos darželiui, maistui, aprangai, laisvalaikiui, nuomai, kurui, sveikatai ir kt., neįvertino atsakovės pagerėjusios turtinės padėtie. Taip pat nepagrįstai peržengė priešieškinio ribas, neįvertino pačios atsakovės pozicijos, to, kad dauguma jos nurodytų išlaidų vaikui yra patiriamos jos iniciatyva, jos noru, jai patinka su vaiku visur keliauti, lankytis, tačiau tokios išlaidos nėra būtinos vaiko kasdienybėje, tad akivaizdu, kad atsakovė pagrįstai jas prisiėmė sau, iš anksto įvertinusi savo finansines galimybes.

8. Atsakovė E. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo A. M. 2021 m. lapkričio 24 d. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-15520-1190/2021, atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš A. M. bylinėjimosi išlaidas E. S. naudai. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

8.1. Atsakovė nesutinka atlikti DNR tėvystės ekspertizės, nes net ir atlikta ji nėra viską lemiantis įrodymas, būtina vertinti tarp tėvo ir nepilnamečio vaiko atsiradusius santykius, socialinius ryšius, vien atsakovės E. S. nesutikimas atlikti DNR tėvystės ekspertizės, neįrodo, kad ieškovas A. M. nėra E. S. tėvas. Be kita ko, ieškovas pripažindamas savo tėvystę neatlikus DNR tyrimo, pats prisiėmė su tuo susijusią riziką.

Šalies argumentai

8.2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu nepateikdamas jokių įrodymų, visas apelianto ieškinio pagrindas ir įrodymai, tėra tik jo paties duoti paaiškinimai, kuriuose jis nuolat maišėsi, ir jo sesers parodymai, kurie buvo naudingi ne pačiam ieškovui, bet atsakovei. Net ir apelianto sesuo V. M. duodama parodymus, patvirtino esmines aplinkybes, kad A. M. nuo pat E. S. gimimo su nepilnamečiu sūnumi bendravo pirkdavo jam dovanas lankydavosi vaiko gimtadieniuose.

8.3. Ieškovas 2020 metų vasarą bendraudamas su savo sūnumi E. S. iš jo išgirdo, kad atsakovė E. S. turi naują draugą, kad jis pas mamą vaikšto, todėl ieškovas liovėsi bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku ir 2021 m. balandžio 15 d., beveik po metų teismui pateikė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, neva aiškindamas, kad jis visiškai nebendrauja su savo sūnumi ir jokie socialiniai ryšiai tarp tėvo ir vaiko nėra susiklostę, taip formuodamas praktiką, jog vaiko tėvui bet kuriuo metu užsimanius nuginčyti tėvystę ir vengti mokėti išlaikymą vaikui, tereikia su juo nebendrauti beveik metus laiko ir tada teikti teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

8.4. Mažametis vaikas E. S. per (duomenys neskelbtini) jo gyvenimo metus A. M. kaip savo tėvą pažino tik per bendravimą, per matymąsi ir laiko leidimą kartu, per tėvo sveikinimus, kai vaikas švęsdavo gimtadienius, per kitų pusbrolių gimtadienius, per buvimą kartu parkuose ar kitose laisvalaikio leidimo vietose, taip prisirišo prie A. M., jaučia jam meilę. Tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko E. S. buvo susiformavę glaudūs santykiai, o to priežastis buvo ir paties A. M. noras bendrauti su savo sūnumi (tai patvirtina foto nuotraukos, kuriose vaikas bendrauja ne tik su ieškovu, bet ir su pusbroliais iš ieškovo giminės pusės) iki kol 2020 metų vasarą nesužinojo, jog E. S. turi naują draugą, nuo tada pats apeliantas nusprendė su mažamečiu vaiku nebendrauti.

8.5. Atsakovė priešieškinį pateikė supratus, kad ieškovo teikiama išlaikymo suma yra per maža ir jos neužteks išlaikyti vaiką, taip pat, atsižvelgdama į nuo 2017 m. augančias maisto, paslaugų kainas, vaiko išlaikymo poreikius.

8.6. Neįmanoma kalbėti apie mediaciją dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, kadangi tokiu būdu ieškovas sutikęs dėl mediacijos tuo pačiu pripažintų, kad jis neginčija to fakto, jog E. S. yra jo vaikas ir sutiktų jam teikti išlaikymą. Taip pat, jei byla būtų sustabdyta, procesas dėl tėvystės nuginčijimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme truktų ir apie du metus laiko, o teismui netenkinus ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, tik tuomet atsakovei išėjus privalomą mediaciją ji galėtų teikti teismui ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, kas reikštų, jog visą laiką iki tol ji privalėtų nepilnametį vaiką išlaikyti praktiškai tik savo lėšomis, kurių vaikui per mėnesį tikrai neužtenka.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. S.. Vaiko gimimo metu šalys kartu nebegyveno, atsakovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu A. M. pripažino tėvystę, jo pareiškimo pagrindu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą” buvo įrašyti duomenys, jog E. S. tėvas yra A. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017 byla buvo nutraukta, patvirtinus šalių taikos sutartį, pagal kurią vaiko E. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su E. S., A. M. įsipareigojo mokėti išlaikymą po 190 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.

13. 2021 m. balandžio 14 d. A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo: prašė pripažinti, kad jis nėra nepilnamečio E. S. biologinis tėvas, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Duomenys apie tėvą” įrašą apie tai, kad jis, A. M., yra vaiko E. S. tėvas. 2021 m. gegužės 17 d. atsakovė E. S. kreipėsi su priešieškiniu dėl išlaikymo padidinimo iki 300 Eur.

14. Apeliacijos dalykas – ginčas dėl teisės normų ir teismų praktikos nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nuginčijimą, aiškinimo ir taikymo, taip pat ginčas dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, su išlaikymo dydžio pakeitimu susijusių įrodymų vertinimu. Ginčo dėl ieškinio senaties pareiškimui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti apeliacijoje nebeliko.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

15. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

16. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2019 m. balandžio 1 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 išaiškino, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

17. Šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taiko tokią tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumo įvertinimo schemą: teisės į privataus gyvenimo gerbimą suvaržymas turi būti atliktas pagal įstatymą, jis turi turėti teisėtą tikslą (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.), ribojimas taip pat turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje – reikia pateikti svarbias ir pakankamas priežastis (motyvus) suvaržymui pagrįsti (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 61–68, kuriuo konstatuota, kad Konvencijos požiūriu pareiškėjas pagrįstai neturėjo galimybės nuginčyti paties pripažintą vaiko tėvystę (pareiškėjas aiškiai žinojo, kad jis gali būti ne tėvas), vėliau moksliniams įrodymams patvirtinus, kad jis nėra vaiko tėvas, ir nesant aiškios galimybės nustatyti biologinį tėvą; šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; geriausi vaiko interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus).

18. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik KNAKAL prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

19. CK 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tėvystės pripažinimo sąlygos nustatytos CK 3.141 straipsnyje, o šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą.

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pripažino tėvystę gera valia, savo pareiškimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškimo dėl tėvystės nustatymo padavimo metu apeliantui būtų kilusios abejonės dėl jo tėvystės. Padėtis pasikeitė nuo 2020 m. vasaros. Apeliantas teigia, kad iš pažįstamų sužinojo bei pati atsakovė jam pasakė, jog jis nėra vaiko biologinis tėvas. Atsakovė aiškino, kad 2020 m. ji pradėjo bendrauti su kitu vyru, kas nepatiko vaiko tėvui. Apeliantas nustojo bendrauti su vaiku nuo 2020 m. birželio mėnesio.

21. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs jo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normos dėl tėvystės nuginčijimo bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, nes neįvertino to, kad tarp apelianto ir vaiko nesusiformavo emocinio ir socialinio tėvo ir vaiko ryšio. Apeliantas nurodė, kad vaikas yra mažas, vos (duomenys neskelbtini) metų, tarp jo ir vaiko susiformavo tik silpnas vaiko ir tėvo ryšys. Teismas neįvertino vaiko nuomonės – vaikas, apklaustas Vaiko tiesių apsaugos ir įvaikinimo specialistų, neigiamai atsiliepė apie apeliantą, neįvertino, kad kitam asmeniui kaip tėvui bendravus su vaiku ilgą laiką, biologinė tėvystė prarado aktualumą.

22. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto teiginiais. Pirmosios instancijos tesimas remdamasis bylos duomenimis (ieškovo, atsakovės, vaiko teisių apsaugos institucijos teiktomis išvadomis, nuotraukomis, liudytojos V. M. parodymais), priėjo prie išvados, kad tarp ieškovo ir vaiko yra susiklostęs artimas socialinis ryšys (po vaiko gimimo ieškovas pripažino tėvystę, savanorišku pareiškimu, palaikė santykius su vaiko motina ir, nors kartu negyveno, rūpinosi vaiku, mokėjo išlaikymą, vaikas bendravo su apelianto giminaičiais (močiute, panašaus amžiaus vaiko pusbroliais), toks emocinis ir socialinis ryšys egzistavo nuo vaiko gimimo iki 2020 m. vasaros, t. y., atsižvelgiant į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), pakankamai ilgą laiką.

23. Kaip minėta, tėvų santykiai pasikeitė nuo 2020 m. vasaros, kai apeliantui kilo abejonių dėl jo tėvystės. Apeliantas teigė, kad apie tai, jog vaiko biologiniu tėvu gali būti kitas vyras, jam papasakojo pažįstami, prisipažino pati atsakovė. Atsakovė tai neigia, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad apeliantas yra jos vaiko tėvas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendravimas su vaiku ne tik tėvo teisė, bet ir pareiga, tik maksimalus bendravimas su abiem tėvais gali užtikrinti harmoningos asmenybės ugdymą. Sutiktina su pirmosios instancijos tesimo išvada, kad apeliantas, pats nutraukęs bendravimą su vaiku dėl atsiradusių abejonių jo tėvyste, neturi teisės remtis tuo, kad jam nutraukus bendravimą su mažamečiu vaiku, kuris neabejotinai yra silpnoji pusė tėvo ir vaiko santykiuose, susilpnėjo vaiko ir tėvo socialinis ir emocinis ryšys. Esant tokioms bylos aplinkybėms apeliantas negali reikšti pretenzijų dėl nepakankamo vaiko ir tėvo bendravimo skatinimo iš atsakovės pusės. Apeliantas teigia, kad su vaiku neleidžia susitikti atsakovė, bijodama, kad jis pasidarys DNR testą, tačiau byloje nepateikta įrodymų apie apelianto pastangas apginti savo teisę bendrauti su vaiku, duomenų, kad apeliantas kreiptųsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, į meditaciją, į teismą dėl jo teisės bendrauti su sūnumi gynimo.

25. Dėl analogiškų motyvų netenkinamas apelianto argumentas, kad teismas be pagrindo neįvertino emocinio ryšio nebuvimo tarp vaiko ir apelianto šiuo metu, kad vaikas jo praktiškai neprisimena, atsiliepia apie jį neigiamai, savo tėvu laiko kitą asmenį, kas patvirtinta Vaiko teisų apsaugos tarnybos išvadoje. Apeliantas be pagrindo sureikšmina mažamečio vaiko nuomonę, pateiktą paminėtoje išvadoje. Teismas išsprendžia ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, 3.177 straipsnis). Tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nesprendžiamas, ieškinio dalyku buvo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko nuomonė apie tai, Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos 2021 m. gegužės 13 d. išvadoje Nr. ISD-(8.1.27E) užfiksuota vaiko nuomone apie dėdę A. (apeliantą), kuris yra blogas, su kuriuo jis nenori susitikti, nes dėde negražiai kalba su juo ir mama. Tokia mažamečio vaiko išsakyta nuomonė tik patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, kad šiuo metu nėra normalaus tėvo ir sūnaus bendravimo bei kad tarp tėvų galimai yra konfliktas, tačiau ginče dėl tėvystės nuginčijimo mažamečio vaiko nuomone apie tai, ką jis nori vadinti tėčiu, byloje dėl vaiko tėvystės nuginčijimo neturi teisinės reikšmės.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas, be neapibrėžtų abejonių, nepateikė jokių duomenų apie spėjamo vaiko biologinio tėvo tapatybę, atsakovė nuosekliai aiškino, kad apeliantas yra vaiko tėvas, neigia, kad kitas spėjamas vaiko tėvas egzistuoja.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 išaiškino, kad tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.

28. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie spėjamo vaiko biologinio tėvo tapatybę, nėra galimybės pradėti procesą dėl kito spėjamo vaiko tėvo tėvystės nustatymo. Dėl to susitiktina su pirmosios instancijos tesimo išvada, kad ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo ir įrašo apie vaiko tėvo panaikinimas, nenustačius vaiko spėliojamo biologinio tėvo tapatybės, neatitinka vaiko interesų.

29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, koks vaiko interesus labiau atitiks teisinės tėvystės išsaugojimas, apsiribodamas vien konstatavimu apie grėsmę vaikui netekti teisės į išlaikymą. Vaiko ugdymas tiesiogiai susijęs su jo prieraišumu prie konkrečių asmenų, tuo tarpu toks vaiko ir apelianto santykis nėra galimas, todėl socialinės tėvystės institutas teismo pritaikytas formaliai.

30. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto vertinimu, apelianto tėvystė negali būti vertinama kaip formali, visų pirma dėl to, kad duomenų apie kito spėliojamo vaiko biologinio tėvo tapatybę byloje nėra, pats apeliantas iki 2020 m. vasaros neabejojo, kad jis yra vaiko tėvas, pripažino tėvystę savanorišku pareiškimu, teikė vaikui išlaikymą ir dalyvaudavo vaiko gyvenime tiek, kiek liesdavo vaiko amžius ir aplinkybes iki 2020 m. vasaros. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismo nuomone, kad vaiko ir tėvų santykiai gali būti atkurti, šių santykių atkūrimas didžiąja dalimi priklauso ir nuo apelianto valios. Negalima sutikti, kad atsakovės šeimoje atsiradus kitam vyrui, apelianto ir jo sūnaus bendravimas tapo neįmanomas. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės manipuliavimo vaiku. Apeliantas teigia, kad atsakovė draudžia apeliantui susitikit su vaiku, bijodama, kad jis atliks DNR testą, tuo tarpu, kad ji turi būti suinteresuota nustatyti vaiko tikrąją biologinę kilmę, užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę, tikrąjį tėvą ir užmegzti su juo socialinius ryšius.

31. Kasacinis teismas 2019 m. balandžio 1 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, pažymėjo, kad nėra EŽTT praktikos, kai tariamo tėvo reikalavimas nuginčyti tėvystę vaikui būtų vertinamas vaiko teisės žinoti savo kilmę kontekste. EŽTT praktikos duomenimis, tėvystės nustatymo (nuginčijimo) bylose vaiko teisė žinoti savo kilmę paprastai vertinama tokiais atvejais, kai dėl tėvystės nustatymo teismo sprendimu kreipiasi pats vaikas ir (arba) jo motina arba kai vyras, laikantis save biologiniu vaiko, kurio tėvystė nustatyta kitam vyrui, tėvu, siekia nuginčyti įregistruotą tėvystę ir pripažinti savąją (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje L. D. ir P. K. prieš Bulgariją, peticijų Nr. 7949/11 ir Nr. 45522/13; 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12). EŽTT jurisprudencijoje svarbia aplinkybe laikoma tai, ar, atmetus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo pagal pareiškėjų reikalavimą, vėliau pats vaikas, sulaukęs pilnametystės, turės galimybę ją nuginčyti pagal nacionalinės teisės normas (žr. EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08).

32. Nurodytos teismų praktikos kontekste apelianto argumentai apie atsakovės pareigą užtirtinti vaiko teisę sužinoti savo tikrąją kilmę, savo tikrąjį biologinį tėvą atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo neužkerta kelio šalių vaikui, tapus pilnamečiam, sužinoti savo kilmę.

33. Apelianto argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šalių bendro gyvenimo ir bendravimo su atsakove intymių aplinkybių, dėl versijų apie vaiko pradėjimo laiką ir pan. nepaneigia teismo išvadų ir nesudaro pagrindo su jomis nesutikti.

Dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.

34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22690-1019/2017 byla buvo nutraukta, patvirtinus šalių taikos sutartį, pagal kurią vaiko E. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina E. S., A. M. įsipareigojo mokėti išlaikymą po 190 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, įsipareigojo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu išlaikymas buvo padidintas iki 270 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pareiškimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės.

35. Apeliantas nurodė, kad neatlikus privalomosios ikiteisminės mediacijos, teismo sprendimo priėmimas nebuvo galimas, todėl nors priešieškinys teismo ir buvo priimtas, teismas turėjo konstatuoti, kad atsakovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir atsisakyti priimti priešieškinį arba palikti jį nenagrinėtu. Teismas turėjo spręsti dėl privalomo bylos sustabdymo, kadangi teismo sprendimas byloje dėl tėvystės nuginčijimo turėtų prejudicinę galią byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

36. Apelianto manymu, priešieškinis neįrodytas. Byloje nėra pateikta praktiškai jokių kvitų, čekių, patvirtinančių atsakovės patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui, o teismas, spręsdamas dėl padidėjusių vaiko poreikių, neįvertino to, kad išlaikymo priteisimo metu nors vaikas ir buvo mažas, vienerių su puse metukų, tačiau jau tada buvo įvertintos tapačios išlaidos darželiui, maistui, aprangai, laisvalaikiui, nuomai, kurui, sveikatai ir kt., neįvertino atsakovės pagerėjusios turtinės padėtie. Taip pat nepagrįstai peržengė priešieškinio ribas, neįvertino pačios atsakovės pozicijos, to, kad dauguma jos nurodytų išlaidų vaikui yra patiriamos jos iniciatyva, jos noru, jai patinka su vaiku visur keliauti, lankytis, tačiau tokios išlaidos nėra būtinos vaiko kasdienybėje, tad akivaizdu, kad atsakovė pagrįstai jas prisiėmė sau, iš anksto įvertinusi savo finansines galimybes. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį iki 270 Eur, motyvuodamas, kad vaiko protingų poreikių patenkinimui užtektų 190 Eur per mėnesį.

Dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

37. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mediacijos įstatymo nuostatos, įtvirtinančios šio ginčo sprendimo būdo kaip privalomos ikiteisminio ginčų sprendimo tvarkos taikymą šeimos ginčuose, kurie sprendžiami ginčo teisena (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38. Apeliantas kreipėsi su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo po kreipimosi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyrių dėl meditacijos, atsakovė per 15 darbo dienų nepranešė tarnybai savo sutikimo ar nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją. Atsakovė kreipėsi su priešieškiniu dėl išlaikymo padidinimo 2021 m. gegužės 17 d.

39. Bylos nagrinėjimo metu teismas priešieškinį priėmė, siūlė šalims ginčą dėl vaiko išlaikymo padidinimo spręsti taikiai, pasinaudoti mediacijos galimybe, tačiau šalims susitarti taikiai nepavyko.

40. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos principu, pripažino, kad nagrinėjamu atveju tikslinga priimti procesinį sprendimą ir dėl pateikto priešieškinio, atsisakymas priimti priešieškinį, įpareigojant atsakovę kreiptis dėl privalomos mediacijos pažeistų nepilnamečio teises.

41. Pažymėtina, kad šalių pozicijos nagrinėjamoje byloje skiriasi kategoriškai – ieškovas siekė nuginčyti tėvystę, kartu paneigti savo pareigą teiki išlaikymą vaikui; atsakovė nuosekliai aiškino, kad apeliantas yra vaiko tėvas ir turi pareigą teikti vaikui išlaikymą, kurį ji prašė padidinti. Esant tokioms bylos aplinkybėms sprendžiama, kad atskiras kompromisinis šalių sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjamoje byloje negalimas. Nagrinėjamu konkrečiu atveju teismo pasiūlymas pasinaudoti mediacijos galimybe proceso metu ir šalių atsisakymas tokia galimybe pasinaudoti suponuoja išvadą, kad ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka buvo išnaudota (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsisakymas priimti priešieškinį arba priešieškinio palikimas nenagrinėtu įpareigojant atsakovę kreiptis dėl privalomos mediacijos būtų pernelyg formalus, pažeistų šalių nepilnamečio vaiko interesus.

42. Teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo spręsti dėl privalomo bylos dalies dėl pareikšto priešieškinio sustabdymo iki bus išspręstas ginčas dėl tėvystės. Nagrinėjamu atveju apelianto tėvystė buvo nustatyta, tinkamai įforminta, šalių taikos sutartimi apelianto pareiga mokėti išlaikymą vaikui nustatyta iki vaiko pilnametystės. Ginčas dėl pareigos mokėti išlaikymą vaikui panaikinimo galėtų kilti tik po galimo teismo sprendimo panaikinti įrašą apie tėvystę įsitiesėjimo, t. y. tarp sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo ir sprendimo dėl išlaikymo padidinimo nėra prejudicinio ryšio. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos svarstyti privalomo civilinės bylos dalies pagal priešieškinį sustabdymo (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio.

43. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismų praktikoje aiškinama, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

44. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

45. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

46. Bylos duomenimis išlaikymo dydis (190 Eur) buvo nustatytas šalių 2019 m. gruodžio 1 d. taikos sutartimi. Atsakovė kreipėsi su priešieškiniu dėl išlaikymo padidinimo iki 300 Eur per mėnesį, motyvuodama, kad vaiko poreikiai padidėjo, pateikė nepilnamečio sūnaus E. S. poreikių apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui viso reikalinga 749 Eur suma per mėnesį. Atsakovė vaiko poreikiams tenkinti reikalinga lėšų sumą taip pat pagrindė žodiniais paaiškinimais, rašytiniais įrodymais: mokėjimais už darželį, sporto mokymo sutartimi, fotonuotraukomis, mokėjimo čekiais už maistą, vaistus, drabužius, higienos ir ugdymo priemones ir pan. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, raidą, sveikatos būklę sutiko su atsakovės nurodytomis vaikui tenkančiomis sumomis, susijusiomis su maisto išlaidomis, būsto nuomos ir išlaikymo išlaidomis, išlaidomis edukacinėms priemonėms, išlaidomis už ikimokyklinio ugdymo paslaugas, išlaidomis sporto mokyklai, vaistams ir higienos priemonėms, televizijos paslaugoms. Dalį atsakovės nurodytų išlaidų (vaiko aprangai, pramogoms, šventėms, automobilio kurui ir amortizacijai, vaiko kirpimui) pripažino pagrįstais iš dalies ir sumažino iki protingo, realaus dydžio. Teismas konstatavo, kad bendra šalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma sudaro 615 Eur per mėnesį. Ši teismo pripažinta būtinų išlaidų suma buvo sumažinta 70 Eur dydžio išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas, taip pat 32 Eur dydžio laikina priemoka prie vaiko pinigų; galutinė vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma teismas nustatė 540 Eur sumoje.

47. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, o net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

48. Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant detalius rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas kiekvieną mėnesį. Atsakovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti ir yra proporcingos vaiko tėvų turtinei padėčiai. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant vaiko poreikių tenkinimui reikalingą pinigų sumą atmestini, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

49. Apeliantas steigia, kad teismas be pagrindo išėjo už priešieškinio ribų. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti iš ieškovo 300 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, t. y. mažesnę išlaikymui reikalingą sumą, paliekant atsakovei didesnę išlaikymo dalį, skaičiuojant nuo atsakovės apskaičiuotos išlaikymui reikalingos sumos (749 Eur).

50. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, vaiko tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovei faktiškai tenka iš esmės didžioji dalis vaiko auklėjimo ir priežiūros našta, pagrįstai savo iniciatyva sprendė, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra pagrindo nukreipti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui principo. Pažymėtina, kad teismui pagrįstai sumažinus vaiko poreikių tenkinimui reikalingą sumą nuo 749 iki 540 Eur, apeliantui tenkanti išlaikymo dalis nustatyta 270 Eur sumoje, t. y. teismo priteista išlaikymo suma yra mažesnė, nei reikalavo atsakovė.

Dėl bylos procesinės baigties.

51. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

53. Netenkinus apeliacinio skundo apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovė sumokėjo 300 Eur už atsiliepimo parengimą, jos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1,3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos tesime.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė