Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, bankroto byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės SEB banko ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei bendraieškio uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ pareiškimus atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dangė“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS, uždaroji akcinė bendrovė „RASA“, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Dangė“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. liepos 24 d. palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (b. l. 32-36, 47-50).

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės „Dangė“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ pateiktus teismui tvirtinti kreditorinius reikalavimus 7 084 464,73 Lt sumai (b. l. 93-94), įpareigojant bankroto administratorių supažindinti įmonės kreditorius su šia teismo nutartimi.

Klaipėdos apygardos teisme 2014 m. lapkričio 28 d. gautas kreditoriaus A. M. atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties panaikinimo ir perdavimo kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti. Nurodė, kad bankroto administratorius Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį įteikė tik 2014 m. lapkričio 21 dieną, todėl anksčiau apie šią nutartį nebuvo žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi kreditoriaus A. M. prašymo dėl termino atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties paduoti atnaujinimo netenkino.

Vertindamas kreditoriaus prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog bankroto administratorius Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį visiems kreditoriams, įskaitant ir kreditorių A. M., išsiuntė 2014 m. spalio 16 d. Toks kreditoriaus elgesys, kai jis savo neveikimą bando pateisinti procesinio termino atnaujinimo institutu, nurodant neteisingus faktinius bylos duomenis, nėra tinkamas ir pateisinamas kitų kreditorių interesų, tikintis teismų procesinių sprendimų apskundimo tvarkos stabilumo ir jų privalomumo, užtikrinimo kontekste.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Kreditorius A. M.(toliau –ir apeliantas) atskirajame skundeprašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai motyvuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas kreditorių sąrašas, apeliantui buvo įteikta 2014 m. spalio 16 d. Kartu su atskiruoju skundu yra pateikiamas įrodymas, kad nutartis ir kiti dokumentai buvo įteikti 2014 m. lapkričio 21 d..Todėl atskirasis skundas dėl 2014 m. spalio 13 d. nutarties apskundimo pateiktas net nepraleidus septynių dienų termino.

2. Bankroto administratorius teismo įpareigojimą supažindinti visus kreditorius su 2014 m. spalio 13 d. nutartimi įvykdė netinkamai. Todėl nėra pagrindo apriboti kreditoriaus teisę teikti skundą, juolab, kad yra siekiama, jog BUAB „Dangė“ bankroto procesas būtų vykdomas sklandžiai, ekonomiškai ir teisingai. Kreditorius yra buvęs įmonės vadovas, todėl jam žinoma, kurie kreditoriniai reikalavimai yra nepagrįsto dydžio.

Atsakovas BUAB „Dangė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašoKlaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsikirtimus grindžia tuo, kad bylos duomenys patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis buvo išsiųsta 2014 m. spalio 16 d. elektroniniu laišku visiems kreditoriams, o tai reiškia, kad, remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, nutartis laikytina įteikta apeliantui 2014 m. spalio 17 d. Kai tas pats procesinis dokumentas adresatui yra įteikiamas kelis kartus, ką nurodo apeliantas, jis laikomas įteiktu pirmojo įteikimo dieną (CPK 128 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas exofficio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, taigi, ji ribojama laike. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei užtikrinti koncentruotą, greitą ir efektyvų bylų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius terminus (CPK7 str., 73 str. 1 d.). Vienas iš tokių procesinių veiksmų, kuriam atlikti įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino procesinį terminą, yra teisės paduoti atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties įgyvendinimas. CPK335 straipsnyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi, praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau pagal CPK78 straipsnio 1 dalies, 307 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pagal CPK338 straipsnį nurodytos nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014 m. spalio 13 d. nutartį, dėl kurios apskundimo kilo šis ginčas, įpareigojo BUAB „Dangė“ bankroto administratorių UAB „Verslo valdymo centras“ įteikti ją kreditoriams. Apeliantas 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismas su prašymu (b. l. 102) pateikti teismo nutartį, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, susipažinimui. Klaipėdos apygardos teismas, užklausęs bankroto administratorių apie kreditorių informavimą dėl 2014 m. spalio 13 d. priimtos nutarties, gavo bankroto administratoriaus pranešimą kartu su elektroninio pašto išrašu, kad visi kreditoriai buvo informuoti išsiunčiant teismo nutartį elektroniniu paštu 2014 m. spalio 16 d. (b. l. 103-105). Apeliantas 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė atskirąjį skundą kartu su 2014 m. lapkričio 20 d. dokumentų kopijų pateikimo raštu, kad teismo nutartį gavo 2014 m. lapkričio 21 d., prašydamas panaikinti 2014 m. spalio 13 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl jos paduoti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, konstatavo, kad paties kreditoriaus neveikimas lėmė termino praleidimą, o toks elgesys nėra tinkamas ir pateisinamas kitų kreditorių, kuriems aktualus teismų procesinių sprendimų tvarkos stabilumas ir jų privalomumas, atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo procesine pozicija, o apelianto argumentai jos nepaneigia.

Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį, teigia, jog bankroto administratoriaus pateiktas rašytinis įrodymas, kad 2014 m. spalio 13 d. nutartis buvo išsiųsta ir įteikta elektroniniu paštu (b. l. 104), nepatvirtina fakto, jog teismo procesinis dokumentas jam buvo įteiktas tinkamai. Tačiau pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK12 str.).Akivaizdu, kad tas, kuris teigia, turi savo teiginius pagrįsti. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Apeliantas teiginių dėl bankroto administratoriaus netinkamo 2014 m. spalio 13 d. teismo nutarties įteikimokonkrečiais įrodymaisnepagrindžia. Byloje nepaneigtas faktas, kad išraše iš elektroninio pašto esantis elektroninio pašto adresas mineikisa@gmail.comyraapeliantoelektroniniopaštoadresas, irnėrajokiųduomenų, jogbankrotoadministratoriausšiuoadresu2014 m. spalio 16 d. siųstaselektroninislaiškasdėl objektyvių priežasčių adresatobūtųnepasiekęs. Tai netiesiogiaipatvirtinairfaktas, kad teismo procesinis dokumentas elektroniniu paštu išsiųstas ne tik apeliantui, bet ir kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, iš kurių jokių papildomų užklausų dėl priimtų teismo nutarčių negauta. Dėl to, nepaisant, kad pirmojo kreditorių susirinkimo, kuriame paprastai sprendžiamas dokumentų kreditoriams įteikimo klausimas, dar nebuvo, taip pat nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad toks informavimo būdas (siųsti elektroniniu paštu), buvo priimtinas visiems kreditoriams. Iš esmės tokio įteikimo būdo nekvestionuoja atskirajame skunde ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad 2014 m. spalio 13 d. teismo nutartis nebuvo tinkamai įteikta dar 2014 m. spalio 16 d.Vadinasi, kreditoriui atskirąjį skundą pateikus 2014 m. lapkričio 28 d., septynių dienų procesinis terminas yra praleistas.

Kaip minėta, procesinis terminaspraleistas dėl svarbių priežasčių gali būti atnaujintinas. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį; jeigu apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės (klaidos) neturėtų prarasti vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka, nes priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007,2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-135/2010). Kai terminas atskirajam skundui paduoti praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

Sprendžiant klausimą dėl atskirojo skundo pateikimo termino praleidimo priežasčių nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas nenurodė svarbių, objektyvių priežasčių, dėl ko būtų pagrindas procesinį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, tiek siekdamas įgyvendinti savo materialines teises, tiek ir jas apginti, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai ir atsakingai. Kreditorius, žinodamas, kad bankroto administratoriui nurodė konkretų elektroninio pašto adresą, kartu išreiškia valią, kad bet kurią dieną administratorius šiuo informacijos pateikimo būdu gali įteikti kreditoriui kokius nors dokumentus ar pranešti informaciją. Faktas, kad apeliantas tik po mėnesio (2014 m. lapkričio 17 d.) nuo nutarties jam išsiuntimo elektroniniu paštu kreipėsi ir į teismą, reikalaudamas 2014 m. spalio 13 d. nutarties susipažinimui (b. l. 102), neleidžia tokį apelianto veikimą vertinti kaip sąžiningą, apdairų, rūpestingą, o termino praleidimą nežymiu, dėl ko būtų pagrindas šį terminą atnaujinti.Pripažinti, kad bankroto administratoriaus parinktas teismo nutarties įteikimo būdas, o ne apelianto procesinis elgesys lėmė termino atskirajam skundui paduoti praleidimą, taip pat nėra pagrindo.

Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui ar pakeitimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas praleisto įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, visapusiškai objektyviai ir teisingai įvertino visas apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis, teisingai įvertino apelianto pateiktus paaiškinimus ir įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl atskirajame skunde nurodytų termino praleidimo priežasčių. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.