- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- 1-226-906/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18324-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- L. G.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Civilinis ieškovas
- E. G.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), Neringoje, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadove, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G. smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, tai yra:
2020-05-12, laikotarpiu nuo 16.16 iki 16.40 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, panaudojo fizinį smurtą R. D. atžvilgiu, t. y. lipant į rūsį, rankomis du kartus sudavė jai į krūtinės sritį, po ko nukentėjusioji krisdama, atsirėmė į sieną, o einant į namo vidų, ranka sugriebė R. D. už plaukų ir jų dalį išrovė, taip sukeldama nukentėjusiajai R. D. fizinį skausmą bei padarydama dešinės plaštakos antro piršto sumušimą, nubrozdinimą, krūtinės ląstos sumušimą, galvos dešinio užausio plaukų išrovimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji L. G. teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltės, parodė, jog 2020-05-12, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo atliekamas jos ir sutuoktinio E. G. namo vertinimas. Į namo apžiūrą atvyko R. D., todėl ji mažiausiai penkis kartus skambino savo advokatei, kad išsiaiškinti, ar R. D. turi teisę dalyvauti apžiūroje. R. D. yra svetimas žmogus, ji paprašė jos pasišalinti, bet ji neklausė, sakė, kad ji yra su šeimininku E. G. bei ją įžeidinėjo. Ji fiziškai negalėjo R. D. suduoti, kadangi jos rankos nebuvo laisvos. Ji R. D. neįžeidinėjo. Rūsys yra mažas, į rūsį praėjimas siauras ir du žmonės negali ten prasilenkti. Ten nėra vietos apsisukti, galima nusileisti tik dviem laipteliais į rūsį, per maža erdvė. Pirmiausia ji nusileido į rūsį, įleido ekspertą, o R. D. su E. G. ėjo paskui. Ekspertas visada buvo šalia, kadangi tai labai mažos patalpos. Po sandėliuko apžiūros, vertinimas persikėlė į patalpas. Ji vienoje rankoje laikė rankinę, o kitoje rankoje laikė telefoną. Manė, kad viską filmavo, o pasirodo, kad nefilmavo, o fotografavo. Įrašų neturi. Ji R. D. plaukų nepešė ir neišrovė, ant jos palto jokių baltų plaukų nebuvo. Jei būtų kažkas įvykę, jie būtų policiją iš karto kvietę. Neaišku kur jie buvo po susitikimo ir, kur susižalojo. Kai jie buvo kitame sode, R. D. niekuo nesiskundė. Apie R. D. sužalojimus sužinojo tik iš tyrėjos. R. D. kraujuojančio piršto nematė. Specialisto išvadoje, jokių krūtinės ląstos R. D. sužalojimų nenustatyta. Ji R. D. nieko neskolinga. Po įvykio į R. D. nesikreipė. Jos santuoka su E. G. nutraukta dėl abipusės kaltės. E. G. vis maža pinigų, jis jai nuolat grasino. Ji nuolat buvo puldinėjama.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusioji R. D. parodė, jog L. G. žino, kaip E. G. sutuoktinę. E. G. ir L. G. skyrybų procese buvo išspręsti kreditoriniai reikalavimai, ji buvo pripažinta jų kreditore. 2020-05-12, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo atliktas namo vertinimas. Apie turto vertinimą buvo paskelbta civilinėje byloje. Teismas priėmė nutartį dėl turto vertinimo, paskyrė ekspertą V. G.. Ji prašė E. G. dalyvauti apžiūroje. Adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atvyko su E. G.. L. G. ji prisistatė kaip atėjusi su savininku, o ne kaip kreditorė. Einant į sodą L. G. pradėjo ją įžeidinėti ir visaip provokavo. Einant sklypu ji visada vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino. Einant į rūsį, į kurį patenkama iš lauko, L. G. nusileido laiptais ir atrakino rūsio duris, įleido ekspertą, o pati stovėjo tarpduryje ir nenorėjo jų įleisti, įžeidinėjo ją ir E. G.. Ji laiptais lipo paskutinė. Į rūsį pirmas įėjo ekspertas, L. G. buvo užstojusi duris, tačiau vėliau praleido E. G. ir vėl užstojo duris. Tuomet L. G. abiejų rankų delnais du kartus stipriai sudavė jai į krūtinę. Nuo smūgio ji būtų nukritusi, bet ji tik susvirduliavo ir atsirėmė į duris ar į sieną. Buvo sužalotas dešinės rankos smilius. Kaip tą pirštą susižalojo, nepamena. Tuo metu ji buvo su džinsais ir striuke, rankinė buvo permesta per petį, rankos buvo laisvos. Su servetėle nusivalė kraują. Apie sužalojimą ji niekam nesakė. Smūgio vietoje jautė skausmą, negalėjo įkvėpti oro, jai buvo šokas. Ji dar kažką žodžiais L. G. pasakė ir, kai E. G. ją užstojo, L. G. jai dar spyrė į koją. Po to iš rūsio perėjo į namo vidų. L. G. atrakino duris ir įleido ekspertą. Ji taip pat ėjo pro tarpdurį, kur stovėjo L. G.. Į patalpą ji nesibrovė. Laisvo ploto tarpduryje buvo mažai praeiti. Tuo metu E. G. L. G. patraukė į šoną, kad praleistų ją ir tada L. G. griebė jai iš už nugaros už galvos dešinės pusės ties ausimi už plaukų ir išrovė plaukų kuokštą. Ji emociškai kažką šūktelėjo, E. G. parodė, jog L. G. kišenėje yra jos plaukai. Ji su L. G. apsižodžiavo, viską matė E. G.. L. G. ant kairės rankos turėjo pasikabinusią rankinę, o dešinėje rankoje laikė telefoną, bet ne visada. Kai L. G. pešė plaukus, jos dešinė ranka buvo laisva. Tuo metu ekspertas paveikslavo aplinką, jis turėjo matyti įvykį. Jai buvo bloga, tačiau prašė, kad nenutrauktų apžiūros. Buvo pritūpusi, patupėjo, kol baigs apžiūrą ir po to jie išvažiavo. Būtų nutraukusi turto vertinimą, jei būtų pasisakiusi apie patiriamą smurtą, tačiau ji nebuvo vertinimo užsakovė, todėl negalėjo nutraukti teismo paskirto turto vertinimo. Ji E. G. paprašė vandens ir jie Tiltų g. sustojo, kur E. G. užsakė arbatos. Tačiau jai buvo bloga, todėl nuvažiavo prie parduotuvės „Iki“ ir ji paskambino pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji parašė pareiškimą ir po to ją policijos pareigūnai nuvežė į ligoninę, o E. G. išvažiavo. Ligoninėje ją apžiūrėjo du gydytojai. Apžiūros metu jos krūtinė buvo raudona, darė rentgeną. Kokia buvo išvada, neprisimena. Ligoninėje prabuvo iki 21.00 val. Kitą dieną į darbą nėjo, turėjo nedarbingumą, negalėjo pasikelti iš lovos, buvo pakilęs kraujo spaudimas, skaudėjo galvą. Telefonu susisiekė su gydytoja. Nedarbingumas truko 3-4 dienas. Ji akistatoje su L. G. nenorėjo būti. Turėjo bylą dėl asmens duomenų pažeidimo, L. G. apie ją buvo susirinkusi informaciją. L. G. ir notarei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Dėl L. G. grasinimų ji į policiją nesikreipė. Tai, jog L. G. per skyrybas automobiliu atvyko su trim skirtingais šeimos ūkiais, ji pranešė policijai, pasielgė pilietiškai. Civilinį ieškinį palaiko. Ji L. G. bijo, L. G. norėjo parduoti jos nekilnojamąjį turtą, jaučiasi psichologiškai pažeista, po įvykio pradėjo vartoti raminamuosius.
Liudytojas E. G. parodė, jog vykstant santuokos nutraukimo procesui, teismas pavedė surašyti turto vertinimą. Jis pasiūlė R. D. dalyvauti turto vertinime, kadangi ji yra kreditorė. 2020-05-12 į jo patalpas atvyko R. D., L. G. su turto vertinimo ekspertu V. G.. Visi susitikę pasisveikino, ekspertas apsižiūrėjo patalpas, visi po 5 min. išėjo į lauką ir sutarė vykti į kitą vertinamą turtą – sodą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nuvažiavo visi atskirais automobiliais, tik jis su R. D. vyko vienu automobiliu. Tik nuvykus į vietą, L. G. nei iš šio, nei iš to pradėjo jį su R. D. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. L. G. viską filmavo. Pradėjo patalpų apžiūrą nuo namo rūsio. L. G. atrakino duris, ekspertas pirmas nusileido į rūsį ir nuėjo į dešinę pusę, o L. G. vėl pradėjo kibti, nenorėjo jų įleisti. R. D. norėjo patekti į rūsį, jis jau buvo nulipęs, o tuo metu L. G. stūmė rankomis į krūtinę R. D.. Jis smurtavimą matė, nes R. D. norėdama lipti į rūsį, L. G. jai sudavė abejomis rankomis į krūtinę, o R. D. neišlaikė pusiausvyros ir atsirėmė į sieną. Tarp jų fizinis kontaktas įvyko pakeliui į rūsį, nenulipus dar laiptais, laiptų viršuje, tuo metu L. G. buvo priešais R. D.. R. D. ašarų nematė. R. D. susižalojo rodomąjį pirštą, kuris kraujavo. Piršto bintuoti nereikėjo. R. D. nesakė, kad jai skauda. K. R. D. buvo apsirengusi, nepamena. Jis dar L. G. paklausė, kodėl ji taip daro. Laiptai į rūsį yra statesni ir nepatogūs, įėjimas yra siauras. L. G. agresyvi moteris ir norėjo staigiais judesiais nustumti R. D. nuo laiptų. Ekspertas rūsyje negalėjo matyti įvykio, kadangi jis jau buvo įėjęs. Netikėtumas buvo ir nuolat konfliktas vyko, L. G. nuolatos įžeidinėjo. Dar 2018 m. gruodžio mėnesį vyko turto vertinimas ir tada tas pats buvo. Po to, kai iš rūsio nuėjo visi į pagrindinį pastatą, L. G. atsisukdama į juos pasakė, kad neįleis ir užtvėrė įėjimą. Jis įsijungė kamerą ir pasakė, kad ji nevykdo teismo nutarties. Tada jis įėjo į patalpą ir iš paskos ėjo R. D.. Tuo metu Lina G. R. D. išpešė kuokštą plaukų ir išplėšusi plaukus įsidėjo į kišenę. Po plaukų išpešimo R. D. susigriebė už galvos ir riktelėjo. Ekspertas pirmą kartą apžiūroje dalyvavo, įvykį matė, bet niekur nesikišo. Kai vyko ekspertizė, ekspertizės akte neprašė, kad būtų pažymėta, jog L. G. trukdė apžiūrėti objektus. Po to įvykio visi važiavo į kitą sodą, tačiau R. D. jau nebėjo apžiūrėti. R. D. buvo sunku kalbėti ir ji labai blogai jautėsi. Jau skaudėjo krūtinė, duso. Ji sėdėjo automobilyje ir laukė, o apžiūra vyko apie 7 min. Jie vėl apsižodžiavo ir po apžiūros išsiskirstė. Grįžtant R. D. pasakė, kad važiuos į policiją, nes tai jau buvo paskutinis lašas. Jis jai dar pasiūlė važiuoti į ligoninę. R. D. pradėjo verkti, sakė, kad yra bloga. Mieste centre prie baro sustojo ir užsakė arbatos, bet R. D. jos net neišgėrė. Po įvykio tarp jo ir L. G. buvo akistata. Jie akistatoje prabuvo apie 3 val. Plaukai, kuriuos L. G. išrovė sakė, kad yra užmesti specialiai, o paskui teigė, kad nuo ožio. Jis pats matė, kad, kai išrovė plaukus, L. G. juos įsikišo į kišenę, dalis plaukų jai prilipo ant palto. Jis yra R. D. darbdavys, dėl R. D. nedarbingumo turėjo išlaidų, kadangi darbdavys pagal įstatymą turi apmokėti už pirmas dvi nedarbingumo dienas. R. D. nedarbingumo priežastis – smurtas, jis žinojo, kodėl ji neatvyko į darbą. Kiek R. D. buvo nedarbingume, nežino.
Liudytojas V. G. parodė, jog 2020-05-12 vykdė Klaipėdos apylinkės nutartimi paskirtą turto vertinimą. Prieš turto apžiūrą jam skambino L. G., su kuria jis derino apžiūrą. Jis atvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir pamatė E. G. su R. D.. Privažiavus L. G., apžiūrėjo turtą, po to nuvažiavo į sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini). Apžiūrint turtą jie buvo keturiese. L. G. kairėje rankoje ant alkūnės laikė rankinę ir abiem rankomis laikė telefoną. L. G. filmavo ir prašė pasišalinti R. D., sakė, kad ji yra pašalinis asmuo ir yra nepageidaujama. L. G. dar skambino advokatei, skundėsi, kad vyksta konfliktas. Rūsio apžiūra vyko iš karto po sklypo apžiūros, nuėjo prie rūsio durų, L. G. atrakino duris, jis įėjo pirmas, o E. G. jam iš paskos. E. G. aktyviai dalyvavo rūsio apžiūroje, o moterys kur tuo metu buvo ir, kas vyko, jis nematė. Kaip atrodė nusileidimas į rūsį, nepamena. Laiptai buvo durų pločio. Jokių smurto veiksmų nematė. Kai vyko turto apžiūra (duomenys neskelbtini) g. jis neprisimena R. D. ir jos neapžiūrinėjo. Nukentėjusiosios balsą girdėjo tik vienintelį kartą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu jis dirbo savo darbą, fotografavo, vykdė namo apžiūrą ir sklypo vertinimą. E. G. visada sekė jam iš paskos ir viską pasakojo. Po sklypo apžiūros įėjo į pastato vidų, po to nuėjo į pirmą aukštą. Jis fotografavo, visą laiką girdėjo žodinį konfliktą. Ginčas vyko tarp L. G. ir E. G.. Plaukų išrovimo fakto nematė, tik girdėjo konfliktą. Pamena, kaip R. D. stovėjo įsikibusi E. G. į parankę. Turto apžiūra nebuvo sutrikdyta. R. D. pakitusios būklės nematė, apie policiją kalbos negirdėjo. Jis nepastebėjo, kad būtų kažkas išrauta. Ar R. D. laikė sau už galvos, nepastebėjo. Turto vertinimo ekspertizės akte dalyviai pasirašė. E. G. jį tampė per visas instancijas, buvo byla dėl turto padalijimo, E. G. jį kaltino, kad netinkamai atlikto vertinimą.
Liudytojas G. P. parodė, jog jis yra gydytojas traumatologas. Nukentėjusiosios R. D. apžiūros neprisimena, kadangi per budėjimus turi ne vieną pacientą. Medicinines išvadas surašo pagal tai ką tuo metu mato ir nustato. Kartais pacientus pagal ligoninės vidaus darbo tvarką apžiūri du gydytojai. Jei yra sumušta krūtinė ar pilvas, tuomet pacientą apžiūri chirurgas. Ar R. D. skundėsi krūtinės sumušimu, neprisimena. Dezapamo vaistai, buvo skirti dėl susijaudinimo. Analgetikai skiriami esant skausmui - piršto skausmas, išrauti plaukai. Atliekant apžiūrą, klausia ar yra pažįstamas žmogus, kokiu laiku ir kurioje vietoje įvykis. Po to informaciją perduoda policijai.
Liudytojas Ž. P. parodė, jog jis yra bendrosios chirurgijos srities gydytojas. R. D. neatsimena. Daro prielaidą, kad pacientė buvo pristatyta pareigūnų, sužalojimo aplinkybės tiksliai nebuvo aiškios. Iš medicininės dokumentacijos matyti, grėsmės gyvybei nebuvo. Sužalojimo aplinkybės nebuvo aiškios, jis žiūrėjo pacientės būklę. Buvo atlikti tyrimai, rentgenas. Krūtinės sumušimas diagnozuotas pagrinde, iš nukentėjusiosios skundų. Buvo smūgiai į krūtinės ląstą, diagnozė traktuojama kaip sumušimas. Po traumos iš karto gematomų nesimato, jos vėliau gali išryškėti. Ar apžiūros metu ant krūtinės buvo paraudimai, gali pasakyti tik remiantis medicinine dokumentacija, nes neatsimena. Piršto apžiūrą atliko kolega. Jis piršto nematė, vertino krūtinės pažeidimus. Ligoninėje budinčio gydytojo nėra, krūtinės traumas, sužalojimą apžiūri pilvo chirurgai. Paskirtas ambulatorinis gydytojas. Jeigu išlieka ilgalaikis skausmas paskiriama šeimos gydytojo kontrolė, jeigu yra rimti simptomai, važiuojama į ligoninę.
2020-05-12 R. D. pareiškimu nustatyta, jog 2020-05-12, apie 16.40 val., soduose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai būnant su E. G., L. G. ir turto vertinimo ekspertu, apžiūrinėjo sodo namą, kad galėtų įvertinti jo vertę civilinėje skyrybų byloje. Tik įėjus į sodą, L. G. puolė ją įžeidinėti, keikti necenzūriniais žodžiais, bandė ją išvaryti iš sodo. Jai einant apžiūrėti namo rūsį, L. G. du kartus abiejų rankų delnais trenkė jai į krūtinę. Tai pamatęs E. G. atsistojo tarp jų ir liepė žmonai nusiraminti ir liautis taip elgtis. Vėliau joms einant į namą, L. G. dešine ranka griebė jai už plaukų, nurovė saują plaukų ir įsikišo juos į palto kišenę. Viską matė E. G., kuris stovėjo šalia ir viską filmavo telefonu (1 tomas, b. l. 1-11).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 824/2020(03) konstatuota, kad R. D. nustatyti sužalojimai: dešinės plaštakos antro piršto sumušimas, nubrozdinimas, krūtinės ląstos sumušimas, galvos dešinio užausio plaukų išrovimas. R. D. sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybės, padaryti buka jėga, mažiausiai trimis poveikiais - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tyrimas atliktas iš R. D. medicininių dokumentų. (1 tomas, b. l. 88).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-287(20) konstatuota, kad atlikus vaizdo bylos „epizodas.avi“ vizualinį tyrimą, nustatyta, kad ant tyrimą dominančio subjekto dėvimo puspalčio rankovės ir dešiniosios priekinės pusės užfiksuoti šviesaus atspalvio pluoštai, kurie savo išvaizda primena plaukus/plaukų kuokštus (1 tomas, b. l. 134-135).
2020-11-03 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, kuris susideda iš 4 dalių. Vaizdo įraše užfiksuotų asmenų duomenys nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Atsidarius vaizdo įrašo pirmą dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas su garsu, ant ekrano yra užrašas „MOV_20200512_1619552~2.mp4“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 16 sekundžių. Vaizdo įraše užfiksuota: L. G., vilkinti bordinės spalvos paltą, ant veido užsidėjusi kaukę, stovi prie įėjimo į patalpas. Į patalpas užeina vyras, vilkintis languotus marškinius, tamsios spalvos kelnes, su kauke ant veido, rankose laiko fotoaparatą. Užėjęs į vidų, jis pradeda fotografuoti. Girdisi vyriškas balsas: „Prašau įleisti mane, prašau įleisti mane“, „Ką ji daro“. Girdisi moteriškas balsas: „ji durna kažkokia“. Į patalpas užeina R. D., vilkinti mėlyną striukę. Matyti, kad R. D. dešine ranka suėmė sau už galvos. Po ko L. G. užėjo į patalpas ir sako: „aš neleidžiu“. Girdisi vyriškas balsas: „Už plaukų, už plaukų“. Filmavimas baigtas.
Atsidarius vaizdo įrašo antrą dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas su garsu, ant ekrano yra užrašas „MOV_20200512_1620213.mp4“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 23 sekundės. Vaizdo įraše užfiksuota: L. G. stovi patalpoje ranka prisidėjusi prie palto dešinės pusės kišenės. Matosi, kad R. D. rankos pirštu rodo į L. G. palto dešinės pusės kišenę ir sako: „o galėsi... įrodymas... niekas kitas“. L. G. įsikišo savo ranką į dešinės pusės kišenę, po to išsitraukė ranką. Matosi, kad iš L. G. palto dešinės pusės kišenės kišo balti siūlai (galimai plaukai). Taip pat kišenės išorė apkibusi baltais siūlais (galimai plaukais). L. G. sako: „kviečiu policiją“. Girdisi vyriškas balsas: „Už plaukų netampyk. Gerai“. L. G. sako: „Kviečiu policiją“. „Ką daro R. svetimoje patalpoje“. R. D. atsako: „Aš su savininku“. L. G. sako: „Kokio užpakalio savininkė“. Girdisi vyriškas balsas: „Važiuok pas savo kunigą, gerai“. L. G. sako: „Prašau atleisti patalpas“. Girdisi vyriškas balsas: „Tu fotografuoji, o neįrašinėji, nemoki nustatyti“. L. G. sako: „prašau atleisti patalpas“. Filmavimas baigtas.
Atsidarius vaizdo įrašo trečią dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas su garsu, ant ekrano yra užrašas „MOV_20200512_1620480.mp4“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 57 sekundės. Vaizdo įraše užfiksuota: L. G. sako: „išardei šeimą, dabar būsi laimingesnė“. Girdisi vyriškas balsas: „Važiuok į Vilnių pas savo sužadėtinį. Gerai. Važiuok, važiuok. Visa Lietuva iš tavęs juokėsi“. L. G. sako: „prašau atleisti patalpas“. Vyriškas balsas: „Kunigą dabar susiradai. Tau ne gėda, vaiką palikai. Žmones čia juokini. Ateis vaikas į teismą pasakys“. L. G. sako: „Čia advokatiškų kalbų nereikia“. Patalpoje esantis vyras, vilkintis languotus marškinius, klausė: „Kaip užlipti į viršų“. Girdisi vyriškas balsas: „Ne kaip, mes įlipdavome, stalą pasidėdavome“. L. G. kalba telefonu ir sako: „Jeigu mane filmuoja, aš nesutinku, kad mane filmuotų“. Girdisi vyriškas balsas: „Tu mane visą laiką filmavai“. L. G. sako: „Tegul filmuoja, pasiilgo žmonos“. Girdisi vyriškas balsas: „Tavęs niekas nepasiilgo“.
Atsidarius vaizdo įrašo ketvirtą dalį, matoma, kad vaizdo įrašas spalvotas, ant ekrano yra užrašas „MOV_20200512_1630389.mp4“, laikas nefiksuojamas, įrašo trukmė 9 sekundės. Vaizdo įraše užfiksuoti lauke stovintys du automobiliai: „Duster“, rudos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir baltos spalvos automobilis, modelio nesimato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lauke prie namelio iš nugaros užfiksuota moteris, kuri vilki bordinės spalvos paltą, veido nesimato. Filmavimas baigtas (1 tomas, b. l. 136-138).
Vaizdo įrašai ištirti, peržiūrėti teisimajame posėdyje.
2020-08-10 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog išklausus elektroniniu paštu gautą garso įrašą, 2020-05-12, 16.59 val., girdimas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) darbuotojos ir nukentėjusiosios R. D.. Skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Signalas.
BPC: 112 Klausau.
R. D. : Laba diena. Norėjau paklausti, kur galiu kreiptis, nes mane užpuolė. Buvo paskirta teismo ekspertizė, buvo ekspertas, L. G. mane užpuolė, išplėšė plaukus ir nežinau, kur dabar kreiptis, nes man dabar toks yra šokas (girdisi R. D. verkimas).
BPC: Kviesime policiją.
R. D. : Aš jau esu išvažiavusi.
R. D. : Netoli namų.
BPC: Tai laukite namuose. Atvyks pareigūnai. Ar reikalingi medikai?
R. D. : Ar gal man pačiai į policiją nuvažiuoti, nes dabar karantinas.
BPC: Gali nepriimti Jus. Sakykit adresą atsiųsime policiją į vietą.
R. D. : Man dar reikia spėti nuvažiuoti.
BPC: Tai prisėskit ant suoliuko, atvyks pareigūnai į vietą. Sakykite, kur esate? Kiek matau, Jus esate dabar Turgaus gatvėje.
R. D. : Taip, taip prie „Iki“ esu.
BPC: Tai laukite prie „Iki“, (duomenys neskelbtini) gatvėje, matau (duomenys neskelbtini).
R. D. : Taip.
BPC: Sakykite, ar medikų pagalbos reikia?
R. D. : Nežinau, ji išplėšė man plaukus, įsidėjo į kišenę.
BPC: Kur čia viskas įvyko?
R. D. : Soduose. Aš esu kreditorius ir aš atėjau su savininku, nes ten kilo ginčas dėl turto. Aš esu pasiskolinusi pinigus, kilo konfliktas jinai puolė išplėšė plaukus ir įsidėjo į kišenę.
BPC: O kas ji tokia Jums?
R. D. : Man jinai niekas nėra. Yra skyrybų byla ir skyrybų byloje aš esu kreditorius ir atėjau apžiūrėti patalpas, nes teismo sprendimu yra paskirta apžiūrėti galima. Ten yra ginčas dėl skyrybų ir dėl pinigų. Jinai yra atsakovas.
BPC: Ji yra skyrybų atsakovė?
R. D. : Taip.
BPC: Jūsų vardas?
R. D.: R. D. .
BPC: Gerai tuomet laukite prie „Iki“, netrukus atvažiuos pareigūnai.
R. D. : Ačiū.
Pokalbis baigtas (1 tomas, b. l. 123-125).
2020-10-06 kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, įrašytas į kompaktinį diską, filmuotas su „Body“ kamera, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Filmuojamas įvykis 2020-05-12, filmavimo pradžia 17.11 val. Prie moters, kaip nustatyta R. D., privažiavo policijos automobilis. R. D. sako pareigūnams, kad norėtų parašyti pareiškimą. Pareigūnai prašo įlipti į jų automobilį. R. D. įlipo į policijos automobilį ir atsisėdo ant galinės sėdinės, pareigūnai taip pat įlipo į automobilį ir atsisėdo ant priekinių sėdynių. Pokalbio metu „Body“ kamera nukreipta į priekinį automobilio stiklą, todėl žmonių nesimato, girdisi balsai. Pareigūnas klausia R. D., kas čia buvo? R. D. sako, kad yra civilinė byla. Pareigūnas klausia, ar skyrybų. R. D. sako - taip. Pareigūnas klausia jos, ar skiriasi. R. D. atsako, kad skiriasi ne ji, ji yra toje byloje kreditorė, pradeda verkti ir toliau pasakoja, kad ji atėjo, kaip kreditorė apžiūrėti patalpas. Apžiūrint patalpas, ta moteris puolė, griebė jai už plaukų ir čia ne pirmą kartą. Šita moteris yra atsakovė. Pareigūnas klausia, ar ankščiau nerašė pareiškimų. R. D. atsakė, kad nerašė. Pareigūnas klausia, ar žino tos moters duomenis. R. D. verkdama atsako, kad žino. Pareigūnas klausia, tai kur dabar ta moteris. R. D. sako, kad nežino. Jie važiavo į sodą apžiūrėti ir tame sode ji užpuolė ją, nes ten yra jungtinė nuosavybė, o ji yra kaip kreditorius, paskolinusi pinigus. Pareigūnas klausia, tai kodėl ankščiau nesikreipė į policiją. R. D. atsako, kad galvojo, kad žmogus susipras. R. D. verkdama sako, kad ta moteris ne pirmą kartą ją įžeidinėja visokiais necenzūriniais žodžiais, todėl ji norėtų parašyti pareiškimą, nes mato, kad tai niekada nesibaigs. Pareigūnas prašo nusiraminti, giliau pakvėpuoti. Pareigūnas prašo R. D. pateikti asmens dokumentą, prašo pasakyti tos moters vardą, pavardę, prieš kiek laiko ir kur viskas įvyko. R. D. atsako, kad viskas įvyko prieš 40 minučių, soduose (duomenys neskelbtini) gatvėje, adresą ji patikslins, o moteris, kuri ją užpuolė yra L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). R. D. nurodė, kad informaciją apie L. G. jai yra žinoma iš civilinės bylos. Filmavimas baigtas 17.20 val. (1 tomas, b. l. 127-129).
2020-07-20 akistatos protokolu nustatyta, jog akistatos metu liudytojas E. G. į klausimą, kada, kur ir prie kokių aplinkybių R. D. patyrė sužalojimus, nurodė, kad teismas skyrybų byloje buvo nustatęs turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti turto vertinimo ekspertui V. G.. Ekspertas suderino datą ir laiką bei objektų eiliškumą. 2020-05-12, apie 16.00 val., prie vertinimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., susirinko jis, V. G., L. G. ir R. D.. Į šį turto objektą įėjo, jokių konfliktų nebuvo, užtruko apie 5 min. ir apžiūrėjus išėjo. Toliau nuvyko į kitą vertinimo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. Prie įvažiavimo į objektą, jie pasistatė savo automobilius ir išlipo apžiūrėti turtą, t. y. sodo sklypą, sodo namelį, šiltnamį. Ekspertas nuėjo į priekį, jie visi pradėjo eiti paskui ekspertą. Tuomet L. G. priėjusi prie R. D. prikišo savo telefoną jai arti veido, pradėjo šaukti, kad šunų nekvietė, išvadino R. D. necenzūriniais žodžiais. R. D. nieko jai nesakė ir nieko nedarė, ėjo toliau. Toliau jie apžiūrėję sklypą, nuėjo apžiūrėti namuką. Kadangi L. G. buvo pakeitusi spynas ir turėjo rūsio raktus, todėl ji atrakino rūsio duris, jas atidarė ir praleido eiti į rūsį ekspertą. Ekspertas nusileido į rūsį, o jie su R. D. liko stovėti prie durų ir laukė, kada galės pateikti į rūsį. Tada L. G. rankomis užtvėrė praėjimą į rūsį, šaukdama, kad „šunų“, t. y. jį ir R. D. neleis įeiti į rūsį. Paklausė, ką ji daro ir paprašė jį praleisti. Tuomet L. G. jį praleido ir jis užėjęs, atsisuko pamatyti, ar praėjo R. D.. Tuomet pamatė, kad L. G. pradėjo smurtauti prieš R. D., t. y. rankomis smogė R. D. į krūtinės sritį, tam, kad ji nepraeitų į rūsį. Nuo smogimo rankomis ir pastūmimo R. D. atsitrenkė į sieną. Jis iš karto įstojo į vidurį, kad nekiltų konflikto, sakė L. G.: „kuo tu čia stumdėsi“. Nori patikslinti, kad ekspertas V. G. tuo metu buvo jau nusileidęs į rūsį ir pasuko į dešinę, todėl jis įvykio negalėjo matyti. Jiems įėjus į rūsį, L. G. toliau agresyviai buvo nusiteikusi, neleido ekspertui uždavinėti klausimų dėl vandens skaitliukų, neleido jam atsakyti į eksperto klausimus, tiesiog skubino, kad viskas greičiau pasibaigtų. Toliau baigus rūsio apžiūrą, pakilo visi į viršų, tam, kad apžiūrėti namuką. Tada L. G. savo raktais atrakino namuko duris, jas atidarė, įleido pirmą ekspertą, kuris užėjo į namuką, pradėjo apžiūrą, fotografavo. Jiems su R. D. norint užeiti į namuką, L. G. tiesiog stovėjo prie įėjimo, rankomis užtvėrė praėjimą, sakydama, kad jo su R. D. neįleis, kadangi jie abudu ne savininkai. Jis priėjęs prie L. G., atitvėrė praėjimą, kad užeitų R. D.. L. G. jam už nugaros greitai apėjo ir atsistojo R. D. už nugaros ir R. D. norint įeiti į namuką, L. G. netikėtai dešine ranka stvėrė R. D. už plaukų, išrovė didelį kuokštą plaukų, atsitraukė staigiai atgal, išrautus plaukus įsidėjo į savo palto dešinę kišenę ir užėjo į namuką. R. D. susiėmė už galvos toje pusėje, kur buvo išrauti plaukai, ir įėjo į namuką. Ant L. G. palto dešinės pusės kišenės buvo prilipę dalys išrautų plaukų, kai kurie plaukai kišosi iš kišenės. Jis L. G. sakė: „kodėl tu tampaisi už plaukų“. R. D. pirštu parodė į L. G. kišenę ir sakė, kad tai yra įrodymas, kad L. G. išrovė plaukus, reikia kviesti policiją. Tada L. G. išgirdusi tai, išrautus plaukus giliau susikišo į kišenę. R. D. policijos nekvietė, tačiau, kodėl nežino. Apžiūrėjus šį objektą, vėl visi išvažiavo į trečią objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdos m. Kadangi R. D. patyrė šoką, todėl trečio objekto apžiūroje nedalyvavo, stovėjo prie sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ribų. Patikslina, kad R. D. turėjo teisę dalyvauti turto vertinimo apžiūroje, todėl, kad ji yra civilinės bylos dalyvis, t. y. kreditorius, bei pagal notaro patvirtintą jo įgaliojimą bei turinti jo sutikimą.
Akistatos metu įtariamoji L. G. į klausimą, ar girdėjo E. G. parodymus, ar tvirtina, nurodė, kad parodymus girdėjo ir suprato, kad tai buvo suplanuotas ir apgalvotas planas. Kategoriškai nesutinka su E. G. parodymais, tai yra jos atžvilgiu toliau daromas suplanuotas psichologinis smurtas. Mano, kad tai yra turto reketavimas, susijęs su skyrybų byla. 2020-05-12 dalyvaujant turto vertinimo apžiūroje, kurioje dalyvavo dar ekspertas V. G., jos sutuoktinis E. G. ir R. D., ji jokio smurto prieš R. D. nenaudojo ir E. G. meluoja bei šmeižia. Einant į rūsį, ji R. D. nestūmė, o paskambino advokatei paklausti, ką daryti, kadangi R. D. neturėjo teisių dalyvauti turto apžiūroje ir tiesiog įsiveržė į jos namus. Paskambinusi advokatei, paklausė, ar kviesti policiją, advokatė nepatarė kviesti pareigūnus, tam, kad netrukdyti ekspertui. Tada ji ėjo parodyti rūsį. Užėjus į namelį, jokių smurto veiksmų R. D. atžvilgiu nenaudojo ir plaukų jai nerovė bei į palto kišenę jų nekišo. Matė, kad ant jos palto kišenės yra prilipę balti plaukai, kurie nežino, iš kur atsirado. Mano, kad šiuos plaukus jai kažkas užmetė ant palto, bet kas nematė. Paskui ji tuos plaukus išmetė. Prie įėjimo į namelį, po eksperto užėjimo, E. G. nustūmė ją į šoną ir prastūmė R. D., kad ji į namelį pateiktų pirma. Ji užėjo į namelio vidų paskutinė ir tvirtina, kad R. D. plaukų kategoriškai nerovė.
Šalies argumentai
E. G. atsakė, nurodydamas, kad su R. D. santykiai kaimyniški, normalus. R. D. sužinojo apie turto vertinimą iš teismo nutarties, kadangi yra bylos šalis, o apie datą, vietą ir laiką jai pranešė jis ir pakvietė dalyvauti, nes buvo ankstesnis jos, kaip kreditorės, prašymas dalyvauti. Nurodė, kad jis atvežė R. D. į apžiūrą. Į Klausimą, kaip suprato, kad R. D. yra šoko būsenoje, nurodė, kad suprato, stebint jos būklę, ji verkė, buvo labai pasimetusi, gal šiek tiek buvo sutrikusi kalba, jautėsi labai silpnai, vis klausė ką ji padarė L. G., kad ji jai išrovė plaukus, matė, kad jai buvo sunku kvėpuoti, skundėsi krūtinės ląstos skausmu. Nurodė, kad matė abu smurto atvejus. Į klausimą, kodėl nekvietė policijos, nurodė, kad jis dėl savęs neturėjo pagrindo kviesti policijos. Į klausimą, kodėl nenufilmavo abiejų smurto atvejų, nurodė, kad nesitikėjo, kad L. G. puls. Ką spėjo nufilmuoti, vaizdo įrašą pateikė R. D..
Į įtariamosios L. G. klausimą, kuris R. D. pirštas ir kurios rankos buvo sužeistas, E. G. nurodė, kad nepamena, o pirmoje apklausoje viską, ką matė, nurodė. Pamena, kad žaizda buvo apie 2-3 cm (1 tomas, b. l. 160-165).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kadangi kaltinamoji neigia kaltę, neigia bet kokį tiek tyčinį tiek neatsargų kontaktą su nukentėjusiąją, kurio metu nukentėjusiajai būtų padarytas sveikatos sutrikdymas ar sukeltas skausmas, todėl bylos nagrinėjimo metu pirmiausia nustatinėtina ar apskritai buvo fizinis kontaktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios, ar tie veiksmai atlikti tyčia ir ar sukėlė padarinius baudžiamajai atsakomybei kilti. Teismo vertinimu Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus, aukščiau išvardintus įrodymus, teismas sprendžia, kad įrodyta, jog kaltinamoji L. G. 2020-05-12, laikotarpiu nuo 16.16 iki 16.40 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, panaudojo fizinį smurtą prieš R. D., t. y. lipant į rūsį, rankomis du kartus sudavė jai į krūtinės sritį, po ko nukentėjusioji krisdama, atsirėmė į sieną, o einant į namo vidų, ranka sugriebė R. D. už plaukų ir jų dalį išrovė, taip sukeldama nukentėjusiajai R. D. fizinį skausmą bei padarydama dešinės plaštakos antro piršto sumušimą, nubrozdinimą, krūtinės ląstos sumušimą, galvos dešinio užausio plaukų išrovimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šią išvadą teismas grindžia pirmiausia pačios nukentėjusiosios nuosekliais parodymais. Nukentėjusiosios parodymus sustiprina jos psichologinė ir emocinė būklė skambinant bendrajam pagalbos centrui, atvykus pareigūnams, apžiūros metu medicinos įstaigoje. Be nukentėjusiosios parodymų, smurtavimo faktą patvirtina liudytojo E. G. parodymai. Taip pat filmuota medžiaga. Nors filmuotoje medžiagoje smurto naudojimas neužfiksuotas, tačiau matyti konfliktinė situacija, ekspertui atlikus video medžiagos vizualinį tyrimą, išdidinus vaizdą, matyti, ant kaltinamosios L. G. dėvimo puspalčio rankovės ir dešiniosios priekinės pusės užfiksuoti šviesaus atspalvio pluoštai, kurie savo išvaizda primena plaukus/plaukų kuokštus. Reikšminga pažymėti jog L. G. duodama parodymus akistatos metu, pripažino, „matė, kad ant jos palto kišenės yra prilipę balti plaukai, kurie nežino, iš kur atsirado. Mano, kad šiuos plaukus jai kažkas užmetė ant palto, bet kas nematė. Paskui ji tuos plaukus išmetė.“ Medicininiai dokumentai pagrindžia faktą, kad nukentėjusiajai buvo išrautas kuokštas plaukų. Šios aplinkybės teismo vertinimu pakankamai pagrindžia priežastinį ryšį tarp nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, dėl plaukų išrovimo ir kaltinamosios veiksmų. Veiksmų pobūdis leidžia teigti, kad tai tyčiniai veiksmai. Atmestina kaltinamosios pozicija dėl nukentėjusiosios šmeižto, apkalbėjimo. Neįtikima prielaida, kad nukentėjusioji siekdama apšmeižti kaltinamąją būtų iš anksto išsirovusi sau plaukų ir sugebėjusi juos prilipdyti prie kaltinamosios rūbų. Tai, kad įvykyje dalyvavęs liudytojas V. G. nematė ir nepatvirtino smurtinių veiksmų, tai nepaneigia įvyko fakto ir kaltinamosios kaltės. Liudytojas teigė dirbęs savo darbą ir stengėsi nesikišti į dalyvavusių asmenų konfliktus, nestebėjo dalyvių.
Vertinant dėl kitų R. D. sužalojimų, piršto sumušimo ir nubrozdinimo, krūtinės ląstos sumušimo egzistavimo, šie sužalojimai nustatyti gydytojų. Kaltinamosios gynyba nors ir ginčija, krūtinės ląstos sumušimo faktą. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti net dviejų gydytojų kompetencija ir jų išvadomis. Nors iš nebuvo išoriškai matomų sumušimo žymių, tačiau gydytojai paaiškino, kad ne visada traumos ar sužalojimai yra išoriškai matomi. Sumušimo įtarimai buvo pakankamai akivaizdūs ir pagrįsti, tai patvirtina ir skirtas rentgeno tyrimas. Šių sužalojimų priežastinis ryšys su kaltinamosios veiksmais nustatytas pačios nukentėjusiosios parodymais ir liudytojo E. G. parodymais apie tai kaip kaltinamoji ant rūsio laiptų pastūmė į sieną nukentėjusiąją.
Dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių
Prieš sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio teismas sprendžia dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimo. Kaltinamosios gynyba prašo taikyti BK 28 str. 3 d. Laiko, kad veika padaryta dėl būtinosios ginties ginantis nuo įsibrovimo į būstą. Teismo vertinimu įsibrovimo fakto nebuvo. Nukentėjusioji, būdama kreditore civilinėje byloje, atvyko į turto vertinimo procedūrą pakviesta vieno iš turto bendrasavininkų, dalyvaujant katu su bendrasavininku - E. G.. Kaltinamoji patvirtino, kad dėl šios aplinkybės skambino advokatei kelis kartus konsultavosi kaip elgtis. Nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų kėsinantis į turtą, atvykusi prisistatė pasisakė kokiu tikslu. Kaltinamoji nesutikdama su tuo turėjo galimybę, nutraukti turto apžiūrą, spręsti teisiniu keliu dėl kreditorės tolimesnio dalyvavimo. Teismo vertinimu ši situacija neatitiko būtinosios ginties sąlygų.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji L. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. Nusikalstama veika baigta. Kaltinamoji L. G. anksčiau neteista, bausta kelis kartus administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrusi, dirbanti. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, tai, kad teisiama pirmą kartą, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus atliktų veiksmų intensyvumą, pavojingumo lygį, sukeltas pasekmes teismas sprendžia, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios terminas nustatytas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, L. G. skirtinas įpareigojimas - bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Teismo nuomone, šis įpareigojimas teigiamai paveiks kaltinamosios elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.
1. Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,37 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nukentėjusiosios R. D. gydymo išlaidas (1 tomas, b. l. 92-99). Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti būtent dėl kaltinamosios L. G. veiksmų, dėl kurių nukentėjusioji buvo pristatyta į medicinos įstaigą, kur jai teiktos medicininės paslaugos. Nustatyta, jog nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų buvo apžiūrima traumatologo, radiologo ir chirurgo gydytojų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra pagrįsta objektyviais duomenimis, dėl ko ieškinio dydis laikytinas tinkamu bei pagrįstu, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi kaltinamoji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.
2. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 20,54 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 102-114), kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti nukentėjusiajai R. D. išmokėtos ligos išmokos dydį, kuris pagrįstas skaičiavimu, pateiktu civiliniame ieškinyje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamoji neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos išmoka, todėl ji privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus lėšas, išleistas nukentėjusiosios ligos pašalpai išmokėti.
3. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji R. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo jos naudai iš L. G. priteisti 15,43 Eur turtinės ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje R. D. nurodė, kad po įvykio kelias dienas buvo nedarbinga, buvo labai aukštas kraujo spaudimas, pykino, skaudėjo ir svaigo galva, skaudėjo krūtinės ląsta ir plaukų išrovimo vieta. Pirko vaistų, patyrė 15,43 Eur išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus (t. 2, b.l. 127-134). Turtinė žala susijusi su sveikatos atstatymu yra pagrįsta įrodyta,, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Be to nukentėjusioji prašo priteisti 7000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad smurtas yra susijęs su civiline byla, kurioje ji yra kreditorė, mano, kad tokiu būdu mėgino įbauginti, kad ji atsisakytų savo kreditorinio reikalavimo. Dėl kaltinamosios veiksmų teigia patyrusi stiprų ilgai trunkantį fizinį skausmą, stiprius iki šiol trunkančius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neigiamas emocijas, baimę, nesaugumą, pažeminimą, buvo nedarbinga, turėjo vartoti vaistus, atsisakyti kasdieninės veiklos planų. Taip pat jaučia baimę, kad kaltinamoji jos išrautus plaukus gali panaudoti neteisėtiems tikslams, imituojant kokią nors nusikalstamą veiką, klastojant įrodymus. Žalos dydį grindžia be kitą ko ir kaltinamosios gera finansine padėtimi. Teismas sprendžia, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiajai neturtinė žala. Vertinant žalos dydį finansine išraiška atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo mąstą – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sutrikdymas sukėlė nukentėjusiąja trijų dienų nedarbingumą. Nesutiktina su nukentėjusiosios motyvais, kad patyrė stiprų ilgai trunkantį fizinį skausmą. Pažymėtina, kad įvykio metu nukentėjusioji skausmo neišreiškė nei žodžiu nei emocijomis, neatkreipė tuo kitų asmenų dėmesio, nenutrūko turto vertinimo procedūra, neprireikė skubios medicinos pagalbos, į medikus nesuskubo kreiptis ir po turto vertinimo procedūros. Išvykusi iš įvykio vietos dar vyko išgerti arbatos su E. G. ir tik tada nusprendė kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą, tai parodo, kad skausmas nebuvo intensyvus ir pasireiškė ne iš karto, o tik po kurio laiko aprimus emocijoms. Tikėtina, kad fizinį skausmą, nemalonius potyrius patyrė, tačiau ne tokio mąstai kaip apibūdina pati nukentėjusioji. Plaukų išrovimo faktas neabejotina, kad sukelia neigiamų išgyvenimų emocijų, ne tik dėl skausmo bet ir dėl išvaizdos, grožio. Plaukų atsistatymas ilgai trunkantis procesas, bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai dar nebuvo neataugę išrauti plaukai. Be to moteris nešioja pusilgius plaukus, siekiančius pečius todėl atsistatymas gali trukti gana ilgą laiko tarpą. Kaltininkės finansinė padėtis turi reikšmės žalos dydžio nustatymui, bet ji negali tapti lemiančiu veiksnių reikalauti neprotingos žalos dydžio atlyginimo. Argumentai apie baimes dėl išrautų plaukų galimo panaudojimą nusikalstamoms veikoms kurpti laikytini niekuo nepagrįstais. Teismo vertinimu nukentėjusiosios neturtinė žala vertintina 400 Eur dydžiu.
4. Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinis ieškovas E. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo jo naudai iš L. G. priteisti 26,94 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad advokatas E. G. būdamas nukentėjusiosios R. D. darbdaviu, tačiau veikiantis kaip individualią veiklą vykdantis asmuo patyrė nuostolį 26,94 Eur dėl nukentėjusiosios ligos pašalpos mokėjimo už pirmąsias nedarbingumo dienas. Ieškovo E. G. civilinis ieškinys analogiškai kaip ir Valstybinio socialinio draudimo fondo ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamoji neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, dėl ko nukentėjusioji negalėjo dirbti ir jai buvo mokama ligos išmoka, todėl darbdaviui E. G. priteistina 26,94 Eur žalos atlyginimo.
Dėl kitų klausimų
Iki bausmės vykdymo pradžios L. G. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 166-168), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, L. G. paskirti įpareigojimą - bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Tenkinti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš kaltinamosios L. G. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 50,37 Eur (penkiasdešimt eurų 37 centus) turtinės žalos atlyginimo.
Tenkinti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį. Priteisti iš kaltinamosios L. G. civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 20,54 Eur (dvidešimt eurų 54 centus) turtinės žalos atlyginimo.
Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį. Priteisti iš kaltinamosios L. G. nukentėjusiajai R. D. 15,43 Eur (penkiolika eurų 43 ct) turtinės žalos ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Tenkinti civilinio ieškovo E. G. civilinį ieškinį. Priteisti civiliniam ieškovui E. G. iš kaltinamosios L. G. 26,94 Eur (dvidešimt šešis eurus 94 centus) turtinės žalos atlyginimo.
Iki bausmės vykdymo pradžios L. G. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.