- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-1173-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00879-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- E. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui E. T. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Z. (toliau – ieškovė) prašė teismo pakeisti iš atsakovo E. T. (toliau – atsakovas) Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-445/2013 priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai D. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo 200 Eur periodines išmokas kiekvieną mėnesį D. T. išlaikyti nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovė nurodė, kad po Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-791-445/2013, kuriuo buvo padidintas Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-189-200/2012 nustatytas išlaikymo dydis šalių nepilnametei dukrai D. T., priteisiant iš atsakovo po 86,88 Eur (300 Lt), priėmimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Per tą laiką pakilo prekių ir paslaugų kainos, padidėjo dukros D. T. poreikiai. Anksčiau D. T. lankė ikimokyklinę instituciją, dabar ji mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje, jai jau suėjo (duomenys neskelbtini) metai. Dukrą reikia aprūpinti ne tik maistu, rūbais, kitais reikmenimis, bet ir skirti lėšų jos laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Mergaitė lanko papildomas lietuvių kalbos ir matematikos pamokas, yra lavinama logopedo. Atsakovas dukrai neteikia papildomos paramos, nesidomi dukros priežiūra ir auklėjimu. D. T. išlaikymui per mėnesį reikia skirti vidutiniškai 400 Eur: apie 130 Eur maitinimui, 40 Eur asmens higienos priemonėms ir buitinėms prekėms, 40 Eur sveikatos priežiūrai ir vaistams, 60 Eur avalynei ir rūbams, apie 30 Eur ugdymo priemonėms ir kanceliarinėms prekėms, 50 Eur kultūriniam ugdymui, laisvalaikiui ir pomėgiams, 40 Eur būsto išlaikymo daliai ir kitiems mokesčiams, 29 Eur draudimui. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkantis su ieškiniu. Atsakovas teigė, kad jo materialinė padėtis yra blogesnė negu ieškovės, todėl jis negali skirti dukrai ieškovės prašomo 200 Eur per mėnesį išlaikymo. Atsakovas su sutuoktine augina nepilnametę dukrą B. T., kurios išlaikymui taip pat reikia skirti lėšų. Buities sąlygoms pagerinti atsakovas yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, todėl iki 2022 m. vasario 17 d. turi mokėti kas mėnesį po 64,99 Eur. Šiuo metu atsakovo sutuoktinė nedirba dėl sveikatos būklės, tai dar labiau apsunkina atsakovo sudėtingą materialinę padėtį. Be to, ieškovė tinkamais ir pakankamais įrodymais nepagrindė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, jos reikalaujama priteisti suma yra deklaratyvi ir abstraktaus pobūdžio. Aplinkybė, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje ir jam suėjo (duomenys neskelbtini) metai, savaime nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės dėl vaiko poreikių padidėjimo ir išlaikymo dydžio padidinimo pagrįstumo. Teismo posėdyje atsakovas sutiko dukros išlaikymui mokėti po 150 Eur kiekvieną mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-445/2013 iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui D. T., priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai D. T. po 160 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki dukros pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš atsakovo valstybei 20 Eur pašto siuntimo išlaidas, 142,85 Eur išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra apie 400 Eur/mėn. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro apie 700 Eur suma: 400 Eur darbo užmokestis, 120 Eur našlaitės pinigai, skirti jos vyresnei dukrai, apie 87 Eur išlaikymas dukrai D. T., 100 Eur vaiko pinigai abiem dukroms. Atsakovas šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu, jo darbo užmokestis yra apie 620 Eur, atskaičius mokesčius (atsakovas nepateikė dokumentų apie šias pajamas). Šalys neturi nekilnojamojo turto, jų vardu registruotų transporto priemonių, santaupų. Ieškovė ir atsakovas turi po dvi dukras. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, jų turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra panašios, teismas padarė išvadą, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti vienodai.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes apie D. T. išlaikymui patiriamas išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma sudaro 400 Eur, teismo posėdžio metu ji nurodė, kad dukrai per mėnesį reikalinga skirti 350 Eur. Ieškovė teigė, kad dukrai per mėnesį reikia 130 Eur maistui, 40 Eur aprangai ir avalynei, 10 Eur asmens higienos priemonėms, 20 Eur buitinėms prekėms, 29 Eur vaiko draudimui, apie 90 Eur sveikatos priežiūrai, kultūriniam ugdymui, papildomam ugdymui, kanceliarinėms prekėms. Teismas sprendė, kad per mėnesį dukros išlaikymui yra būtinos ne mažesnės nei 320 Eur išlaidos, nes, mergaitei pradėjus lankyti mokyklą, jos poreikiai padidėjo, D. T. lanko papildomas pamokas – lietuvių kalbos ir matematikos, ieškovė jai perka lavinamuosius žaislus, knygutes, nes mergaitei sunkiai sekasi mokytis, taip pat mergaitei reikalingos ortodonto paslaugos. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė darbužių, mokyklinių prekių pirkimo kvitus, patvirtinančius šalių dukters poreikiams tenkinti reikalingų daiktų pirkimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, abiejų tėvų turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, detalizuotus išlaikymo išlaidų sąmatoje, iš kurių ne visi yra pagrįsti dokumentais, tačiau kartu įvertinęs tai, jog išlaikymas turi būti priteisiamas toks, kad nereikėtų po metų vėl kreiptis dėl išlaikymo vaikui padidinimo, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas konstatavo, kad 160 Eur per mėnesį suma iš kiekvieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko išlaikymui, ši suma atitinka vaiko poreikius, laikytina pagrįsta ir protinga, yra realiai įvykdoma, todėl padidino iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą iki 160 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl jis turi galimybę dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu vykdyti pareigą išlaikyti savo vaiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą ir ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nevertinta, kad iš gaunamų pajamų ieškovė dukros išlaikymui skiria iki 200 Eur per mėnesį, todėl tokią pačią sumą privalo teikti ir atsakovas. Nevertinti ieškovės pateikti įrodymai apie ieškovės gaunamas pajamas, dukros poreikius. 2013 metais iš atsakovo priteistas išlaikymas jau ilgą laiką neatitiko realių dukros poreikių, todėl ieškovės indėlis išlaikant dukrą buvo kur kas didesnis. Nevertintos aplinkybės, kad realiai atsakovas nedėjo ir iki šiol nededa didesnių pastangų savo ir savo nepilnamečių vaikų materialinei padėčiai pagerinti. Atsakovas privalo dėti visas pastangas, kad jo gaunamos pajamos būtų didesnės, gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą.
1.2. Iš atsakovo priteista 160 Eur per mėnesį suma yra nepakankama ir neužtikrina, kad iš tos sumos būtų patenkinami bendrieji ir individualūs dukros D. T. poreikiai. Dukrą reikia aprūpinti ne tik maistu, rūbais, kitais reikmenimis, bet ir skirti lėšų jos laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pateikė duomenis apie būtinas papildomas išlaidas dukros ugdymui, nes ji lanko papildomas lietuvių kalbos ir matematikos pamokas, yra lavinama logopedo. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad artimiausiu metu bus reikalingos lėšos dukros dantų gydymui. Ieškovė paaiškino, kad lavinant dukrą būtina pirkti lavinamuosius žaislus, knygutes, nes mergaitei sunkiai sekasi mokytis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad mergaitės išlaikymui skiriant daugiau lėšų, ji galėtų lankyti ir mokamus būrelius, muzikos ir dailės mokyklą. Dukrai augant, reikia vis daugiau lėšų skirti jos laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir besiplečiančiai pasaulėžiūrai, o vasaros metu išvykti atostogų. Vykstant į gydymo įstaigas, atostogų, leidžiant laisvalaikį, susidaro gana didelės transporto išlaidos, kurių ieškovė neįtraukė skaičiuodama būtinąsias išlaidas. Kadangi ieškovės ir šalių dukros gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime, nuvykti į rajono centrą, artimiausią miestą susidaro gana nemažos išlaidos transportui, todėl transporto išlaidos (dažniausiai išlaidos kurui) sudaro nemažiau kaip 30 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė darbužių, mokyklinių prekių, lavinimo žaislų, maisto ir kitų prekių pirkimo kvitus, sąskaitas, kurie patvirtina šalių dukters poreikiams tenkinti reikalingų daiktų pirkimą, prekių ir paslaugų kainas, ieškovės realiai turėtas išlaidas. Ieškovė ieškiniu ir papildomais rašytiniais dokumentais detaliai pagrindė nepilnametės dukros poreikius 400 Eur per mėnesį sumai, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl vaiko poreikių ir faktinį jų tenkinimą abiejų tėvų lėšomis, proporcingai iš atsakovo turėjo priteisti 200 Eur išlaikymo sumą. Visos ieškovės nurodytos aplinkybės turėjo būti vertintos nepilnamečio vaiko interesų naudai, o teismas šalių nurodytų aplinkybių visumą labiau vertino atsakovo naudai.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias materialinės ir procesinės teisės normas teismas pažeidė, kas įtakojo neteisėto sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė nėra objektyvi ir sąžininga teigdama, jog atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas, privalo dėti visas pastangas, kad jo gaunamos pajamos būtų didesnės, gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Ieškovės atžvilgiu ši nuostata taip pat turėtų būti taikoma, atsižvelgiant į tai, kad, kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, ieškovė dirba Vilniuje ir tą savaitę, kuomet reikia dirbti, ji gyvena Vilniuje, o jos dukromis rūpinasi ieškovės neįgali sesuo arba motina. Ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydis (400 Eur) taip pat kelia pagrįstų abejonių ieškovės siekiu susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnametėmis dukromis.
2.3. Ieškovė, prašydama padidinti išlaikymo sumą, dirbtinai bando padidinti tą sumą, teikdama nepagrįstus kai kurių išlaidų skaičiavimus.
2.4. Kadangi išlaikymo suma nuo 86,88 Eur buvo padidinta beveik du kartus iki 160 Eur, negali būti laikoma, jog aplinkybių visuma buvo vertinama atsakovo naudai.
2.5. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų, nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.
Atsiliepimas
10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra D. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-189-200/2012 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuria atsakovas įsipareigojo savo nepilnametei dukrai teikti išlaikymą, mokėdamas periodines išmokas po 72,40 Eur (250 Lt) nuo 2012 m. sausio 1 d., pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą. Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-791-445/2013 buvo pakeistas 2012 m. kovo 1 d. nutartimi nustatytas išlaikymo dydis iki 86,88 Eur (300 Lt).
14. 2018 m. lapkričio 15 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo iki 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo dukrai išlaikyti po 160 Eur. Su sprendimu nesutinka ieškovė.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo
15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktų įrodymų apie ieškovės gaunamas pajamas, dukros poreikius, nevertino aplinkybės, kad atsakovas nededa pastangų pagerinti savo materialinę padėtį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais.
16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tačiau tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 straipsnis).
17. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
18. Pažymėtina ir tai, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, keisdamas priteisto išlaikymo dydį, sprendė, kad su amžiumi pasikeitė šalių dukros poreikiai, ekonominė situacija Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išlaikymas vaikams priteisiamas iki pilnametystės, todėl vien tik vaiko amžius negali būti pagrindu, sąlygojančiu išlaikymo dydžio pakeitimą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas sutiko, kad vaiko poreikiai pasikeitė.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (ieškovės, atsakovo paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą ir kt.), savo išvadas padarė iš įrodymų visumos. Kaip galima spręsti iš sprendimo motyvų, teismas nesutiko su ieškovės argumentais dėl vaiko poreikių skaičiavimo, teisingai pažymėdamas, jog ne visos nurodytos išlaidos pagrįstos įrodymais, sprendė, jog pakankama suma šalių dukros poreikiams patenkinti yra 320 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo anksčiau priteisto išlaikymo praėjo penkeri metai, ginčijamu sprendimu priteistas beveik dviguba išlaikymo suma, šalių dukra jokių specialiųjų poreikių neturi.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsiradus papildomoms būtinoms vaiko išlaidoms, kurios nėra susiję su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (tokių kaip apeliantės minima operacija, dantų breketai ir pan.), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo. Tėvams nesusitarus, dėl tokių išlaidų gali nuspręsti vienas iš tėvų, ir tokiu atveju šis tėvas įgyja teisę reikalauti (taip pat ir teismine tvarka), kad antrasis tėvas proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį patirtų išlaidų.
22. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į nutarties 22 punkte paminėtus kriterijus, t. y. abiejų šalių gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių, turimas prievoles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šalių turtinę padėtį pagrįstai vertino kaip panašią. Nors apeliantė teigia, kad nevertinta aplinkybė, jog atsakovas gali siekti pagerinti materialinę padėtį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas darbo nevengia, gaunamos reguliarios pajamos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai ar iš viso nevertinti.
24. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).
25. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.