- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 2-250-157/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00310-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ byloje Nr. B2-374-460/2015.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Dangė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo centras“. Teismo 2014 m. spalio 13 nutartimi patvirtintas, o 2014 m. gruodžio 17 d. ir 2015 m. spalio 18 d. nutartimis patikslintas, kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.
Suinteresuotas asmuo bendrovės akcininkas A. M. pateikė teismui prašymą uždrausti organizuoti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas turto pardavimas iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1222-479/2014, Nr. 2-2079-262/2014 ir Nr. 2-5498-160/2015 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes šių bylų baigtis turės įtakos kreditorių teisėms ir akcininkų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad kol neįvyko 2015 m. spalio 19 d. kreditorių susirinkimas ir nebuvo priimtas joks sprendimas dėl bendrovės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo, nėra jokio pagrindo spręsti dėl turto kainų ir pardavimo tvarkos pagrįstumo. Pažymėjo, kad turto pardavimo kainos nustatymas yra kreditorių susirinkimo teisė; kad kreditoriai, kaip ir suinteresuotas asmuo – bendrovės akcininkas, siekia, jog turtas būtų parduotas už racionalią kainą; kad šiuo metu teismas nenustatė kreditorių piktnaudžiavimo savo teisėmis (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 str. 5 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo bendrovės akcininkas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas nepakankamai įsigilino į prašymą, todėl nepaminėjo dar vienos civilinės bylos Nr. 2-2709-262/2014, kurios baigtis taip pat turės esminės įtakos kreditorių teisėms. Teismas neteisingai kvalifikavo jo prašymą, nes jis siekia, kad kreditorių susirinkimai dėl turto pardavimo nebūtų rengiami tik iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1222-479/2014; Nr. 2-2709-262/2014; Nr. 2-5498-160/2015. Yra galimybė, kad ieškovui BUAB „Dangė“ laimėjus šias bylas bankroto byla bus nutraukta, o įmonės veikla atstatyta.Teismas neteisingai nurodė, kad visi kreditoriai ir akcininkai suinteresuoti parduoti turtą už racionalią kainą, nes AB SEB bankas ir BAB Snoro bankas yra pagrindiniai kreditoriai, kuriems tektų pagrindinė gautų pajamų dalis.
Atsiliepimas
BUAB „Dangė“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Apeliantas nepateikė argumentų, paneigiančių teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą.Teismas teisingai kvalifikavo apelianto prašymą uždrausti organizuoti kreditorių susirinkimus, o tai, kad nepaminėjo vienos iš jo nurodytų civilinių bylų numerių, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.Teismas teisingai sprendė, kad draudimas šaukti kreditorių susirinkimus yra ultima ratio priemonė. Tuo labiau, kad kreditorių AB SEB banko ir BAB Snoro banko finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismas, prieš pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens BUAB „Dangė“ akcininko A. M. skundo pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog, kaip jau yra paminėta, bankroto byla UAB „Dangė“ iškelta dar Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-200-460/2016).
Prašymas uždrausti organizuoti bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas turto pardavimas iki bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2079-262/2014 / Nr. e2-5-262/2016; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-5498-160/2015 / Nr.2-1186-160/2016; Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1222-479/2014 / Nr.2-573-479/2015, kurioje priimtą teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą, atmetęs trečiojo asmens A. M. apeliacinį skundą) pateiktas pačioje bankroto byloje, tvirtinant, kad nurodytų bylų baigtis turės įtakos BUAB „Dangė“ kreditorių ir akcininkų teisėms bei interesams – ieškovui BUAB „Dangė“ laimėjus šias bylas, bankroto byla bus nutraukta, o įmonės veikla atstatyta.
Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo A. M. prašymą, jį traktavo kaip iš esmės neadekvačią ir kraštutinę priemonę, neleidžiančią pasiekti Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintų tikslų ir pažeidžiantį šio įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kreditorių susirinkimo teisę (CPK 12, 178, 197 str.).
Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, atmeta A. M. atskirąjį skundą, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais (CPK 185 str.), nes visų pirma jo prašoma taikyti priemone faktiškai siekiama sustabdyti bankroto procesą, o tai pagal teismų praktikoje suformuluotą nuostatą yra draudžiama. Antra, nei pirmosios instancijos nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma, yra taip pat ir fakto instancija, nepateikta jokių įrodymų, leidžiančių spręsti apie kreditorių piktnaudžiavimą savo teisėmis. Tuo tarpu susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrintas teismo (ĮBĮ 24 str. 5 d).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.