- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 2-792-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00310-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. M.
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-25-460/2020, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dangė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centas“. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d nutartimi bankroto administratorė UAB Verslo valdymo centras pakeista jos teisių perėmėja Verslo administratorių centras, UAB.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. patvirtintas BUAB „Dangė“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
3. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 24 495,91 Eur finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi bankroto administratorės prašymą tenkino ir patvirtinto patikslintą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 24 495,91 Eur finansinį reikalavimą.
5. Teismas sprendė, kad administratorės prašomas patvirtinti kreditorės patikslintas finansinis reikalavimas pagrįstas bankrutuojančios įmonės finansinės apskaitos dokumentais, administratorės pripažintas, todėl tvirtintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas A. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Kartu su prašymu patikslinti kreditorės reikalavimą nėra pateikta jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų.
6.2. Remiantis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašyme dėl finansinio reikalavimo patikslinimo pateiktu išaiškinimu, vietinės rinkliavos dydis gali būti apskaičiuojamas pagal deklaruotų komunalinių atliekų kiekį. Kadangi nuo BUAB „Dangė“ bankroto bylos iškėlimo dienos bendrovė jokios veiklos nevykdė ir jokių atliekų neturėjo, todėl bankroto administratorė turėjo pareigą deklaruoti nulinį atliekų kiekį, o jei to nedeklaravo, tai asmeniškai pati šį mokestį susimokėti.
7. Atsakovės BUAB „Dangė“ bankroto administratorė Verslo administratorių centras, UAB prašo nutraukti apeliacinį procesą; netenkinus prašymo nutraukti apeliacinį procesą, nustatyti apeliantui A. M. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį; apeliantui nepašalinus tūkumų, atskirąjį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
7.1. Apeliantas nėra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal jo atskirąjį skundą turi būti nutrauktas. Nors apeliantas yra atsakovės akcininkas, siekdamas dalyvauti bankroto byloje, jis turi pareigą pagrįsti savo suinteresuotumą bylos nagrinėjimu. Apeliantas buvo atsakovės pirmosios eilės kreditorius, tačiau, patenkinus pirmos eilės kreditorių reikalavimus, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. apeliantas buvo išbrauktas iš atsakovės kreditorių sąrašo.
7.2. Skundžiama nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ji negali būti apeliacijos objektu. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo klausimas, jį padidinant. Vadinasi, tokia nutartis neleido prasidėti procesui, jo neužbaigė ir neužkirto kelio kokiam nors konkrečiam asmeniui jame dalyvauti.
7.3. Apeliantas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, todėl atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas. Atskirajam skundui turėtų būti nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, o to nepadarius, skundas turėtų būti grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
7.4. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateikti tiek administratorės, tiek kreditorės prašymai, kurie leido teismui identifikuoti reikalavimo dydį, jo susidarymo laikotarpį ir už kokį konkrečiai nekilnojamąjį turtą prievolė atsirado.
7.5. Apeliantas savo skundu iš esmės neginčija nei paties patikslinto finansinio reikalavimo pagrindo, nei jo dydžio, taip pat nenurodo jokių aplinkybių bei įrodymų, kurie paneigtų kreditorės reikalavimo pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo neturintis teisės jį paduoti. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro finansinis reikalavimas BUAB „Dangė“ bankroto byloje. Remiantis bylos duomenimis, apeliantas yra UAB „Dangė“ akcininkas, bet ne kreditorius. Iš bylos duomenų matyti, kad iškėlus UAB „Dangė“ bankroto bylą, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Šia nutartimi, be kita ko, patvirtintas ir pareiškėjo A. M. 8 943,60 Lt (2 590,25 Eur) pirmos eilės finansinis reikalavimas. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi patikslinus įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, jame nebeliko pirmos eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų. Taigi, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarčiai, pareiškėjas A. M. neteko įmonės kreditoriaus statuso.
10. JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ nesant įtvirtintų išimčių dėl nutarčių, kuria patvirtinti (patikslinti) kreditorinių finansiniai reikalavimai, apskundimo, šiuo atveju vadovaujamasi CPK nustatyta tvarka.
11. Remiantis CPK 338 straipsniu bei 305 straipsniu, atskirąjį skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnis). Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus arba ir materialus, ir procesinis. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas yra atsakovės akcininkas, pati savaime nepatvirtina jo faktinio bei teisinio suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, tokiu atveju pareiškėjas privalo įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog apeliantas, išbraukus jį iš kreditorių sąrašo, kreipėsi į teismą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir pateikė įrodymus, patvirtinančius jo pakankamą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų įtrauktas į bylą motyvuotu šalių prašymu ar teismo iniciatyva. Taigi, apeliantas, nebūdamas įtrauktas į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, nėra įgijęs savarankiškos teisės inicijuoti apeliacinio proceso dėl CPK 305 straipsnyje nustatytų apribojimų.
14. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apelianto atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus šį atskirąjį skundą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nutarties, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, nutraukti.