Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ bankroto byloje (Nr. B2-106-460/2017) patvirtintas patikslintas kreditorės akcinės bendrovės SEB banko finansinis reikalavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Dangė“ iškėlė bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Dangė“ bankroto byloje patvirtintas 4 751 035,37 Lt (1 375 994,95 Eur) kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas. Kreditorė AB SEB bankas pateikė prašymą UAB „Dangė“ bankroto byloje patvirtinti patikslintą 1 091 140,35 Eur finansinį reikalavimą. Kreditorė nurodė, kad teikiant teismui tvirtinti pradinį finansinį reikalavimą, finansinio lizingo sutarčių pagrindu lizinguojamas turtas buvo perduotas kreditorei, tačiau dar nebuvo realizuotas. Realizavus visą lizinguotą turtą, paaiškėjo tikrieji kreditorės patirti nuostoliai, kas sudaro pagrindą patikslinti kreditorės finansinį reikalavimą. Kreditorė nurodė, kad turtas parduotas patiriant 980 540,49 Eur nuostolį, taip pat buvo patirtos papildomos 86 623,28 Eur turto išlaikymo išlaidos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi kreditorės AB SEB banko prašymą patenkino – iki 1 091 140,35 Eur sumažino AB SEB banko finansinį reikalavimą UAB „Dangė“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais ir bankroto administratorės neginčijamas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde trečiasis asmuo A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, sudarę pagrindą tvirtinti finansinį reikalavimą, o teismas nevertino lizinguojamo turto pardavimo aplinkybių. Lizinguotas turtas buvo parduotas apsimestiniais sandoriais už per mažą kainą. Trečiasis asmuo A. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorės atstovaujama atsakovė BUAB „Dangė“ prašo trečiojo asmens A. M. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais. Paaiškino, kad BUAB „Dangė“ negalėjo kontroliuoti lizinguojamo turto pardavimo proceso. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Dangė“ bankroto byloje buvo patikslintas (patvirtintas sumažintas) kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Trečiasis asmuo A. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – AB SEB banko 2016 m. gegužės 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo patikrinimų kopijas. Atsakovė BUAB „Dangė“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – AB SEB banko finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, BUAB „Dangė“ prašymą AB SEB bankui dėl duomenų pateikimo, AB SEB banko pateiktus duomenis apie turto, buvusio lizingo dalyku, pardavimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, trečiojo asmens ir atsakovės naujai pateiktus dokumentus, neatsiejamai susijusius su jų procesinių dokumentų argumentais, įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Byloje pateikti nauji įrodymai kartu su procesiniais dokumentais (su kuriais jie ir pateikti) buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, jokių prieštaravimų dėl jų priėmimo iki bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo pateikta.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Kreditorių reikalavimo tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas yra išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, o ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi UAB „Dangė“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“, nustatė įmonės kreditoriams terminą pareikšti finansinius reikalavimus. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 24 d. BUAB „Dangė“ bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašus. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Dangė“ bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašai. Šia nutartimi, be kita ko, patvirtintas ir 4 751 035,37 Lt (1 375 994,95 Eur) kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas. BUAB „Dangė“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą bankroto byloje patvirtinti patikslintą 1 091 140,35 Eur AB SEB banko finansinį reikalavimą. Iš administratorės teismui perduoto kreditorės prašymo matyti, kad teikiant tvirtinti pradinį finansinį reikalavimą, finansinio lizingo sutarčių pagrindu lizinguojamas turtas buvo perduotas kreditorei, tačiau dar nebuvo realizuotas. Realizavus visą lizinguotą turtą, paaiškėjo kreditorės patirti nuostoliai, kas sudaro pagrindą patikslinti kreditorės finansinį reikalavimą. Trečiasis asmuo A. M. (apeliantas) atskirąjį skundą grindžia tuo, kad apskųstąja nutartimi kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas buvo patvirtintas be įrodymų, o teismas nevertino lizinguojamo turto pardavimo aplinkybių. Apelianto teigimu, lizinguotas turtas buvo parduotas apsimestiniais sandoriais už per mažą kainą. Teisėjų kolegija apelianto atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Dangė“ bankroto byloje patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Šia nutartimi buvo patvirtintas ir 4 751 035,37 Lt (1 375 994,95 Eur) kreditorės AB SEB banko finansinis reikalavimas. Bylos duomenys rodo, kad teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorės AB SEB banko pradinis finansinis reikalavimas, įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas priėmė baigiamąjį aktą byloje, kurioje nustatė kreditoriaus prievolės dydį skolininkui ir šis aktas įsiteisėjo, jis įgyja res judicata galią ir nebegali būti kvestionuojamas. Ši pamatinė proceso teisės taisyklė galioja ir sprendžiant klausimus dėl kreditorių finansinių reikalavimų. Teismo procesinio dokumento įsiteisėjimas lemia ir tai, kad apelianto argumentai dėl teisinių santykių, sudarančių patvirtinto finansinio reikalavimo pagrindą, savaime nesudaro prielaidų abejoti jo (reikalavimo) pagrįstumu ir teisėtumu. ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo finansinių reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų). Analizuojamu atveju susiklosčiusi faktinė padėtis, kuomet kreditorės finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, o kreditorė (per bankroto administratorę) teismo prašo šį reikalavimą sumažinti atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes (realizavus lizingo objektu buvusį turtą), teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalyje pateiktą atsisakymo nuo dalies finansinio reikalavimo situaciją. Kreditorė, pateikusi prašymą patvirtinti mažesnį finansinį reikalavimą, iš esmės pateikė atsisakymą nuo realizavus turtą patenkintos 2014 m. spalio 13 d. nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo dalies. Atsisakymo nuo finansinio reikalavimo dalies atveju (ĮBĮ 26 straipsnio 2 dalis) įstatymas neįpareigoja nei bankroto administratoriaus, nei bankroto bylą nagrinėjančio teismo pakartotinai atlikti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimą arba riboti kreditoriaus teisę atsisakyti nuo finansinio reikalavimo (jo dalies). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės atsisakymo nuo finansinio reikalavimo dalies klausimą, neturėjo atlikti apelianto nurodyto lizingo objektų realizavimo proceso, be kita ko, ir konkrečių sandorių teisinio įvertinimo. Tokiu atveju nepagrįstu pripažintinas argumentas, kad apskųstosios nutarties neteisėtumą esą lemia tai, jog teismas nevertino lizinguojamo turto realizavimo aplinkybių. Kolegijos vertinimu, pripažinus, kad apskųstąja nutartimi išspręstas finansinio reikalavimo dalies atsisakymo klausimas, pirmosios instancijos teismo teisinių išvadų formulavimas yra pakankamas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo nedalyvavo atsisakymo nuo dalies finansinio reikalavimo svarstyme pirmosios instancijos teisme. Todėl jo argumentai dėl kreditorės AB SEB banko finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio objektyviai negalėjo būti įvertinti. Tačiau teisėjų kolegija turi pagrindo akcentuoti, jog ta aplinkybė, kad, svarstant atsisakymą nuo finansinio reikalavimo dalies, pakartotinis finansinio reikalavimo pagrįstumo vertinimas neatliekamas, iš esmės nepaneigia įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo tikslinimo galimybės.Kaip minėta, kreditorių reikalavimo tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas, būdamas bankroto procedūromis ir bylos baigtimi suinteresuotu asmeniu, turėdamas pagrįstų abejonių dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pokyčių teisėtumo, ką galbūt sąlygojo apelianto nurodyti pažeidimai lizinguoto turto realizavimo procese ar neteisėtų sandorių dėl šio turto sudarymas, gali inicijuoti atskirą (savarankišką) ginčo procesą dėl lizinguoto turto realizavimo aplinkybių ir su tuo susijusių sandorių, kurio (ginčo proceso) rezultatas sudarytų pagrindą kreditoriaus finansinio reikalavimo koregavimui atlikti. Šioje byloje sprendžiant dėl finansinio reikalavimo dalies atsisakymo teisėtumo, nėra pagrindo vertinti atskirojo skundo esmę sudarančius argumentus, kuriais remiantis teigiama, kad patikslintas finansinis reikalavimas buvo patvirtintas nevertinant įrodymų ir neanalizuojant lizinguojamo turto realizavimo aplinkybių bei sandorių teisėtumo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.