Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio (patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi), kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme ir 2022 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL dydžio – 1000 Eur – bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2022 m. vasario 22 d., į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendį; kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista į suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. N. V. Z. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodymų vertinimo ir A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje

7. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.).

8. Įvertinus bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo A. N. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. N. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. N. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) A. N., nukentėjusįjį V. Z., liudytojus A. N., J. P., V. Ž., T. V., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. N. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – A. N. teisinančius – įrodymus (paties A. N. parodymus, liudytojo T. V. parodymus). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. N. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

9. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti nukentėjusį asmenį, kad šis ikiteisminio tyrimo metu, teisme duotų melagingus parodymus. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais – prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį nukentėjusiajam, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus, ir taip neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127-2013, Nr. 2K-291/2013, Nr. 2K-481/2013, Nr. 2K-348-303/2015, 2K-64-1073/2022, 2K-11-697/2023). Šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, 16 metų sulaukęs asmuo, taip pat ir juridinis asmuo. Juo gali būti tos pačios ar kitos (pavyzdžiui, išskirtos) bylos procese dalyvaujantys asmenys – įtariamasis, kaltinamasis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, kiti liudytojai, nukentėjusieji ir tretieji asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-628/2022).

10. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. N. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. N. parodė, kad V. Z. jį apkalba. Tuo metu, kai jis su V. Z. buvo susitikęs prie tvenkinio, baudžiamojoje byloje, kuri nagrinėjama (duomenys neskelbtini), kurioje jis kaltinamas prekyba žmonėmis, o V. Z. yra pripažintas nukentėjusiuoju, jis jau buvo davęs parodymus ir kaltę pripažinęs, todėl jam nebuvo jokio pagrindo daryti poveikį nukentėjusiajam V. Z.. Byloje nagrinėjamo įvykio metu prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio atvykęs V. Z. ranka jam pamojo, tokį jo gestą suprato kaip kvietimą prieiti, tačiau jis prie V. Z. nėjo, taip pat pamojo jam ranka, kad pastarasis prieitų. Priėjęs prie jo V. Z. ėmė nepagarbiai kalbėti apie jo giminaitį, motinos sugyventinį, klausė, kodėl padegė močiutės namą. Jis paklausė V. Z., kaip byla, turėdamas omenyje baudžiamąją bylą, kuri nagrinėjama (duomenys neskelbtini). V. Z. atsakęs, kad nieko apie bylą nežino, kad jo į posėdį nekviečia. Tačiau jokio pokalbio tarp jo ir V. Z. apie civilinius ieškinius nebuvo. Jam buvo žinoma, kad yra pareikšti civiliniai ieškiniai, tačiau kokią sumą prašė priteisti V. Z., jis neįsidėmėjo. Su V. Z. pokalbio apie pinigus nebuvo, jis nereikalavo, kad V. Z. pakeistų parodymus. Jokių žodžių apie suspardymą jis nesakė ir tokių minčių neturėjo. Jo ir V. Z. pokalbis truko apie penkias minutes, jis V. Z. negrasino, nieko iš jo nereikalavo ir pinigų nesiūlė. Telefonu V. Z. jis neskambino, V. Z. telefono numerio niekieno neprašė. Kartą parduotuvėje susitikęs V. Z. kaimyną, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pasiteiravo, kaip gyvena V. Z. (3 t., b. l. 158-159). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. rugpjūčio 13 d.) A. N. parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio atvykęs V. Z. jam pamojo ranka, kviesdamas prieiti, tačiau jis nėjo, niekur iš savo vietos nebuvo pasitraukęs, ir pats pamojo ranka V. Z.. V. Z. prie jo priėjęs iš karto papriekaištavo, kad buvo padegtas močiutės namas ar daržinė, taip pat kalbėjo, kad jo (A. N.) šeimoje yra „ožių“. Paskui keliais žodžiais pakalbėjo apie bylą, kuri nagrinėjama teisme, kalbėjo apie civilinius ieškinius, tačiau apie parodymų keitimą ir pinigus nekalbėjo, nes jis yra pripažinęs kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Jokio poveikio nedarė ir jokių grasinimų V. Z. neišsakė. Pokalbis truko apie 10-15 min. Anksčiau klausė sutikto žmogelio, vadinamo „(duomenys neskelbtini)“, kur yra „(duomenys neskelbtini)“, taip vadino V. Z., klausė šiaip, be jokio tikslo (2 t., b. l. 124-125). 2021 m. rugsėjo 28 d. akistatos su nukentėjusiuoju V. Z. metu A. N. nurodė, kad V. Z. jam pirmas pamojo ranka, tačiau jis nėjo, kur stovėjo, ten ir liko stovėti, V. Z. į šoną nepasivedė, V. Z. klausė dėl jo močiutės ūkinio pastato ar daržinės padegimo, kalbėjo apie bylą, tačiau jis jokių pinigų neturėjo ir V. Z. nesiūlė, negrasino, civilinio ieškinio sumažinti neprašė, nežino, kokios sumos prašo civiliniu ieškiniu priteisti. Jis anksčiau V. Z. neieškojo, tiesiog prie jo priėjo vyras, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, paprašyti centų, tada jis jo ir paklausė apie V. Z. (1 t., b. l. 132-135). Apklausiamas 2022 m. sausio 6 d. A. N. parodė, kad jis negrasino V. Z., neprašė pakeisti parodymų teisme, pinigų nesiūlė. Apie bylą pakalbėjo keliais žodžiais. Pokalbio metu nuo karstynių paėjo kelis žingsnius į šalį. Jį advokatas buvo informavęs dėl 20000 Eur ar 40000 Eur dydžio civilinių ieškinių, pareikštų teisme, todėl susitikimo su V. Z. metu jis galėjo paklausti apie civilinį ieškinį. Daugiau su V. Z. nebuvo susitikęs, jo neieškojo (2 t., b. l. 184-185). Apklausiamas 2022 m. balandžio 15 d. A. N. parodė, kad dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažįsta (3 t., b. l. 140). Taigi viso proceso metu A. N. parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesirėmė ir vadovavosi nukentėjusiojo V. Z. bei liudytojų A. N., J. P. ir V. Ž. parodymais, o taip pat rašytine bylos medžiaga, ir jų pagrindu nustatė, kad A. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

11. Nors nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo V. Z. parodymai yra nenuoseklūs, netapatūs, jis išgalvoja grasinimo istoriją, norėdamas pasipelnyti, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi.

14. Nukentėjusiojo V. Z. duoti parodymai dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ne tik byloje apklaustų liudytojų A. N., J. P. ir V. Ž. parodymai, bet ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai 2021 m. liepos 14 d. nukentėjusiojo V. Z. pareiškime užfiksuotos aplinkybės (1 t., b. l. 21); (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. nutarime nurodyti duomenys, kad ikiteisminio tyrimo, kuriame tiriamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje, metu V. Z. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 50); nukentėjusiojo V. Z. apklausų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Z. davė parodymus dėl A. N. padarytų nusikalstamų veikų jo ir kitų asmenų atžvilgiu, apie smurtinius kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu (1 t., b. l. 32-34, 36-4142-44); 2020 m. vasario 27 d. kaltinamojo akto ištraukoje užfiksuotos aplinkybės, kad A. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu (3 t., b. l. 209-215); (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur A. N. kaltinamas sunkiu nusikaltimu, numatytu BK 147 straipsnio 1 dalyje, padarytu nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu, nukentėjusiojo atstovo advokato D. P. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusiajam V. Z. prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimui iš A. N. 8000 Eur ir tokią pat sumą (8000 Eur) solidariai iš A. N. ir kitų kaltinamųjų (1 t., b. l. 51-53). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo A. N. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

15. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis V. Z. bei liudytojai A. N., J. P. ir V. Ž. galėjo apkalbėti A. N., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Tiek nukentėjusysis V. Z., tiek liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiškinimų davimą. Taigi nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų patikimumu.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, A. N. kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, ir kad ją padarė būtent A. N..

19. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. N. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 233 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Byloje nekyla abejonių, jog nuteistasis A. N. susitikimo su nukentėjusiu V. Z. metu siekė paveikti jį, kad jis pakeistų parodymus baudžiamojoje byloje A. N. atžvilgiu, suprato, kad tokiais savo veiksmais jis neteisėtai kišasi į teisingumo procesą, ir norėjo taip veikti. Taigi, šiuo atveju A. N. veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Todėl jį išteisinti nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. N. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo A. N. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam A. N. paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ja ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmes nėra teisinio pagrindo.

20. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. N. kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas A. N. atliktus neteisėtus veiksmus ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam A. N. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl nukentėjusiojo V. Z. civilinio ieškinio

21. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nukentėjusiojo V. Z. civilinio ieškinio išsprendimo – nuteistasis teigia, kad nukentėjusiajam V. Z. nepagrįstai priteista 1000 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad šioje byloje neteisingai buvo išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. Z. klausimas.

22. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

23. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo V. Z. atstovas advokatas D. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad iki šio nusikaltimo padarymo nukentėjusysis V. Z. iš A. N. buvo patyręs veiksmus, kurie kvalifikuojami kaip nusikalstamos veikos, kurių metu jis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, todėl tuo metu, kai A. N. jo atžvilgiu vykdė poveikį dėl parodymų pakeitimo, nukentėjusysis V. Z. jautė psichologinę įtampą, baimę ir stresą daug didesne apimtimi ir sunkumu, nei tai galėtų būti, jei iki tol savo atžvilgiu minėtų nusikalstamų veikų jis nebūtų patyręs. Nežiūrint į tai, kad nukentėjusiajam V. Z. pavyko atsispirti A. N. daromam poveikiui, ilgesnį laiką po aptariamo įvykio V. Z. jautė nerimą ir baimę, bijodamas, jog A. N. gali imtis pavojingesnių poveikio priemonių prieš jį (3 t., b. l. 151-152). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo V. Z. atstovas advokatas D. P. prašė civilinį ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad V. Z. iš tiesų patyrė daug baimės, jam buvo sunku suvaldyti save ir duoti parodymus (3 t., b. l. 223).

24. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi CK 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

25. Nagrinėjamu atveju, vertindamas nukentėjusiojo V. Z. civilinio ieškinio reikalavimo dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad dėl A. N. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. Z. neabejotinai paryrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat vertino ir tai, kad A. N. poveikis nukentėjusiajam buvo vienkartinis, truko trumpą laiką, turtinė žala nepadaryta, padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, duomenų apie nukentėjusiojo sutrikusią sveikatą ar sveikatos pablogėjimą po šio įvykio nėra, nukentėjusysis davė parodymus, nenaudingus A. N., baudžiamojoje byloje, kurioje jam pareikšti kaltinimai dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, kas suteikė pagrindo nukentėjusiajam manyti, jog nevykdymas A. N. reikalavimų gali sukelti itin neigiamą reakciją savo atžvilgiu, dėl ko neabejotinai nuketėjusysis po A. N. siekimo jį paveikti jautė baimę, nerimą, psichologinę įtampą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, turinčias esminės reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, atsižvelgęs į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus bei teisingos nukentėjusiojo ir nusikalstamą veiką padariusių asmenų interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti sumažino nuo 2000 Eur iki 1000 Eur.

26. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl A. N. nusikalstamos veikos V. Z. patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę. Tačiau objektyvių duomenų apie nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtas ilgalaikes neigiamas pasekmes jo sveikatai, byloje nėra, pats V. Z. nepateikė teismui jokių įrodymų – medicininių dokumentų ir kt., kurie patvirtintų su nusikalstama veika sietiną fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą, liekamuosius reiškinius ar suprastėjusią gyvenimo kokybę.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 1000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas, nukentėjusiajam iš A. N. priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltininko padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat A. N. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, sumažinant iš nuteistojo A. N. nukentėjusiajam V. Z. priteistą 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 500 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

28. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

29. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistajam A. N. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gegužės 31 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš A. N. valstybės naudai priteisti 145 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nutarė šį apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Gynėja nuteistajam A. N. buvo paskirta ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, tai, kad bylos duomenimis nuteistasis A. N. nedirba (2 t., b. l. 8), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 9), tačiau yra jauno amžiaus darbingas asmuo, kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma mažintina perpus iki 72,50 Eur ir išieškotina iš nuteistojo A. N. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendį:

iš nuteistojo A. N. nukentėjusiajam V. Z. priteistą 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos dydį sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo A. N. valstybės naudai 72,50 Eur (septyniasdešimt du eurus 50 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.