Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-220-795/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: 1A-220-795/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18324-2020-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: L. G.
Nukentėjusysis: R. D.
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Advokatai: Giedrius Danėlius

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1-2 d.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-220-795/2021Proceso Nr. 1-01-1-18324-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,nuteistajai L. G. ir jos gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,nukentėjusiajai R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu L. G. paskirtas įpareigojimas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistosios L. G. priteista 15,43 Eur turtinei žalai ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Civilinių ieškovių (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ir E. G. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai. Iš nuteistosios L. G. priteista 50,37 Eur (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, 20,54 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui ir 26,94 Eur E. G. turtinei žalai atlyginti.

Nuteistajai L. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. G. nuteista už tai, kad smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 16.40 val., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., pavartojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. lipant į rūsį rankomis du kartus sudavė jai į krūtinę, dėl to R. D. krisdama atsirėmė į sieną. Einant į namo vidų, ranka sugriebė R. D. už plaukų ir dalį jų išrovė. Tokiu būdu L. G. sukėlė R. D. fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: dešinės plaštakos antro piršto sumušimą, nubrozdinimą, krūtinės ląstos sumušimą, galvos dešinio užausio plaukų išrovimą, nežymiai sutrikdžiusius nukentėjusiosios sveikatą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

2. Nuteistosios L. G. gynėjas advokatas G. Danėlius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir 1) baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme arba 2) priimti naują nuosprendį – L. G. išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir visus prieštaravimus vertino išimtinai nuteistosios nenaudai, dėl to padarė neteisingą išvadą dėl nuteistosios kaltumo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistosios L. G. kaltę smurtavus prieš nukentėjusiąją R. D. Nukentėjusioji R. D. yra E. G. draugė, todėl suinteresuota pakenkti L. G. Tai patvirtina R. D. inicijuoti teisminiai procesai prieš L. G. R. D. vykdomas nuolatinis nuteistosios persekiojimas suponuoja teismo pareigą nukentėjusiosios parodymus vertinti ypač atsargiai ir kritiškai.

2.2. Liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai dėl nusikaltimo padarymo vietos nesutampa. Nukentėjusioji R. D. parodė, kad E. G. įėjo į rūsį, o jai, einančiai iš paskos, L. G. rankomis sudavė du smūgius į krūtinę, norėdama nustumti nuo laiptų, o nukentėjusioji krisdama atsirėmė į sieną. Liudytojas E. G. parodė, kad, L. G. atrakinus rūsio duris, į vidų įėjo ekspertas, po jo norėjo įeiti R. D., tačiau L. G. jai abiem rankomis sudavė į krūtinę. Tuo metu E. G. stovėjo prie atidarytų durų. Liudytojas V. G. parodė, kad pirmas į rūsį įžengė jis, E. G. ėjo jam iš paskos ir aktyviai dalyvavo rūsio apžiūroje. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų parodymuose aptariamo rūsio durys atsiveria į lauko pusę, todėl tariamai pastumta nuo įėjimo R. D. objektyviai turėjo atsiremti į rūsio duris, o ne į sieną. Be to, rūsio tarpduryje nėra laiptų, todėl nukentėjusioji negalėjo būti tariamai nustumta nuo laiptų, nes įvykio metu stovėjo laiptų apačioje.

2.3. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai apie nuteistosios L. G. smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą nesutampa. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno R. D. parodė, kad L. G. jai du kartus trenkė į krūtinės ląstą, tačiau net neužsiminė apie tai, kad jai buvo suduotas smūgis koja. Liudytojas E. G. parodė, kad nuteistoji L. G. trenkė nukentėjusiajai rankomis ir spyrė koja. Tokie nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių, kadangi ji pamiršo nurodyti visus tariamai patirtus smurtinius veiksmus, nors apie kitas įvykio aplinkybes papasakojo itin detaliai. Nuteistoji L. G. negalėjo atlikti kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų, kadangi vienoje rankoje laikė telefoną su įjungta filmavimo kamera, o kitoje – rankinę. Be to, laikotarpiu nuo 16.16 val. iki 16.40 val. ji net šešis kartus skambino telefonu.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino parodymų prieštaravimų dėl konflikto pradžios ir jo eigos. Nukentėjusioji R. D. ir liudytojas E. G. teismo posėdžio metu nurodė skirtingas aplinkybes apie tariamai R. D. išrautą galvos plaukų sruogą. R. D. parodė, kad E. G. patraukė L. G. į šoną ir tada ji išrovė R. D. plaukų sruogą. Liudytojas E. G. tvirtino, kad tuo metu jis filmavo L. G. Be to, nukentėjusioji R. D. ir liudytojas E. G. parodė, kad konfliktas vyko tarp R. D. ir L. G. Liudytojas V. G. parodė, kad konfliktas kilo ir visą laiką tęsėsi tarp L. G. ir E. G., o tarp įvykio vietoje buvusių moterų joks konfliktas nevyko. Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jokių smurto veiksmų jis nematė, R. D. nesusiskundė patyrusi fizinį kito asmens poveikį. Pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojo parodymus ignoravo, suteikdamas prioritetą suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo E. G. parodymams. Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių nuteistosios L. G. kaltę, o visi prieštaravimai ir abejonės turėjo būti vertinami nuteistosios naudai.

2.5. Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo nusikalstamos veikos padarinius – nežymų nukentėjusiosios R. D. sveikatos sutrikdymą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2020 m. gegužės 12 d. medicinos dokumentų išrašuose nebuvo nustatyti objektyvūs nukentėjusiosios krūtinės ląstos sumušimo požymiai. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2020 m. birželio 2 d. specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad „žaizdų ir hematomų krūtinės ląstoje nematyti, pulpuojant lūžgalių krepitacijos nejaučiama, krūtinkaulis stabilus <...>. Atliktose krūtinės ląstos ir dešinės plaštakos rentgenogramose trauminių pakitimų nenustatyta“, tačiau išvadoje konstatuota, kad R. D. buvo padarytas krūtinės ląstos sumušimas. Advokato manymu, tokia prieštaringa specialisto išvada negali būti grindžiama nuteistosios kaltė sutrikdžius nukentėjusiosios sveikatą. Teismo posėdyje apklausiamas (duomenys neskelbtini) Ž. P. patvirtino, kad R. D. krūtinės ląstos sumušimas buvo diagnozuotas tik iš jos pačios žodžių. Įrodymų tyrimo metu teismui gynėjas advokatas pateikė (duomenys neskelbtini) specialisto 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) išvadą, kurioje konstatuota, kad medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti R. D. krūtinės ląstos sumušimą. Nesant objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti R. D. padarytą sužalojimą – krūtinės ląstos sumušimą, nežymiai sutrikdžiusį jos sveikatą, L. G. nuteista nepagrįstai ir turi būti išteisinta.

2.6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nuteistoji L. G. išrovė kuokštą nukentėjusiosios R. D. plaukų. (duomenys neskelbtini) specialisto 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininiuose dokumentuose užfiksuotas odos nubrozdinimas ir kraujosruva už dešinės ausies patys savaime negali būti kvalifikuojami pagal atitinkamą sveikatos sutrikdymo mastą, kadangi minėti sužalojimai aprašyti netinkamai, nenurodyta, ar yra plaukų netekimas, koks jo plotas. 2020 m. lapkričio 3 d. objektų apžiūros protokole aprašyti vaizdo įraše užfiksuoti balti siūlai ant L. G. palto. Šis įrašas ir įrašo apžiūros protokolas negali patvirtinti fakto, kad ant L. G. palto užfiksuoti būtent R. D. plaukai (L. G. manymu, tai siūlai nuo arklio statulėlės karčių).

2.7. Nukentėjusioji R. D. apie tariamai patirtą fizinį smurtą nepranešė namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūroje dalyvaujantiems asmenims, pati dalyvavo kito objekto – (duomenys neskelbtini) namelio, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūroje, sveikata nesiskundė ir elgėsi įprastai. Įvykio metu darytuose vaizdo įrašuose neužfiksuotos nukentėjusiosios reakcijos į patiriamą skausmą (verkimas, aimanavimas ir pan.). Nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė ir tik po to, kai baigėsi nekilnojamojo turto objektų apžiūra, nusprendė apie tariamą įvykį pranešti Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC). BPC pranešime policijai užfiksuota, kad moteris išsigandusi, verkia, bet greitosios medicinos pagalbos nereikia.

2.8. Byloje egzistuoja nuteistosios L. G. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Kaltinime nurodyto įvykio metu buvo vertinamas nekilnojamasis turtas L. G. ir E. G. skyrybų procese. Nukentėjusioji R. D. neturėjo jokios teisės dalyvauti vertinime ir brautis į L. G. būstą. Būsto savininkė L. G. aiškiai išreiškė, kad nepritaria R. D. dalyvavimui apžiūrint nekilnojamąjį turtą. Nukentėjusioji R. D. ignoravo L. G. nuomonę ir savo elgesiu ją ypatingai sujaudino, sukėlė nuteistajai didelį sumišimą ir išgąstį. Toks nukentėjusiosios elgesys galėjo išprovokuoti nuteistosios L. G. būtinąją gintį. L. G. negalėjo būti nuteista, kadangi ji turėjo teisę į būtinąją gintį ir veikė neperžengdama būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 3 dalis).

2.9. Apeliaciniame skunde abejojama ir nuosprendį priėmusio teismo nešališkumu. Pirmosios instancijos teismas nevertino situacijos, ar L. G. turėjo teisę į būtinąją gintį, ar ji fiziškai galėjo atlikti kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, netyrė ir nuosprendyje neanalizavo kaltinamosios gynėjo pateiktų dokumentų ((duomenys neskelbtini) specialisto išvados), nepašalino byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimų. Teismas turėjo išankstinį neigiamą nusistatymą dėl vienų proceso dalyvių, t. y. buvo akivaizdžiai šališkas.

3. Nuteistoji L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – L. G. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi L. G. prieš R. D. nesmurtavo ir kaltinime nurodytų sužalojimų jai nepadarė. Nuteistosios manymu, nukentėjusioji R. D. ir liudytojas E. G. susitarė ją neteisingai apkaltinti. Pirmosios instancijos teismas, L. G. kaltę pagrįsdamas nukentėjusiosios ir suinteresuoto liudytojo parodymais, pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatą, draudžiančią apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų parodymais.

3.2. Nuteistoji L. G. ir liudytojas E. G. buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Nukentėjusiąją R. D. ir nuteistosios L. G. buvusį sutuoktinį sieja ilgalaikiai artimi santykiai. Jie, siekdami gauti kuo daugiau finansinės naudos, sudaryti skyrybų byloje palankesnes sąlygas E. G. turtiniams reikalavimams patenkinti, pažeminti ir emociškai bei finansiškai sužlugdyti L. G., nuolat sukuria apsimestinius įvykius ir konfliktus. Nuteistoji apeliaciniame skunde detaliai nurodo visus teisminius ginčus, kilusius tarp L. G. ir E. G., ir (ar) R. D. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiąją ir liudytoją sieja ilgalaikiai santykiai, o šiuos asmenis vertino kaip nesuinteresuotus ir sąžiningus proceso dalyvius. Tuo tarpu nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas V. G. parodė, kad jis girdėjo L. G. ir E. G. žodinį konfliktą, tačiau jokių smurto veiksmų nematė.

3.3. Pagal nuosprendyje aprašytus prieštaringus nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo E. G. parodymus negalima suprasti, kokioje vietoje nuteistoji neva sudavė rankomis nukentėjusiajai R. D. į krūtinę. Apeliantė skunde cituoja nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus ir daro išvadą, kad tariamo įvykio metu R. D. stovėjo laiptų viršuje, o L. G. – apačioje, todėl negalėjo siekti nustumti nukentėjusiosios nuo laiptų. Nukentėjusioji R. D., duodama parodymus teisme, negalėjo pasakyti, ar pirštą ji susižalojo atsirėmusi į sieną, ar į duris, tačiau, nuosprendyje nesant jokių objektyvių duomenų ir nepašalinus nukentėjusiosios parodymų prieštaravimų, konstatuota, kad pirštą R. D. susižalojo į duris.

3.4. Apeliantė kaltinime nurodytu laiku vienoje rankoje laikė rankinę, o kitoje – mobilųjį telefoną, kuriuo fotografavo įvykio dalyvius, todėl niekaip negalėjo suduoti R. D. į krūtinę. Nuotraukose aiškiai matoma, kad R. D. dešinės rankos antrasis pirštas yra visiškai sveikas. Teismo posėdžio metu jos telefonu darytos nuotraukos buvo apžiūrėtos, tačiau nepridėtos prie baudžiamosios bylos ir neištirtos skundžiamame nuosprendyje.

3.5. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą apie nukentėjusiajai R. D. padarytą sužalojimą – krūtinės ląstos sumušimą. Teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) Ž. P. paaiškino, kad krūtinės ląstos sumušimas R. D. diagnozuotas pagal nukentėjusiosios nusiskundimą. 2020 m. gegužės 12 d. medicininiuose dokumentuose (duomenys neskelbtini) įrašė, kad žaizdų ir hematomų R. D. krūtinės ląstoje nematyti. (duomenys neskelbtini) P. P. 2021 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodė, kad objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti R. D. krūtinės ląstos sužalojimą, nėra, o kraujosruvos už dešinės jos ausies netinkamai aprašytos, todėl šie sužalojimai negali būti kvalifikuojami kaip R. D. sveikatos sutrikdymas. Įvykio vietoje nebuvo rasti ir ištirti plaukai, siekiant nustatyti, ar jie buvo išrauti iš R. D. galvos. Nukentėjusioji aiškiai neišreiškė plaukų rovimu sukelto skausmo, jos emocinė būklė nepasikeitė. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje (duomenys neskelbtini) P. P. išvados nevertino, nepašalino prieštaravimų tarp skirtingų specialistų išvadų, todėl padarė neteisingą išvadą dėl L. G. kaltės.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusioji R. D. atsiliepimais į nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti galioti. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių suabejoti nukentėjusiosios R. D. ar liudytojo E. G. parodymais, ir skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinkantys kitas byloje nustatytas aplinkybes.

4.2. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinių skundų argumentais, kad ji yra ilgametė E. G. draugė, todėl suinteresuota pakenkti nuteistajai. R. D. ir E. G. sieja darbo santykiai, jis yra išdavęs R. D. įgaliojimą atstovauti. Nuteistosios L. G. ir liudytojo E. G. santuokos nutraukimo byloje R. D. yra įtraukta trečiuoju asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus. Civilinėje santuokos nutraukimo byloje R. D. ir E. G. reikalavimai yra skirtingi, todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie proceso dalyvių bendrą interesą.

4.3. Atsiliepimuose nukentėjusioji nurodo, kad nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes ji vertina kaip šmeižiančias ir įžeidžiančias jos garbę ir orumą, todėl ketina kreiptis į prokuratūrą ir kitas kompetentingas institucijas.

4.4. Nesutikdama su apeliantų skundų argumentais apie jos suinteresuotumą sąmoningai pakenkti nuteistajai L. G., nukentėjusioji atsiliepimuose išsamiai aprašo kitus teisminius ir neteisminius ginčus, kilusius tarp jos ir L. G. dėl renkamų duomenų apie R. D. turimą nekilnojamąjį turtą, dėl L. G. galbūt padarytų karantino režimo taisyklių pažeidimo ir pan. Apibendrindama nukentėjusioji daro išvadą, kad pati nuteistoji L. G. klasta ir apgaule bando nulemti civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo baigtį. Buvęs sutuoktinis E. G. ją apibūdina kaip nesąžiningą ir turinčią polinkį meluoti.

4.5. Atsiliepimuose nukentėjusioji R. D. pateikia savo versiją apie įvykio aplinkybes, cituoja ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu apklausiamų asmenų parodymus, jų elgesį prieš įvykį, įvykio metu ir tuoj po jo, juos gretina tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis ir daro išvadą, kad liudytojų parodymuose jokių prieštaravimų nėra, o pačios nuteistosios parodymai yra prieštaringi, duoti siekiant išvengti atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai nesivadovavo.

4.6. Nukentėjusioji R. D. tvirtina turėjusi teisę dalyvauti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., apžiūroje, patekti į apžiūrimų patalpų vidų. Dalyvaudama apžiūroje, R. D. į patalpų vidų jėga nesibrovė, nuteistosios neįžeidinėjo, jos neprovokavo, apžiūrimose patalpose L. G. negyveno, todėl nepagrįstas gynėjo advokato skundo argumentas, kad nuteistoji L. G. turėjo teisę veikti ir veikė būtinosios ginties sąlygomis.

4.7. Nukentėjusioji nesutinka su nuteistosios gynėjo advokato G. Danėliaus skundo argumentu, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas. Bylą nagrinėjančio teisėjo elgesys ir veiksmai nekėlė proceso dalyviams abejonių dėl teismo šališkumo. Teisėjas viso proceso metu elgėsi solidžiai, taktiškai, buvo vienodai reiklus visiems proceso dalyviams ir niekam nerodė išankstinio nusistatymo ar palankumo. Nuteistajai nepalankaus nuosprendžio priėmimas savaime nėra aplinkybė, rodanti teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi.

5. Civilinis ieškovas E. G. atsiliepimais į nuteistosios L. G. ir jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti galioti. Atsiliepimuose nurodytos aplinkybės ir nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai nėra susiję su pareikštu ir skundžiamu nuosprendžiu priteistu jo civiliniu ieškiniu. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

5.1. Atsiliepime į nuteistosios L. G. skundą civilinis ieškovas tvirtina, kad jo ir nukentėjusiosios R. D. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neturėjo esminių prieštaravimų. Atsiliepimuose pateikiama išsami R. D. ir E. G. parodymų bei kitų įrodymais skundžiamu nuosprendžiu pripažintų duomenų analizė.

5.2. Civilinis ieškovas neigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios R. D. yra susiklostę ilgalaikiai artimi santykiai, ir tvirtina, kad jie neturi jokių bendrų interesų ar asmeninių santykių. Jis išsamiai aprašo įvairių civilinių sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, teisminių ginčų proceso eigą ir baigtį. Nuteistosios skundo argumentus civilinis ieškovas vertina kaip akivaizdžiai melagingus ir įžeidžiančius.

5.3. Atsiliepime daug dėmesio skiriama ir nuteistosios L. G. asmeninių savybių apibūdinimui, aprašomi jos santykiai su dukra ir su buvusiu sutuoktiniu E. G., elgesys E. G. ir L. G. gyvenant santuokoje.

5.4. Nuteistosios L. G. pateiktą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) P. P. – (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą prašo vertinti kritiškai, kadangi išvadą užsakė ir už ją sumokėjo nuteistoji L. G.

5.5. Atsiliepime į gynėjo advokato G. Danėliaus apeliacinį skundą nurodoma, kad proceso dalyviai nereiškė nušalinimo ar pastabų pirmosios instancijos teismui, tačiau teismo šališkumu suabejojo tik priėmus nuteistajai L. G. nepalankų nuosprendį. Nuteistajai nepalankaus nuosprendžio priėmimas savaime nėra aplinkybė, rodanti teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu proceso dalyviai išdėstė savo pozicijas ir prašymus:

6.1. Nuteistosios gynėjas G. Danėlius prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, priimti L. G. išteisinantį nuosprendį. Gynėjas pažymėjo, jog, priimant nuosprendį, buvo pažeista L. G. teisė į nešališką teismą, ji nuosekliai teigė, kad jokio smurto nevartojo, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, jie buvo aiškinami nuteistosios L. G. nenaudai, o be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, įrodančių jos kaltę, t. y. L. G. nuteisimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6.2. Nuteistoji L. G. prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistoji tvirtina, jog ilgalaikiai santykiai tarp E. G. ir R. D. pradėjo formuotis nuo 2012 metų ir jie visą laiką turėjo tikslą bendrai ekonominei ir ūkinei veiklai gauti kuo daugiau finansinės naudos iš L. G. Nuteistoji teigia nusikaltimo nepadariusi ir prieš R. D. nesmurtavusi.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Prokurorė J. Rumbinaitė prašė apeliacinius skundus atmesti, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai vertino visus bylos medžiagoje pateiktus duomenis, papildomus prašymus tenkino ir priėmė teisingą nuosprendį. Jei jis neatitiko advokato ir jo klientės lūkesčių, tai nesudaro pagrindo teigti, jog teismas yra šališkas, juolab kad nebuvo reiškiami nušalinimai teisėjui. Prokurorė yra įsitikinusi, kad šioje byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, todėl ir nebuvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

6.4. Nukentėjusioji R. D. pažymėjo, kad savo nuomonę išdėstė atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Prašė abu apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistosios L. G. gynėjo advokato G. Danėliaus ir nuteistosios L. G. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7.3. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistosios kaltės, įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. Kadangi tiek nuteistosios L. G., tiek jos gynėjo advokato G. Danėliaus apeliaciniuose skunduose yra pareikšti panašūs prašymai ir išdėstyti analogiški argumentai, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas, apeliacinės instancijos teismas dėl abiejų skundų pasisako kartu.

8. Dėl įrodymų vertinimo ir pirmosios instancijos teismo šališkumo

8.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

8.2. Apeliaciniuose skunduose iš esmės teigiama, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų pakankamumo bei patikimumo, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, nuosprendį grindė prielaidomis, t. y. padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Nuteistoji neigia padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pateikia savo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo selektyviu įrodymų vertinimu, spėjimais, aiškino nepatikrintas aplinkybes kaltinamosios nenaudai, iškraipė nustatytus faktus. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys turi būti paneigti. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog, nežiūrint to, kad nuteistoji L. G. neigė padariusi nusikalstamą veiką, jos kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas ne tik išvardijo ir aprašė duomenis, kuriuos pripažino įrodymais ir kuriais grindė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau taip pat ir paaiškino, kodėl vienus duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta; kuria parodymų dalimi vadovaujasi; nurodė, kokius duomenis patvirtina specialisto išvados; pažymėjo, kokia rašytinė bylos medžiaga patvirtina liudytojų parodymus; nurodė, kokias faktines aplinkybes patvirtina arba paneigia pačios nuteistosios parodymai; ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas ne tik formaliai išvardijo duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, juos išnagrinėjo, bet taip pat ir įvertino kiekvieną iš jų atskirai ir kartu su visais likusiais, pašalino tarp jų esančius prieštaravimus ir motyvavo, kokias išvadas leidžia padaryti aptarti duomenys. Esminių įrodymų tyrimo klaidų, kurios reikštų esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, pirmosios instancijos teismas nepadarė. Kolegija pažymi, kad procesas apeliacinės instancijos teisme yra tokia baudžiamojo proceso stadija, kurioje teismas, paisydamas apelianto pateikto apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, patikrina, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje pateiktas visų šioje byloje reikšmingų L. G. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti įrodymų vertinimas. Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, L. G. padarytas nežymus nukentėjusiosios sužalojimas neabejotinai įrodytas bylos duomenų visuma: nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, duomenimis, užfiksuotais (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 3 d., 2020 m. rugpjūčio 10 d. ir 2020 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokoluose, ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis.

8.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos motyvuotos ir pakankamai išsamios išvados dėl nuteistosios L. G. kaltės, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o apeliaciniuose skunduose nurodomi įrodymų prieštaravimai, jų vertinimo netinkamumas iš esmės rodo tik apeliantės ir jos gynėjo nepritarimą pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir abejonių dėl teismo išvadų pagrįstumo bei esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nepatvirtina. Dėl apeliacinių skundų teiginio, jog, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų ir visus juos vertino nuteistosios nenaudai, pažymėtina, jog toks procesinės situacijos apibūdinimas yra deklaratyvus, nes skunduose aptariami prieštaravimai arba apskritai yra įžvelgiami tik pačios apeliantės ir jos gynėjo, t. y. subjektyvus jų vertinimas, arba buvo pašalinti, maksimaliai išnaudojant proceso įstatyme įtvirtintas galimybes. Galiausiai, smulkūs prieštaravimai dėl neesminių detalių nerodo nei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nei priimto apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo bei nepagrįstumo. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios seniai yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, jau savaime rodo, jog nuteistoji L. G. nepalankiai vertins jai priimamą apkaltinamąjį nuosprendį, kita vertus, tokie konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų nustatytų aktualių aplinkybių, savaime neįrodo, jog nukentėjusioji R. D. galėtų meluoti apie prieš ją padarytą nusikalstamą veiką ir vartotą fizinį smurtą. Nors tarpusavio konfliktiškų santykių vertinimas visuomet teisiškai yra delikatus ir turi būti atliekamas, itin atidžiai ir kruopščiai išstudijavus visas situacijos aplinkybes, tačiau proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu vertinimu nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, kas savaime galėtų suponuoti esminį proceso pažeidimą.

8.5. Apeliaciniuose skunduose taip pat buvo keliamas pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį šaltinį žr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu, ir tuo atveju, kai kaltinamajam proceso metu nekyla abejonių dėl jo bylos nagrinėjimo objektyvumo, išvada, kad bylą nagrinėjo šališkas (turintis išankstinį priešiškumą prieš kaltinamąjį) teismas, paprastai negalėtų būti daroma (kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009).

8.6. Nagrinėjamoje byloje pati L. G. pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, taip pat nebuvo reiškiami prašymai dėl teisėjo nušalinimo. Apeliaciniuose skunduose jokie objektyvūs duomenys, galintys patvirtinti teisėjo, nagrinėjusio bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumą, nebuvo pateikti. Aplinkybė, jog nuteistoji ir jos gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teismas netenkino jų prašymų ir nepatvirtino jų keltų versijų, savaime teismo šališkumo neįrodo. Teismo šališkumo nepagrindžia ir tai, jog posėdžio metu buvo atsisakyta prie bylos medžiagos pridėti L. G. pateiktas nuotraukas. Teismas turi teisę spręsti, kokius duomenis pridėti prie bylos medžiagos ir kokius laikyti įrodymais. Tai yra būtent teismui suteikti procesiniai įgaliojimai. Vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrų duomenų nelaikė aktualiais ir patvirtinančiais ar paneigiančiais bent vieną reikšmingą aplinkybę, neįrodo jo šališkumo. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

9. Dėl nuteistosios L. G. traukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo ir kaltinimo keitimo

9.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi proceso įstatymų reikalavimų, įvertino visus byloje esančius duomenis, teisingai interpretavo objektyviais duomenimis byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuspręsdamas, kad L. G. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Nesutiktina su apeliacinių skundų tvirtinimu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien nukentėjusiųjų parodymais, kadangi, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė duomenų visuma, kurie buvo įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek visi kartu.

9.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu L. G. buvo nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų nukentėjusiosios R. D. sužalojimą. BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą (kasacinės nutartys Nr. 2K-23-895/2016, 2K-231-976/2017).

9.3. Kaip jau minėta, nuteistoji L. G. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino (t. 2, b. l. 146–147), tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu vertinimu, kad tokie nuteistosios parodymai laikytini jos gynybine versija. Šią išvadą patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys. Kadangi skundžiamame nuosprendyje įrodymų visuma buvo detaliai aprašyta, apeliacinės instancijos teismas, nenorėdamas kartotis, nurodo ir pateikia tik tų įrodymų aprašymą ir vertinimą, kurie yra patys aktualiausi ir geriausiai atskleidžia, kad nusikalstama veika buvo padaryta, o dėl jos padarymo kalta nuteistoji L. G. Pirmiausia aptartini nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kurie išsamiausiai atskleidžia faktines aplinkybes, aktualias vertinant L. G. atliktus neteisėtus veiksmus:

9.3.1. 2020 m. gegužės 12 d. R. D. pareiškimu nustatyta, jog 2020 m. gegužės 12 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), ji buvo su E. G., L. G. ir turto vertinimo ekspertu, apžiūrinėjo (duomenys neskelbtini) namą, kad galėtų nustatyti jo vertę civilinėje skyrybų byloje. Tik įėjus į (duomenys neskelbtini), L. G. puolė ją įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais, bandė ją išvaryti iš (duomenys neskelbtini). Jai einant apžiūrėti namo rūsio, L. G. du kartus abiejų rankų delnais trenkė jai į krūtinę. Tai pamatęs, E. G. atsistojo tarp jų ir liepė žmonai nusiraminti ir liautis taip elgtis. Vėliau joms einant į namą, L. G. dešine ranka griebė jai už plaukų, išrovė saują plaukų ir įsikišo juos į palto kišenę. Viską matė E. G., kuris stovėjo šalia ir viską filmavo telefonu (t. 1, b. l. 1–11). Taigi pareiškime nukentėjusioji R. D. informavo apie nuteistosios L. G. trenkimą jai į krūtinę ir plaukų išrovimą.

9.3.2. Nukentėjusioji R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog L. G. pažįsta kaip E. G. sutuoktinę. E. G. ir L. G. skyrybų procese buvo išspręsti kreditiniai reikalavimai, ji buvo pripažinta jų kreditore. 2020 m. gegužės 12 d., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atliktas namo vertinimas. Apie turto vertinimą buvo paskelbta civilinėje byloje. Teismas priėmė nutartį dėl turto vertinimo, paskyrė ekspertą V. G. Ji prašė E. G. dalyvauti apžiūroje. Adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko su E. G. L. G. ji prisistatė kaip atėjusi su savininku, o ne kaip kreditorė. Einant į (duomenys neskelbtini), L. G. pradėjo ją įžeidinėti ir provokuoti. Einant sklypu, ji vis vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino. Einant į rūsį, į kurį patenkama iš lauko, L. G. nusileido laiptais ir atrakino rūsio duris, įleido ekspertą, o pati stovėjo tarpduryje ir nenorėjo jų įleisti, įžeidinėjo ją ir E. G. Ji laiptais lipo paskutinė. Į rūsį pirmas įėjo ekspertas, L. G. buvo užstojusi duris, tačiau vėliau praleido E. G. ir vėl užstojo duris. Tuomet L. G. abiejų rankų delnais du kartus stipriai sudavė jai į krūtinę. Nuo smūgio R. D. būtų nukritusi, bet ji tik susvirduliavo ir atsirėmė į duris ar į sieną. Buvo sužalotas dešinės rankos smilius. Kaip tą pirštą susižalojo, nepamena. Tuo metu ji buvo su džinsais ir striuke, rankinė buvo permesta per petį, rankos buvo laisvos. Su servetėle nusivalė kraują. Apie sužalojimą ji niekam nesakė. Smūgio vietoje jautė skausmą, negalėjo įkvėpti oro, jai buvo šokas. Ji dar kažką L. G. pasakė ir, kai E. G. ją užstojo, L. G. jai dar spyrė į koją. Po to iš rūsio perėjo į namo vidų. L. G. atrakino duris ir įleido ekspertą. Ji taip pat ėjo pro tarpdurį, kur stovėjo L. G. Į patalpą R. D. nesibrovė. Praeiti laisvo ploto tarpduryje buvo mažai. Tuo metu E. G. L. G. patraukė į šoną, kad praleistų ją, ir tada L. G. griebė R. D. iš už nugaros už galvos dešinės pusės ties ausimi už plaukų ir išrovė jų kuokštą. Ji emociškai kažką šūktelėjo, E. G. parodė, jog L. G. kišenėje yra jos plaukų. Ji su L. G. apsižodžiavo, viską matė E. G. L. G. ant kairės rankos turėjo pasikabinusią rankinę, o dešinėje rankoje laikė telefoną, bet ne visada. Kai L. G. pešė plaukus, jos dešinė ranka buvo laisva. R. D. buvo bloga, tačiau prašė, kad nenutrauktų apžiūros (t. 2, b. l. 147–148).

9.3.2.1. Nuteistosios L. G. apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas dėl smūgių į krūtinę ir vietos, kurioje tie smūgiai buvo suduoti. Visų pirma, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vietą apeliacinės instancijos teismas dar aptars nuosprendžio tolesnėje dalyje. Aplinkybė, ar nukentėjusioji pirštą susižalojo, atsiremdama į sieną ar atsiremdama į duris, nėra tiek reikšminga, kad keistų kaltinimo esmę ar tuo labiau sudarytų pagrindą spręsti dėl netraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Svarbiausia, kad pirštas buvo susižalotas į šiurkštų paviršių po to, kai L. G. pastūmė nukentėjusiąją.

9.3.2.2. Yra kilęs ginčas dėl nuteistosios spyrio koja, kurį patvirtino liudytojas E. G., o pati nukentėjusioji apie jį ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė. Nors dėl nuteistosios L. G. spyrio į koją nukentėjusioji R. D. užsiminė tik teisiamojo posėdžio metu, pastebėtina, jog nukentėjusioji tiek pareiškimo padavimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu apibūdino tuos smūgius ir sužalojimus, kuriuos labiausiai juto, kurie jai buvo skausmingi ir akivaizdūs, todėl apie smūgį į koją galėjo ir neužsiminti, nes, tikėtina, tuo metu jis nebuvo aiškiai išreikštas ir kiti smūgiai ar sužalojimai buvo labiau juntami bei skausmingesni. Be to, L. G. ir nėra kaltinama smūgio į koją sudavimu, smūgis koja nukentėjusiajai nėra patvirtintas objektyviais duomenimis.

9.3.3. Liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog, vykstant santuokos nutraukimo procesui, teismas pavedė atlikti turto vertinimą. Jis pasiūlė R. D. dalyvauti turto vertinime, kadangi ji yra kreditorė. 2020 m. gegužės 12 d. į jo patalpas atvyko R. D., L. G. su turto vertinimo ekspertu V. G. Visi susitikę pasisveikino, ekspertas apsižiūrėjo patalpas, po 5 min. išėjo į lauką ir sutarė vykti į kitą vertinamą turtą – (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo visi atskirais automobiliais, tik jis su R. D. vyko vienu automobiliu. Tik nuvykus į vietą, L. G. nei iš šio, nei iš to pradėjo jį su R. D. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. L. G. viską filmavo. Patalpų apžiūra buvo pradėta nuo namo rūsio. L. G. atrakino duris, ekspertas pirmas nusileido į rūsį ir nuėjo į dešinę pusę, o L. G. vėl pradėjo kibti, nenorėjo jų įleisti. R. D. norėjo patekti į rūsį, jis jau buvo nulipęs, o tuo metu L. G. stūmė rankomis į krūtinę R. D. Jis smurtavimą matė, po smūgio į krūtinę R. D. neišlaikė pusiausvyros ir atsirėmė į sieną. Tarp jų fizinis kontaktas įvyko pakeliui į rūsį, dar nenulipus laiptais, laiptų viršuje, tuo metu L. G. buvo priešais R. D. R. D. susižalojo rodomąjį pirštą, jis kraujavo. R. D. nesakė, kad jai skauda. Ekspertas rūsyje negalėjo matyti įvykio, kadangi jis jau buvo įėjęs. Po to, kai iš rūsio nuėjo visi į pagrindinį pastatą, L. G. atsisukdama į juos pasakė, kad neįleis, ir užtvėrė įėjimą. Jis įsijungė kamerą ir pasakė, kad ji nevykdo teismo nutarties. Tada E. G. įėjo į patalpą ir iš paskos ėjo R. D. Tuo metu L. G. R. D. išpešė kuokštą plaukų ir įsidėjo juos į kišenę. Po plaukų išpešimo R. D. susigriebė už galvos ir riktelėjo. Ekspertas pirmą kartą apžiūroje dalyvavo, įvykį matė, bet niekur nesikišo. Po įvykio visi važiavo į kitą (duomenys neskelbtini), tačiau R. D. jau nebėjo apžiūrėti, jai buvo sunku kalbėti ir ji labai blogai jautėsi, skaudėjo krūtinę, duso. R. D. sėdėjo automobilyje ir laukė (t. 2, b. l. 145–146).

9.3.3.1. Iš esmės galima tvirtinti, jog nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo E. G. parodymai dėl esminių ir svarbiausių įvykio aplinkybių visiškai sutampa, o liudytojas E. G. patvirtina matęs smurtavimo faktą, t. y. jog būtent dėl nuteistosios L. G. pastūmimo nukentėjusioji R. D. neišlaikiusi pusiausvyros susižalojo pirštą (nusibrozdino jį), taip pat jog būtent nuteistoji L. G. išrovė plaukų kuokštą nukentėjusiajai R. D. Tai, kad asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, savaime nepaneigia jų parodymų patikimumo ir nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu, ypač, jei tokie parodymai yra patvirtinti kitų objektyvių duomenų.

9.3.3.2. Apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, jog nukentėjusioji R. D. net ir po neva atliktų fizinio smurto veiksmų prieš ją toliau dalyvavo nekilnojamojo turto apžiūroje, nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo ir jos patirtų sužalojimų. Į gydymo įstaigą nukentėjusioji R. D. galėjo iš karto ir nesikreipti, nes sužalojimai nebuvo itin reikšmingi, sukėlę nepakeliamą skausmą, jai nereikėjo suteikti skubios medicininės pagalbos, šie sužalojimai nekėlė pavojaus žmogaus sveikatai ir (ar) gyvybei. Taigi akivaizdu, jog net ir po patirtų sužalojimų nukentėjusioji, nekeldama pavojaus savo sveikatai, galėjo dalyvauti tolesnėje nekilnojamojo turto apžiūroje.

9.3.3.3. Dėl apeliaciniuose skunduose padarytos išvados, jog nuteistoji L. G. negalėjo padaryti kaltinime aprašytų sužalojimų, kadangi vienoje rankoje laikė rankinę, kitoje telefoną, kuriuo įvykio metu ilgai kalbėjosi, atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, jog nuteistoji L. G. ne visą laiką kalbėjo mobiliuoju telefonu. Be to, prieš nukentėjusiąją R. D. atlikti fizinio smurto veiksmai buvo momentiniai, tad ilgai jie tikrai neužtruko ir nuteistoji spėjo juos atlikti, ką patvirtina nukentėjusiosios R. D., liudytojo E. G. parodymai ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys.

9.3.4. Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2020 m. gegužės 12 d. vykdė Klaipėdos apylinkės teismo nutarties nurodymą atlikti paskirtą turto vertinimą. Prieš turto apžiūrą jam skambino L. G., su kuria jis derino apžiūrą. Jis atvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir pamatė E. G. su R. D. Privažiavus L. G., apžiūrėjo turtą, po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. Apžiūrint turtą, jie buvo keturiese. L. G. kairėje rankoje ant alkūnės laikė rankinę ir abiem rankomis laikė telefoną. L. G. filmavo ir prašė pasišalinti R. D., sakė, kad ji yra pašalinis asmuo ir yra nepageidaujama. Rūsio apžiūra vyko iš karto po sklypo apžiūros, visi nuėjo prie rūsio durų, L. G. atrakino duris, jis įėjo pirmas, o E. G. jam iš paskos. E. G. aktyviai dalyvavo rūsio apžiūroje, tačiau, kur tuo metu buvo moterys ir kas vyko, jis nematė. Kaip atrodė nusileidimas į rūsį, nepamena, laiptai buvo durų pločio. Jokių smurto veiksmų V. G. nematė. Tuo metu jis dirbo savo darbą, fotografavo, vykdė namo apžiūrą ir sklypo vertinimą. Po sklypo apžiūros įėjo į pastato vidų, po to nuėjo į pirmą aukštą. Jis fotografavo, visą laiką girdėjo žodinį konfliktą. Ginčas vyko tarp L. G. ir E. G. Plaukų išrovimo fakto V. G. nematė, tik girdėjo konfliktą. Turto apžiūra nebuvo sutrikdyta, R. D. pakitusios būklės nematė, apie policiją kalbos negirdėjo. V. G. nepastebėjo, kad būtų kažkas išrauta, taip pat nepastebėjo, ar R. D. laikė susiėmusi už galvos (t. 3, b. l. 20–22).

9.3.4.1. Apeliaciniuose skunduose yra nurodomi nesutapimai tarp liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos. Nukentėjusioji R. D. parodė, kad E. G. įėjo į rūsį, o jai, einančiai iš paskos, L. G. sudavė. E. G. parodė, kad L. G. atrakino rūsio duris, į vidų įėjo ekspertas, tada norėjo eiti R. D., tačiau L. G. jai sudavė, o liudytojas V. G. parodė, kad pirmas į rūsį įžengė jis, E. G. ėjo jam iš paskos. Kartu vertinami parodymai iš esmės sutampa – pirmasis į rūsį įėjo liudytojas V. G., tuomet ėjo E. G., nukentėjusioji R. D. ir galiausiai nuteistoji L. G., tik duodama parodymus nukentėjusioji pamiršo paminėti, jog prieš E. G. į rūsį dar įėjo liudytojas V. G. Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad plotas (patalpa) yra mažas, visi jame ir prieš įeidami, ir jame būdami stovėjo glaudžiai, o pati vieta tiek kaltinime, tiek proceso dalyvių parodymuose įvardyta aiškiai – lipant į rūsį, t. y. prie rūsio prasidėjo nusikalstama veika. Be to, praėjus daug laiko, įvykus smurtiniams veiksmams, kai visi buvo įsiaudrinę, vyko aštrus konfliktas tarp įvykio dalyvių, akivaizdu, jog smulkios įvykio detalės gali pasimiršti ar būti supainiotos. Vertinant nuteistosios L. G. nusikalstamus veiksmus, neturi esminės reikšmės eilės tvarka, kuria įvykio dalyviai įėjo į rūsį, svarbiausia, ar surinktų duomenų visuma patvirtina nuteistosios L. G. fizinio smurto vartojimo faktą prieš nukentėjusiąją R. D.

9.3.4.2. Apeliaciniuose skunduose buvo nurodomi ir kiti nepašalinti prieštaravimai dėl konflikto pradžios ir eigos: nukentėjusioji R. D. tvirtino, kad E. G. patraukė L. G., o pastaroji tada išrovė jai plaukų sruogą; E. G. tvirtino, jog tuo metu filmavo; liudytojas V. G. nurodė, jog konfliktas vyko tarp L. G. ir E. G., o ne tarp moterų. Visų pirma, pažymėtina, kad konfliktas vyko visą nekilnojamojo turto apžiūros laiką – tiek tarp moterų, tiek tarp G., ką V. G. išgirdo ir matė, tą ir pažymėjo, o be to, akivaizdu, jog apžiūrintysis asmuo apskritai nenorėjo ir nenori kištis į proceso dalyvių L. G., E. G. ir R. D. tarpusavio konfliktiškus santykius. Visi asmenys, dalyvavę nekilnojamojo turto apžiūroje, buvo įsiaudrinę ir nusiteikę konfliktiškai. Dėl išrautos plaukų sruogos pastebėtina, jog nesvarbu, ką tuo metu darė E. G., teismas vertina patį faktą, jog nukentėjusiajai R. D. buvo išrauta plaukų sruoga, ką patvirtina ir kiti bylos duomenys, ir siekia nustatyti atsakingą asmenį dėl smurto vartojimo prieš nukentėjusiąją.

9.3.5. Nukentėjusiajai R. D. padarytus sužalojimus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) duoti parodymai. Liudytojas G. P. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios R. D. apžiūros neprisimena, kadangi per budėjimus turi ne vieną pacientą. Medicinines išvadas surašo pagal tai, ką tuo metu mato ir nustato. Kartais pacientus pagal ligoninės vidaus darbo tvarką apžiūri du gydytojai. Jei yra sumušta krūtinė ar pilvas, tuomet pacientą apžiūri chirurgas. Ar R. D. skundėsi krūtinės sumušimu, neprisimena (t. 3, b. l. 193). Liudytojas Ž. P. parodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini). R. D. neatsimena. Daro prielaidą, kad pacientė buvo pristatyta pareigūnų. Iš medicininės dokumentacijos matyti, jog grėsmės gyvybei nebuvo. Sužalojimo aplinkybės nebuvo aiškios, jis įvertino pacientės būklę. Buvo atlikti tyrimai, rentgenas. Krūtinės sumušimas diagnozuotas iš nukentėjusiosios skundų. Buvo smūgiai į krūtinės ląstą, nustatyta diagnozė – sumušimas. Po traumos iš karto hematomų nematyti, jos gali išryškėti vėliau. Ar apžiūros metu ant R. D. krūtinės buvo paraudimų, gali pasakyti tik remdamasis medicinine dokumentacija, nes neatsimena. Piršto apžiūrą atliko kolega (t. 3, b. l. 194). Šių liudytojų parodymai patvirtina, jog nukentėjusiosios R. D. krūtinės ląstos sumušimo požymiai buvo konstatuoti ir medicininiuose dokumentuose užfiksuoti pagal jos parodymus – nusiskundimus, tai nėra patvirtinta objektyviais bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, tačiau tai nereiškia, kad L. G. nepagrįstai buvo nuteista dėl kitų nukentėjusiajai padarytų sužalojimų – piršto nubrozdinimo ir plaukų išrovimo. Aplinkybę dėl nukentėjusiosios R. D. krūtinės ląstos sumušimo apeliacinės instancijos teismas tolesnėje nuosprendžio dalyje aptars išsamiau.

9.4. Aptartus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina bylos medžiagoje esantys objektyvūs duomenys:

9.4.1. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. D. nustatyti sužalojimai: dešinės plaštakos antro piršto sumušimas, nubrozdinimas, krūtinės ląstos sumušimas, galvos dešinio užausio plaukų išrovimas. R. D. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, mažiausiai trimis poveikiais – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tyrimas atliktas pagal R. D. medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 88).

9.4.2. (duomenys neskelbtini) centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad, atlikus vaizdo bylos „epizodas.avi“ vizualinį tyrimą, nustatyta, jog ant tyrimą dominančio subjekto dėvimo puspalčio rankovės ir dešiniosios priekinės pusės užfiksuoti šviesaus atspalvio pluoštai, kurie savo išvaizda primena plaukus / plaukų kuokštus (t. 1, b. l. 134–135). Apeliaciniuose skunduose yra tvirtinama, jog balti siūlai ant nuteistosios L. G. palto galėjo būti karčiai nuo apžiūrimame nekilnojamajame turte buvusios arklio skulptūros. Kaip jau minėta, specialisto išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad tai yra plaukų kuokštas, pati situacija ir visos nustatytos aplinkybės tokią galimą išvadą patvirtina, o pati nukentėjusiosios R. D. plaukų išrovimo faktą patvirtina ir objektyviai byloje užfiksuoti duomenys. Teiginiai dėl baltų karčių nuo arklio skulptūros yra visiškai deklaratyvūs, naudojami kaip paskutinė gynybos versija, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o be to, teikiama tokiu proceso metu, kai nebegali būti patikrinta, nes byloje nesama išrauto nukentėjusiosios plaukų kuokšto kaip įrodymo. Suprantama, jog tokia versija bandoma sukelti abejonę dėl L. G. kaltės, bet vis dėlto keliamos versijos turėtų būti pagrįstos, logiškos, atitikti bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, neprasilenkiančios su racionaliu situacijos vertinimu. Vien praeinant pro šalį nekilnojamojo turto apžiūros metu, nuo itin nedidelio dydžio skulptūros (t. 4, b. l. 53–54) plaušai negalėjo patekti ant nuteistosios L. G. palto.

9.4.3. 2020 m. lapkričio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuris susideda iš 4 dalių. Vaizdo įraše užfiksuotų asmenų duomenys buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu.

9.4.3.1. Atsidarius vaizdo įrašo pirmą dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas su garsu, ant ekrano yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 16 sekundžių. Vaizdo įraše užfiksuota: L. G., vilkinti bordo spalvos paltą, ant veido užsidėjusi kaukę, stovi prie įėjimo į patalpas. Į patalpas užeina vyras, vilkintis languotus marškinius, tamsios spalvos kelnes, su kauke ant veido, rankose laiko fotoaparatą. Užėjęs į vidų, jis pradeda fotografuoti. Girdėti vyriškas balsas: „Prašau įleisti mane, prašau įleisti mane“, „Ką ji daro“. Girdėti moteriškas balsas: „Ji durna kažkokia.“. Į patalpas užeina R. D., vilkinti mėlyną striukę. Matyti, kad R. D. dešine ranka susiėmė už galvos, po to L. G. užėjo į patalpas ir sako: „Aš neleidžiu.“. Girdėti vyriškas balsas: „Už plaukų, už plaukų.“. Filmavimas baigtas.

9.4.3.2. Atsidarius vaizdo įrašo antrą dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas su garsu, ant ekrano yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 23 sekundės. Vaizdo įraše užfiksuota: L. G. stovi patalpoje, ranką prisidėjusi prie palto dešinės pusės kišenės. Matyti, kad R. D. rankos pirštu rodo į L. G. palto dešinės pusės kišenę ir sako: „O galėsi... įrodymas... niekas kitas.“. L. G. įsikišo savo ranką į dešinės pusės kišenę, po to išsitraukė ranką. Matyti, kad iš L. G. palto dešinės pusės kišenės kyšo balti siūlai (galimai plaukai). Taip pat kišenės išorė apkibusi baltais siūlais (galimai plaukais). L. G. sako: „Kviečiu policiją.“. Girdėti vyriškas balsas: „Už plaukų netampyk. Gerai.“. L. G. sako: „Kviečiu policiją. Ką daro R. svetimoje patalpoje.“. R. D. atsako: „Aš su savininku.“. L. G. sako: „Kokio užpakalio savininkė.“. Girdėti vyriškas balsas: „Važiuok pas savo (duomenys neskelbtini), gerai.“. L. G. sako: „Prašau atleisti patalpas.“. Girdėti vyriškas balsas: „Tu fotografuoji, o neįrašinėji, nemoki nustatyti.“. L. G. sako: „Prašau atleisti patalpas.“. Filmavimas baigtas.

9.4.3.3. Atsidarius vaizdo įrašo trečią dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas su garsu, ant ekrano yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 57 sekundės. Vaizdo įraše užfiksuota: L. G. sako: „Išardei šeimą, dabar būsi laimingesnė.“. Girdėti vyriškas balsas: „Važiuok į (duomenys neskelbtini) pas savo (duomenys neskelbtini). Gerai. Važiuok, važiuok. Visa Lietuva iš tavęs juokėsi.“. L. G. sako: „Prašau atleisti patalpas.“. Vyriškas balsas: „(duomenys neskelbtini) dabar susiradai. Tau ne gėda, vaiką palikai. Žmones čia juokini. Ateis vaikas į teismą, pasakys.“. L. G. sako: „Čia (duomenys neskelbtini) kalbų nereikia.“. Patalpoje esantis vyras, vilkintis languotus marškinius, klausia: „Kaip užlipti į viršų?“. Girdėti vyriškas balsas: „Ne kaip, mes įlipdavome, stalą pasidėdavome.“. L. G. kalba telefonu ir sako: „Jeigu mane filmuoja, aš nesutinku, kad mane filmuotų.“. Girdėti vyriškas balsas: „Tu mane visą laiką filmavai.“. L. G. sako: „Tegul filmuoja, pasiilgo žmonos.“. Girdėti vyriškas balsas: „Tavęs niekas nepasiilgo.“.

9.4.3.4. Atsidarius vaizdo įrašo ketvirtą dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas, ant ekrano yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 9 sekundės. Vaizdo įraše užfiksuoti lauke stovintys du automobiliai: „(duomenys neskelbtini)“, rudos spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir baltos spalvos automobilis, modelio nematyti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Lauke prie namelio iš nugaros užfiksuota moteris, kuri vilki bordo spalvos paltą, veido nematyti. Filmavimas baigtas.

9.4.3.5. Vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 136–138) buvo ištirti, peržiūrėti teisimajame posėdyje (t. 3, b. l. 23). Šie vaizdo įrašai patvirtina tarp nukentėjusiosios R. D., liudytojo E. G. ir nuteistosios L. G. 2020 m. gegužės 12 d., t. y. įvykio dieną, nekilnojamojo turto apžiūros metu nuolat vykusį žodinį konfliktą, taip pat aplinkybę, jog turtą vertinęs asmuo – V. G. – į šį konfliktą nesikišo. Vaizdo įrašai taip pat netiesiogiai patvirtina prieš nukentėjusiąją R. D. vartotą fizinį smurtą, kadangi juose matyti, kaip nukentėjusioji yra susiėmusi už galvos, girdėti E. G. pasakymas nuteistajai netampyti plaukų, o be to, ant nuteistosios L. G. palto yra matomi balti kuokštai – galimai plaukai. Aptarti vaizdo įrašai vertintini kaip netiesioginiai L. G. kaltės įrodymai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Taigi šie vaizdo įrašai kartu su kitais bylos medžiagoje esančiais duomenimis patvirtina, jog nuteistoji L. G. nukentėjusiajai R. D. išplėšė plaukų kuokštą.

9.4.4. 2020 m. rugpjūčio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog, išklausius elektroniniu paštu gautą garso įrašą, 2020 m. gegužės 12 d., 16.59 val., girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir nukentėjusiosios R. D. Skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123–125). Šis garso įrašas patvirtina, jog po įvykio ir prieš nukentėjusiąją pavartoto fizinio smurto R. D. išsikvietė policijos pareigūnus. 2020 m. spalio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, įrašytas į kompaktinį diską, filmuotas su „(duomenys neskelbtini)“ kamera, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Filmuojamas įvykis 2020 m. gegužės 12 d., filmavimo pradžia 17.11 val. Prie moters, kaip nustatyta – R. D., privažiavo policijos automobilis. R. D. sako pareigūnams, kad norėtų parašyti pareiškimą. <...> Pareigūnas klausia R. D., kas čia buvo. R. D. sako, kad yra civilinė byla. Pareigūnas klausia, ar skyrybų. R. D. sako – taip, <...> skiriasi ne ji, ji yra toje byloje kreditorė. Toliau pasakoja, kad ji atėjo kaip kreditorė apžiūrėti patalpų. Apžiūrint patalpas, ta moteris puolė, griebė jai už plaukų ir tai įvyko ne pirmą kartą. Šita moteris yra atsakovė. <...> Jie važiavo į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti ir tame (duomenys neskelbtini) ji užpuolė R. D., nes ten yra jungtinė nuosavybė, o ji yra kreditorė, paskolinusi pinigų. <...> Pareigūnas prašo R. D. pateikti asmens dokumentą, pasakyti tos moters vardą, pavardę, prieš kiek laiko ir kur viskas įvyko. R. D. atsako, kad viskas įvyko prieš 40 minučių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje, adresą ji patikslins, o moteris, kuri ją užpuolė, yra L. G., gimusi (duomenys neskelbtini) d., gyvenanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). <...> Filmavimas baigtas 17.20 val. (t. 1, b. l. 127–129). Šis vaizdo įrašas atitinka nukentėjusiosios R. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie nuteistosios L. G. prieš ją vartotą fizinį smurtą ir įvykio aplinkybes.

9.4.5. Nuteistoji L. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė įvykio vietos nuotraukas, nuotrauką, kurioje yra užfiksuota nukentėjusioji R. D. (t. 4, b. l. 86–92). Šios nuotraukos teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme metu buvo apžiūrėtos, tačiau jos nei patvirtina, nei paneigia nuteistosios L. G. padarytą nusikalstamą veiką. Nors nuteistoji tvirtino, jog 7 priede (4 fotonuotrauka) matyti sveikas nukentėjusiosios R. D. dešinės rankos antrasis pirštas, o nuotrauka daryta jau po rūsio apžiūros, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuotraukoje yra matoma R. D. vidinė delno pusė, o piršto sužalojimai buvo padaryti išoriniame paviršiuje, tad tokioje nuotraukoje jų ir nebūtų matyti (t. 4, b. l. 90). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat buvo peržiūrėtas kartu su nukentėjusiosios R. D. atsiliepimu į nuteistosios apeliacinį skundą pateiktas vaizdo įrašas (t. 5, b. l. 2), tačiau jame jokių reikšmingų nusikalstamos veikos vertinimui aplinkybių užfiksuota nebuvo, tik matyti, kaip proceso dalyviai ginčijasi dėl nekilnojamojo turto apžiūros.

9.4.6. Apeliaciniuose skunduose yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neaprašė (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 183–186). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ši (duomenys neskelbtini) išvada nuosprendyje nebuvo aprašyta, nes galutinį sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė kitais duomenimis, tačiau ši išvada teisiamojo posėdžio metu buvo įvertinta (t. 3, b. l. 197). (duomenys neskelbtini) išvadoje (duomenys neskelbtini) P. P. nurodė: 1) VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentuose užfiksuotas odos nubrozdinimas ir kraujosruva už dešinės ausies, tai sužalojimai, kurie gali būti vertinami kaip sveikatos sutrikdymas, o krūtinės ląstos sumušimas, nesant objektyvių sužalojimų, nevertinamas kaip sveikatos sutrikdymas; 2) kraujosruvos už dešinės R. D. ausies aprašytos netinkamai plaukų išrovimo aplinkybei nustatyti, nes nenurodyta, ar buvo netekta plaukų ir koks plotas, tai galima vertinti kaip poveikį kietu buku daiktu; 3) medicininiuose dokumentuose objektyvių būklės duomenų, kurie galėtų patvirtinti R. D. krūtinės ląstos sumušimą, nėra; 4) objektyvių medicininių įrašų, patvirtinančių tris trauminius poveikius R. D., nėra. Remiantis medicinos dokumentais, galimi 2 trauminiai poveikiai R. D. – į dešinės plaštakos antrą pirštą ir dešinio užausio sritį (t. 3, b. l. 186). Nors sutiktina, jog aptarta (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, kad nukentėjusiosios R. D. krūtinės ląstos sumušimas nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, tačiau ši išvada nepaneigia kitos kaltinimo dalies, t. y. nepaneigia L. G. kaltės dėl kitų R. D. padarytų sužalojimų.

9.4.7. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose padaryta išvada, jog medicininiuose dokumentuose buvo netinkamai aprašyti sužalojimai, atsiradę nukentėjusiosios R. D. galvoje po plaukų išrovimo (nenurodyta, ar netekta plaukų, koks plotas, t. t.). Vis dėlto būtina pažymėti, jog, visų pirma, gydytojai teikia medicininę pagalbą, siekia padėti žmogui ir pagerinti jo savijautą bei sveikatą, o sužalojimus pagal savo metodikas aprašo ekspertai. Išsamaus padarytų sužalojimų aprašymo nebuvimas pats savaime nepaneigia L. G. kaltės, kadangi faktas dėl sužalojimų nukentėjusiosios galvoje užfiksuotas buvo, o (duomenys neskelbtini), nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, sužalojimą pagal esamas metodikas apibūdino išsamiai ir konstatavo, jog tai plaukų išrovimas. Taigi įrodymų rinkimo ir fiksavimo trūkumai teisme buvo pašalinti.

9.4.7.1. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu (duomenys neskelbtini) D. V. nurodė, jog, kai davė 2020 m. birželio 2 d. išvadą, buvo (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini). Išvada buvo duota, remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktais medicininiais dokumentais, asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės įrašais su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrašais. Jie buvo nustatę krūtinės sumušimą, piršto sumušimą, nubrozdinimą ir išrautų plaukų už dešinio užausio požymius. Dešinės plaštakos antro piršto sumušimas, nubrozdinimas buvo akivaizdus. Iš objektyvių būklės duomenų (duomenys neskelbtini) įvertino, kad yra krūtinės ląstos sumušimas. Anot (duomenys neskelbtini), teismo medicinos požiūriu tai objektyviais duomenimis nepagrįsta, skausmas nėra pakankamas požymis. Retrospektyviai vertinant, reikėjo atmesti specialisto išvados dalį dėl krūtinės ląstos sumušimo kaip nepatvirtintą objektyviais duomenimis. Apžiūrėdamas nukentėjusiąją R. D., (duomenys neskelbtini) D. V. nurodė, jog ties dešiniu smilkiniu yra 2x4 cm plaukų didelio išretėjimo plotas. Pagal kaukolę tai būtų momeninės, smilkininės ir pakaušinės srities riba. Šioje vietoje trūksta plaukų, simetriškai kitoje galvos pusėje nieko panašaus nėra, ten daugiau plaukų. Plaukų išretėjimo mechanizmas – ekstrakcija, nagrinėjamu atveju plaukai buvo išrauti. Jei būtų buko daikto poveikis (kampu) – slystamasis, trintis, tai būtų pastebėtas nubrozdinimas. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) tokio neaprašė, aprašė tik kraujosruvą (t. 5, b. l. 83–84).

9.4.7.2. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu (duomenys neskelbtini) P. P. patvirtino savo nagrinėjamoje byloje teiktą specialisto išvadą (t. 3, b. l. 183–186). Skiriasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plaukų išrovimo aprašymas. (duomenys neskelbtini) pažymėjo labai nekonkrečiai. (duomenys neskelbtini) vertindamas turėjo aprašyti daug konkrečiau ir aiškiau. Visada, vertinant plaukų išrovimo faktą, rašoma, kokiame plote nėra plaukų. Kraujosruvos nėra būdingas plaukų išrovimui. Paraudimas, minkštųjų audinių patinimas toje vietoje dažniausiai per keletą valandų išnyksta, matyti tik plaukų trūkumo plotas. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, jog jo išvadoje atmetamas krūtinės ląstos sužalojimas, o kiti du sužalojimai, be abejo, pripažįstami (t. 5, b. l. 84).

9.4.7.3. Taigi apeliacinės instancijos teisme duoti (duomenys neskelbtini) D. V. ir (duomenys neskelbtini) P. P. parodymai patvirtina nukentėjusiajai R. D. padarytus sužalojimus – dešinės plaštakos antro piršto sumušimą, nubrozdinimą ir galvos dešinio užausio plaukų išrovimą. Kartu su nukentėjusiosios R. D., liudytojo E. G. parodymais ir kitais bylos medžiagoje esančiais užfiksuotais objektyviais duomenimis šie parodymai patvirtina, jog aptartus sužalojimus nukentėjusiajai R. D. 2020 m. gegužės 12 d. įvykio metu padarė būtent nuteistoji L. G.

9.5. Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, jog nukentėjusiosios R. D. medicinos dokumentuose nebuvo nustatyti objektyvūs krūtinės ląstos sumušimo požymiai. Remdamasi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymais bei išvadomis, teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu nuteistosios ir jos gynėjo argumentu. Nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ir nustato BPK 255 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtina teismo pareiga, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota ar kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie šią galimybę nedelsiant pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas gali būti keičiami pagal prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymą, kai apie tai yra išdėstoma apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).

9.5.1. Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą „faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016 ir kt.). Kita vertus, dėl to, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (neįspėjus apie tai gynybos) asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, įvertinus, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-8-696/2016 ir kt.). Darydamas tokią išvadą teismas vertina viso proceso eigą nuo kaltinamojo akto įteikimo iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kasacinės instancijos teismo praktikoje ne visada pripažįstama, kad nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš esmės suvaržo kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami, ir jų galimybę veiksmingai gintis nuo kaltinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-278-788/2018, 2K-142-719/2019).

9.5.2. Nagrinėjamu atveju kalba eina apie nusikalstamos veikos sukeltus padarinius – bylos medžiagoje surinkti duomenys objektyviai nepatvirtina, jog L. G. padarytu nusikaltimu nukentėjusiajai R. D. sukėlė krūtinės ląstos sumušimą. Dėl šios faktinės aplinkybės pašalinimo, o ne jos pakeitimo kita nepasikeičia nei nuteistosios L. G. padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, nei jai skiriama bausmė, be to, pašalinti šią faktinę aplinkybę iš kaltinimo kaip nenustatytą apeliaciniuose skunduose prašė tiek pati nuteistoji, tiek jos gynėjas, todėl šiame kontekste pažymėtina, jog minėtos faktinės aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo nesudaro prielaidų pažeisti kaltinamosios teisę žinoti kaltinimą ir jos teisę į gynybą. Įstatymų garantuotos nuteistosios teisės lieka nesuvaržytos, kadangi tiek visi anksčiau aptarti sužalojimai kartu, tiek kiekvienas iš jų atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą – tai apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir (duomenys neskelbtini) D. V. Taigi iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinama nuoroda į L. G. nusikaltimu nukentėjusiajai padarytą krūtinės ląstos sumušimą. Apeliacinės instancijos teismui pašalinus minimą aplinkybę iš kaltinimo, iš esmės lieka nustatyti tie patys veikos požymiai ir veikos kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

9.6. Teisėjų kolegija iš kaltinimo taip pat šalina aplinkybę dėl fizinio skausmo sukėlimo. Apeliaciniuose skunduose taip pat buvo padaryta išvada, kad nukentėjusiajai R. D. nesukeltas fizinis skausmas, kadangi įvykio metu į smurtinius veiksmus ji nesureagavo. Kadangi nukentėjusiajai R. D. padaryti sužalojimai nebuvo pavojingi sveikatai, atitiko tik nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, savaime suprantama, jog nukentėjusioji ir toliau galėjo dalyvauti tiek namo, tiek (duomenys neskelbtini) namelio apžiūroje. Kita vertus, tai nereiškia, kad jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, vis dėlto sutiktina, jog nagrinėjamu atveju fizinis skausmas nebuvo objektyviai išreikštas ir užfiksuotas bylos medžiagoje esančiuose duomenyse (nesuriko, nesušuko, neverkė, nesiskundė, neaikčiojo iš skausmo ir pan.). Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinamas nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

9.6.1. BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaip jau minėta, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. pažodžiui aiškinant teisės normą, siekiant asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti nustatomas vienas iš veiksmų – arba fizinio skausmo sukėlimas, arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyviai užfiksuotas nukentėjusios R. D. patirtas fizinis skausmas, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo, o L. G. traukiama baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus R. D. sveikatos sutrikdymo. Įrodymų visumai objektyviai patvirtinant, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai R. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atskirai jai sukelto fizinio skausmo įrodinėti nebereikia, nes tai gali turėti reikšmės, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, bet ne dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

9.7. Visi anksčiau aptarti duomenys patvirtina, jog L. G. 2020 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 16.16 iki 16.40 val., prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) mieste, pavartojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. lipant į rūsį, rankomis du kartus sudavė jai į krūtinę, po to nukentėjusioji krisdama atsirėmė į sieną, o einant į namo vidų, ranka sugriebė R. D. už plaukų ir jų dalį išrovė, taip padarydama nukentėjusiajai R. D. dešinės plaštakos antro piršto sumušimą, nubrozdinimą ir galvos dešinio užausio plaukų išrovimą. Tokie nukentėjusiosios R. D. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

10. Dėl L. G. paskirtos bausmės pagrįstumo

10.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

10.2. Nagrinėjamu atveju gynėjas tvirtino, jog yra nuteistosios L. G. baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinoji gintis. Visų pirma, BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia pavartoti smurto, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-489/2015). Nagrinėjamu atveju konfliktas tarp L. G. ir R. D. buvo sprendžiamas, pavartojant fizinį smurtą, agresiją ir jėgą. Nors R. D. į nekilnojamąjį turtą pateko be savininkės L. G. sutikimo, tai savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog grėsė pavojus nuteistosios turtui, kadangi tuo metu nekilnojamame turte buvo tiek jo savininkė, tiek turto vertintojas, taip pat E. G., t. y., esant pašalinių asmenų, nukentėjusioji R. D. nebūtų galėjusi nei sugadinti, nei pagrobti svetimo turto, be to, jos tikslas ir nebuvo neteisėtų pavojingų veiksmų atlikimas. Kaip teigė pati nukentėjusioji R. D., ji nekilnojamojo turto vertinime dalyvavo, realizuodama savo kaip kreditorės interesus. Nukentėjusioji, būdama kreditore civilinėje byloje, atvyko į turto vertinimo procedūrą pakviesta vieno iš bendraturčių, ji neatliko jokių kėsinimosi į turtą veiksmų, atvykusi prisistatė ir pasisakė, kokiu tikslu atvyko. Nuteistoji, nesutikdama su tuo, turėjo galimybę nutraukti turto apžiūrą, spręsti teisiniu keliu dėl kreditorės tolesnio dalyvavimo. Taigi L. G. veiksmai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kad juos būtų galima prilyginti būtinajai ginčiai. Būtina pažymėti, jog L. G. veiksmai ne peržengė būtinosios ginties ribas, o tiesiog neatitinka šio instituto esmės, kadangi sudaro savarankiško nusikaltimo sudėtį ir turi būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nuteistajai joks realus ir pavojingas kėsinimasis į jos turtą, sveikatą ar gyvybę negrėsė ir nebuvo prasidėjęs.

10.3. Visi gynėjo aprašyti nukentėjusiosios R. D. veiksmai, kurie, anot jo, atitinka būtinosios ginties situaciją, iš tikrųjų sudaro pagrindą spręsti, ar tokie veiksmai negalėtų būti įvertinti kaip provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Nuteistosios L. G. gynėjas visiškai pagrįstai nurodė, jog kaltinime nurodyto įvykio metu buvo vertinamas nekilnojamasis turtas L. G. ir E. G. skyrybų procese. Nukentėjusioji R. D. neturėjo jokios teisės dalyvauti vertinime ir brautis į L. G. būstą. Būsto savininkė L. G. aiškiai išreiškė, kad nepritaria R. D. dalyvavimui apžiūrint nekilnojamąjį turtą. Nukentėjusioji R. D. ignoravo L. G. nuomonę ir savo elgesiu ją ypatingai sujaudino, sukėlė nuteistajai didelį sumišimą ir išgąstį. Toks nukentėjusiosios elgesys galėjo išprovokuoti nuteistosios L. G. prieš nukentėjusiąją R. D. pavartotą fizinį smurtą.

10.3.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ji turi reikšmės skiriant bausmę kaltininkui. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje pažymima, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

10.3.2. Kaip buvo nurodyta apeliaciniuose skunduose ir patvirtina bylos medžiaga, nukentėjusiąją ir nuteistąją sieja ilgą laiką besitęsiantys konfliktiški santykiai. Taigi iki nusikalstamos veikos padarymo susiklosčiusi situacija atskleidžia, kad nukentėjusiosios R. D. atvykimas į G. būsto apžiūrą ir vertinimą kartu su E. G., su kuriuo skiriasi L. G., kai dėl nukentėjusiosios dalyvavimo nutartis nebuvo priimta (t. 4, b. l. 59–60, 136–137), o nuteistoji su R. D. buvimu apžiūros metu nesutiko, ir tolesnis dalyvavimas, nepaisant aiškiai išreikšto nuteistosios L. G. nepritarimo, rodo provokuojančius nukentėjusiosios veiksmus. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustato nuteistosios L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

10.3.3. Kadangi buvo nustatyta viena nuteistosios L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas sušvelninti nuteistajai paskirtą bausmę. L. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nenustatęs jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į reikšmingas pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamą veiką ir nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, įvertindamas savo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistajai L. G. paskirtą bausmę sumažina vienu trečdaliu ir paskiria 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, palikdamas galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistosios L. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir nuteistosios L. G. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.

Iš kaltinimo pašalinti faktines aplinkybes, kad nuteistoji L. G. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. D. fizinį skausmą ir padarė krūtinės ląstos sumušimą.

Nustatyti nuteistosios L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios R. D. elgesys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

L. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti nuo 6 (šešių) mėnesių iki 4 (keturių) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėAurelija Sadauskaitė