Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo - bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ akcininko A. M., prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Dangė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“.BUAB “Dangė“ akcininkas A. M. 2016 m. spalio 6 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo iš BUAB „Dangė“ bankroto administratoriaus pareigų taip pat prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė sustabdyti 2016 m. rugsėjo 19 d. paskelbtas BUAB „Dangė“ priklausančio nekilnojamojo turto varžytines (varžytinių Nr. 127361 ir Nr. 127360) iki bus išnagrinėtas jo pareiškimas dėl administratorės nušalinimo.Pareiškėjas nurodė, kad bankroto administratorė gina tik tariamo pagrindinio kreditoriaus interesus, leidžia jam piktnaudžiauti savo teisėmis, pažeidžiant akcininkų ir smulkiųjų kreditorių interesus. Bankroto administratorė, sužinojusi, kad kreiptasi į teismą dėl jos atstatydinimo, skubiai 2016 m. rugsėjo 19 d. paskelbė BUAB „Dangė“ nekilnojamojo turto varžytines, po kurių didžioji dalis gautų pajamų atitektų tariamam pagrindiniam kreditoriui AB SEB bankui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepareiškė jokio savarankiško materialinio teisinio reikalavimo, kurio įvykdymo užtikrinimui galėtų būti taikomos jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl tokių priemonių taikymo būtinumo, duomenų apie turto varžytinių (Nr. 127361 ir Nr. 127360) paskelbimą ir eigą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Varžytinių eigą pagal pareiškėjo nurodytus jų numerius galima sužinoti portale www.evarzytines.lt, todėl teiginiai, kad jis nepateikė jokių įrodymų apie varžytines, nepagrįsti. Priešingai nei teigia teismas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones susijęs su reikalavimu dėl bankroto administratorės atstatydinimo, kadangi jis administratorę prašo atstatydinti būtent dėl jos veikimo pagrindinio kreditoriaus naudai, kuriam tektų pagrindinė pajamų, gautų pardavus turtą iš varžytinių, dalis.Administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsiliepime pateikiami tokie argumentai:Teismo nutartimi bendrovę pripažinus bankrutavusia ir likviduojama, bankroto administratorė įgijo teisę organizuoti bendrovės turto pardavimą, todėl tokie jos veiksmai savaime nėra neteisėti. Bendrovė nepardavinėja įkeisto turto, nes ji tokio turto neturi, todėl gautos pajamos bus skirtos proporcingai turimo reikalavimo dydžiui visiems kreditoriams, o ne AB SEB bankui.Turtas yra parduodamas vadovaujantis bendrovės kreditorių 2015 m. spalio 19 d. susirinkimo nutarimu, kuriuo buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka ir kaina, nustatyta atsižvelgiant į specialistų išvadas dėl turto vertės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymu, kad ši kaina neatitinka turto vertės ar buvo nustatyta netinkamai.Varžytinės, kurias pareiškėjas prašo sustabdyti, yra pasibaigusios joms neįvykus, kadangi jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos dvi būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio (skundo) preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų teismas turi atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nekonstatavo preliminaraus skundo nepagrįstumo. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi apelianto skundas dėl BUAB “Dangė“ bankroto administratorės atstatydinimo atmestas. Nors šis teismo procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia procesinė situacija iš esmės reiškia preliminarų skundo nepagrįstumą ir sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl pirmosios jų taikymo sąlygos nebuvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-620-370/2016). Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su apelianto pareikštu reikalavimu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, taigi nėra įrodyta ir grėsmė, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismui atstatydinus bankroto administratorių, pastarasis netenka įgaliojimų tik į ateitį. Toks teismo procesinis sprendimas nelemia bankroto administratoriaus iki atstatydinimo atliktų veiksmų neteisėtumo. Nors apeliantas prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su byloje pareikštu reikalavimu grindžia bankroto administratorės veikimu vieno iš bendrovės kreditorių naudai, bendrovės turto pardavimu per maža kaina, iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorė prašomas sustabdyti varžytines organizavo vadovaudamasi galiojančiu bendrovės kreditorių 2015 m. spalio 19 d. susirinkimo nutarimu dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BUAB „Dangė“ bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo centras“ įgaliotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė duomenis apie tai, kad varžytinės Nr. 127361 ir Nr. 127360 neįvyko, kadangi nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Pagal pateiktus varžytinių numerius patikrinus informaciją portale www.evarzytines.lt, tokių varžytinių nerasta. Taigi, net tuo atveju, jei apelianto atskirasis skundas būtų pripažintas pagrįstu, apelianto prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių faktiškai nebūtų įmanoma taikyti. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindi. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.