Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės: - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL, t. y. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio bauda; - pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui (turto bendrasavininkė R. R.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. R. ir jo gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas plačiausiu aspektu – ginčijama nuteistojo A. R. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, nesutinkama ne tik su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nusikalstamų veikų požymių nustatymu, tačiau teigiama, kad liko neatsakytas klausimas, kokio įstatymo nuostatas, jis pažeidė.

7. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, siekdama atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, atliko dalinį įrodymų tyrimą. Siekiant išsamiai ištirti specialisto išvadą apklausė specialistę R. R., siekiant išsiaiškinti sutarčių dėl statybos darbų pasirašymo aplinkybes, liudytoju apklausė A. J., siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su gynybos nurodomų darbų atlikimu, iš Registrų centro išreikalavo išrašus su istorija apie nekilnojamojo turto objektus adresu (duomenys neskelbtini), prijungė apeliaciniame skunde minimą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-700-370/2023.

7.1 Specialistė R. R. paaiškino, kad ji UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo neatliko. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, penki buhalterinės apskaitos dokumentai (sausio 29 d., vasario 3 d., vasario 17 d. ir vasario 27 d., vasario 28 d.) dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruoti į apskaitą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo mokesčių inspekcijos surinkta informacija, atlikti mokestiniai patikrinimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir buvo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokių išteklių, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduoti statybines medžiagas ar suteikti darbuotojų nuomą. Buvo gauti duomenys, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negalėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteikti šių prekių ir paslaugų. Dėl to pateikta sąlyginė išvada, kad jeigu šitie sandoriai realiai neįvyko, tai konkrečiai dėl šitų sandorių negalima nustatyti iš dalies įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, įsipareigojimų ir struktūros. Taip pat buvo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš dalies atsiskaitė už šitas prekes ir darbuotojų nuomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Už pirkimus buvo atsiskaityta dalinai grynais pinigais, o likusi dalis buvo padaryta kaip užskaita su pardavimu, kad negaus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų. Tiriamo laikotarpio pabaigai įsipareigojimų tarp bendrovių nebuvo. Nei viena, nei kita bendrovė neliko skolinga. Sumokėjo dalį už suteiktas prekes ir darbuotojų paslaugas, sumokėjo 52 540,13 eurų. Įsipareigojimų tyrimo laikotarpio pradžioje pas juos buvo nesudengtas likutis ir susidėliojo pagal apskaitą visi skaičiai, tai pirkimai ir pardavimai išsilygino. Kovo 2 d. PVM sąskaita faktūra ir balandžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros pardavimo. Pirmoji su PVM būtų 161 636,59 eurų suma, pagal šitą sąskaitą faktūrą buvo išskirta, kad bendrovė taiko atvirkštinį PVM taikymą, tai yra, kad pirkėjas sumoka PVM. Pagal antrą sąskaitą buvo 29 681,30 eurų suma, taip pat buvo taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš viso bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 52 540,12 eurus pagal įformintus grynų pinigų dokumentus ir pagal šiuos duomenis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pilnai atsiskaitė. Sumos sutapo, kokia skola, tokia ir pardavimų skola. Išvada yra sąlyginė, tai jeigu realiai įvyko šitie sandoriai, tai viskas tvarkoje su buhalterine apskaita, bet jeigu pagal ikiteisminio tyrimo duomenis tarp šių ūkio subjektų ūkiniai sandoriai neįvyko, tai tada buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuoti realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Pagal surinktus duomenis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo apskaitose nebuvo fiksavusi ar deklaravusi darbuotojų nuomos paslaugų, subrangos ar prekių įsigijimo iš kitų tiekėjų, kurias būtų galėjusi perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturėjo vagonėlio įsigijusi, kurį galėtų perparduoti bei neturėjo statybinėms medžiagoms saugoti patalpų. Tokiu atveju ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Tuo metu galiojusiame buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje yra nurodyti privalomi dokumento rekvizitai, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas pagal dokumentus ir kuriose fiksuoti realūs įvykiai. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą vadovas yra atsakingas už savo įmonės apskaitą, tada pagal PVM įstatymą, kas siejasi su mokesčiais, jis turėtų veikti įmonės naudai ir sąžiningai, būti įsitikinęs, kad priešinga pusė deklaruos ir sumokės pardavimo PVM. Jei žinoma, kad pirkėjas ne tas, kuris nurodytas PVM sąskaitoje faktūroje, tai nepagrįstai perleistas PVM sumokėjimas dokumente nurodytam pirkėjui. Vadovas veikia įmonės naudai ir interesams, jis pirkdamas prekes ar paslaugas turi būti suinteresuotas realiai jas gauti iš pirkėjo. Kadangi figūruoja didelės sumos, tai juos įtraukti į leidžiamus atskaitymus, sumažinamas apmokestinamasis pelnas, dėl to gaunama pelno mokesčio nauda.

7.2. Liudytojas A. J. parodė, kad tuo metu buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau pamatė nelegalią veiklą ir nusprendė, kad nenori dalyvauti tuose reikaluose. Tuo metu, kai jis buvo direktorius, viską tvarkė P. M. Suprato, kad čia kažkas negerai. Nuvažiavo į banką, paprašė sąskaitos išrašų ir ten pamatė grynų pinigų išėmimus. Kitų įmonių vadovu tuo metu nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma tik iš apklausos pas tyrėją, jam sakė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad jo vardu buvo pasirašyti dokumentai, tačiau, kaip minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nedirbo ir jokių jos dokumentų nepasirašė. A. R. jam nematytas, nežinomas, bendrauti su juo neteko. Apie sandorius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam negirdėta. Teikė rašysenos pavyzdžius FNTT. A. G. tik girdėjęs. Pagarsinus paslaugų sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, PVM sąskaitas-faktūras (6 t., b. l. b. 1. 72, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80), ir liudytojui parodžius šiuos dokumentus, liudytojas toliau paaiškino, kad tik imituota, jog pasirašo A. J., bet tikrai čia ne jo parašai.

7.3. Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašuose pateikiama nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), istorija (11 t., b. l. 109). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo adresu (duomenys neskelbtini) matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – nebaigtas statyti, statybos pradžios metai 2016 m., pabaigos metai 2017 m. baigtumo procentas 61 proc.; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – nebaigtas statyti, statybos pradžios metai 2016 m., pabaigos metai 2017 m. baigtumo procentas 80 proc.; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) – baigtas 100 proc., statybos pradžios metai 2016 m., pabaigos metai 2020 m.; Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas baigtas 100 proc., pradėtas statyti 2016 m., baigtas 2020 m.; (duomenys neskelbtini) baigtumas 100 proc., statybos pradžia 2016 m., pabaiga 2019 m.; (duomenys neskelbtini) baigtas 100 proc., statybos pradžios metai 2016 m., pabaigos 2020 m.; (duomenys neskelbtini) baigtas 100 proc., statybos pradžios metai 2016 m., pabaigos 2020 m. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo adresu (duomenys neskelbtini) matyti, namo baigtumas 100 proc., statybos pradžios metai 2017, pabaigos 2022 m.

7.4. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-700-370/2023 matyti, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, V. P. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus G. Ž., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos priteisimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimas nepakeistas (11 t., b. l. 48-52).

Dėl įrodymų vertinimo

8. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, 2K-106-719/2023). Teismų praktikoje pažymima, kad nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020).

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo A. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nuteistąjį pripažindamas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos patikrino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus, apygardos teismas nenustatė.

10. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą <...>, jeigu dėl to <...> negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

11. Nagrinėjamojoje byloje A. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis:

11.1 laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas vieninga tyčia, siekiant netikrais buhalterinės apskaitos dokumentais pateisinti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų ūkio subjektų UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas, statybinių medžiagų, statybinio vagonėlio pardavimą, tokiu būdu iškreipiant vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė BAĮ nuostatas, nes pateikė buhalterei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens surašytus netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras dėl statybinių medžiagų pardavimo, darbuotojų nuomos paslaugų pardavimo, dėl statybinio vagonėlio pardavimo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitus;

11.2 Taip pat, siekiant panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusį įsiskolinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus: dėl dvibučio namo statybos darbų dėl aplinkos tvarkymo darbų, dėl tinkavimo darbų su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie ūkinių operacijų turinį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė darbuotojų nuomos paslaugas, tiekė prekes, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė statybos rangos darbus, jo nurodymu šiuos dokumentus buhalterei įtraukus į apskaitą,

tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavus tariamą paslaugų ir prekių pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsiskaitymą už jas, bei rangos darbų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

12. Taip pat nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekiant išvengti mokėtinų mokesčių, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 15 d. per veikos buhalterę, nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukė į Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir Pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas ir per ją pateikė minėtą PVM deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąsias pajamas, pelną, PVM siekiant išvengti mokėtino į valstybės biudžetą 20 609 Eur PVM ir 14 721 Eur pelno mokesčio, iš viso 35 330 eurų.

13. A. R. savo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei apeliaciniame skunde savo kaltės nepripažino. Teigė, jog jo vadovaujama įmonė, kaip pirkėja ir kaip pardavėja gavo paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jas atsiskaitė. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė apskaitą ir nenustatytų ūkio subjektų suteiktas ar subrangos būdu gautas paslaugas pateikė kaip savo, yra jų teisinės atsakomybės klausimas. Vertinti jo veiksmus, kaip nusikalstamus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų netinkamai vykdytos veiklos, nėra jokio pagrindo. Nors neigiant kaltę nuteistasis baudžiamojo proceso metu teikė raštiškus paaiškinimus, kuriuose nepripažįsta kaltės, tačiau vertinant kaltinamojo/nuteistojo poziciją, parodymus, ypatingą reikšmę įgyja kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

14. Nustatyta, kad A. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei teikdamas netikrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, pinigų priėmimo kvitus), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė darbuotojų nuomos paslaugas, teikė prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė statybos rangos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad šiuose dokumentuose užfiksuotos neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to atitinkamu laikotarpiu nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, siekė išvengti mokestinių įsipareigojimų valstybės biudžetui.

15. Grindžiant A. R. kaltę ir darant išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai) yra netikri ir juose užfiksuotos ūkinės operacijos neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija vertina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2022 m. liepos 5 d. specialisto išvadą (6 t., b. l. 22-61). Minėtoje išvadoje remiamasi Šaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 2 d. atliktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestiniu tyrimu (1 t., b. l. 79-88).

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamu minėtos specialisto išvados ir mokestinio tyrimo vertinimu, teigiant, kad pastarasis gali būti tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, o išvada yra sąlyginė, kurioje buhalterinės apskaitos pažeidimai būtų konstatuojami tik pasitvirtinus duomenims apie nepagrįstai apskaitoje įregistruotas ūkines operacijas. Teismų praktikoje iš tiesų laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018), t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-44-489/2024 ). Šiuo atveju aptartus įrodymus (specialisto išvadą ir mokestinį tyrimą) teisėjų kolegija vertina bylos įrodymų visumoje.

17. Specialisto išvadoje ir mokestiniame tyrime išanalizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šių dokumentų pagrindu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) iš viso už 118 746,98 Eur įforminti realiai neįvykusioms ūkinėms operacijoms tarp nurodytų ūkio subjektų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie pirkimo ir atskaitomą PVM (turto panaudojimą). Pirkimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminti realiai neįvykusioms operacijoms: dėl darbuotojų nuomos paslaugų pardavimo, nes ši įmonė negalėjo suteikti 25 darbuotojų nuomos paslaugų, statybininkų profesijos darbuotojų neturėjo, išmokėto darbo užmokesčio 25 darbuotojams nedeklaravo, darbuotojų nuomos paslaugų iš kitų juridinių asmenų nedeklaravo; dėl statybinių medžiagų ir vagonėlio pardavimo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių saugojimui ir/ar perpardavimui neturėjo patalpų, nebuvo tokių prekių įsigijusi iš kitų tiekėjų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino tris pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, viso už 227 925,23 eurus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų negalėjo įsigyti, nes nekilnojamojo turto objektų aktualiu adresu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Specialisto atliktoje dokumentų ir duomenų apžiūroje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo kvalifikuotų darbuotojų nuomai, neįsigijo prekių pardavimui, negabeno krovinių Lietuvos Respublikoje, todėl negalėjo parduoti prekių ir suteikti paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nekilnojamojo turto, kuriame galėjo vykdyti statybos ir aplinkos tvarkymo darbus, įsigytus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 143-150). Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė patvirtino savo išvadą, nurodė, kad už įmonės finansinę veiklą atsako vadovas, jis turi veikti įmonės naudai ir gerovei, jis turi įsitikinti dėl tikrumo, kad pardavėjas yra realus, kad realiai yra gaunamas tas objektas, tai yra numatyta PVM įstatyme.

18. Apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė R. R. patvirtino, kad pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą penki buhalterinės apskaitos dokumentai: 2020 m. sausio 29 d., PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)., 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruoti į apskaitą.Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkta informacija, atlikti mokestiniai patikrinimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir buvo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturėjo išteklių, kad parduoti statybines medžiagas, suteikti darbuotojų nuomą, negalėjo suteikti šių prekių ir paslaugų. Teisėjų kolegija įvertinusi specialistės paaiškinimus neturi pagrindo jais netikėti, specialistė teikdama išvadą, nors pati netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos dokumentų, tačiau ji rėmėsi mokesčių administratoriaus informacija, atliktu tyrimu. Šiuo atveju specialisto išvada ir specialistės parodymai suteikia pagrindą išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ netikrų buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimas (buhalterei), įtraukimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą sukūrė situaciją, jog įsipareigojimų tyrimo laikotarpio pradžioje buvus nesudengtiems likučiams, po šių dokumentų įtraukimo į apskaitą viskas susidengė, visi skaičiai susidėliojo ir atitiko, t. y. laikotarpio pabaigai įsipareigojimų tarp bendrovių nebuvo.

19. Aptartus duomenis bei specialisto išvadą patvirtina 2023 m. kovo 2 d. Tarnybinis pranešimas dėl duomenų iš iVAZ, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. iMAS posistemyje iVAZ nefiksuoti jokie krovinių gabenimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 t., b. l. 134-138). Byloje nustatyta, kad T. O., kuris buvo tikrasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ir A. R. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius) buvo seni pažįstami. Liudytojas T. O. parodė, kad jo samdyti asmenys atliko reikiamus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose. Norėdamas pateisinti statybos darbus, technikos nuomą, medžiagų pardavimus, jis A. R. pateikė PVM sąskaitas faktūras, nors žinojo, kad šios įmonės realiai darbų neatliko, prekių nepardavė, taip pat neturėjo technikos ir jos nenuomojo. Atsiskaitant už sąskaitose nurodytas prekes ir paslaugas A. R. pateikė pinigų priėmimo kvitus. Ar konkretūs darbai nurodyti sąskaitose buvo atlikti jis negali pasakyti, neprisimena. Liudytojos L. K., E. L. paaiškino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ joms nėra žinomos ir atitinkamai adresais (duomenys neskelbtini), statybos ir aplinkos tvarkymo darbams šių bendrovių nesamdė, butus dvibučiame name įsigijo 2019 metais, jau 73% baigtumo, A. R., T. O. joms nėra žinomi. Dokumentų apžiūros metu pasitelkiant specialistą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose faktūrose (duomenys neskelbtini) nurodytų paslaugų negalėjo įsigyti, nes nekilnojamojo turto objektų adresais (duomenys neskelbtini), neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas išreikalavęs duomenis iš Registrų centro nustatė, kad (duomenys neskelbtini) esantys namai baigti statyti 2019 m., 2020 m. baigtumas 100 procentų. Tuo tarpu keliama nauja versija, jog vis dėlto darbai atlikti (duomenys neskelbtini), o taip pat argumentai, susiję su subrangos santykiais, yra deklaratyvūs.

20. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu vertinti statybos darbų sandorius per nuosavybės pagrindą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose nurodytų paslaugų negalėjo įsigyti, nes nekilnojamojo turto objektų, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo). Teigiama, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl statybinių darbų bylinėjosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinė byla Nr. e2-l61-390/2023. Tad šios aplinkybės patvirtina faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip (duomenys neskelbtini), statytojas turėjo sutartinių santykių dėl statybos darbų su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo procese gali būti vertinami visi duomenys, turintys reikšmės kaltinimui pagrįsti ar paneigti. Šiuo atveju, teisingai ir pagrįstai įvertinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektų minėtais adresais neturėjo. Apeliaciniame skunde nurodyta civilinė byla tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigia, o priešingai tik patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti statybos darbų (duomenys neskelbtini), dokumentuose nurodomomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija susipažino su apeliaciniame skunde minima civiline byla ir įvertino civilinės bylos Nr. e2-l61-390/2023 procesiniame sprendime – Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. O būtent, nustatyta, kad ieškovė (rangovė) – BUAB „(duomenys neskelbtini) ir atsakovė (užsakovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė Dvibučio namo statybos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pastatyti dvibutį namą, (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus statybos darbus. Šalys sutarė, kad darbai atliekami naudojant rangovės statybines medžiagas, darbai turi būti atlikti iki 2019 m. spalio 30 d., galutinis atsiskaitymas vyksta po darbų užbaigimo, rangovei pristačius užsakovei darbų atlikimo aktą ir sąskaitą faktūrą, kuri apmokama grynaisiais per penkias dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 30 d. pasirašė darbų priėmimo aktą Nr. 2, kurio pagrindu atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 30 d. išrašė ir pasirašė šalys. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą ieškovei buvo sumokėta. Taigi šioje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad minėtu adresu (duomenys neskelbtini), darbai atlikti ir pinigai sumokėti dar 2019 metais. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos sutartis dėl šio objekto sudaryta tik 2020 m. sausio 22 d., o PVM sąskaita faktūra (kuri nurodyta kaltinime Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašyta 2020 m. kovo 2 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. R. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė netikrus dokumentus. Tuo tarpu minėtame sprendime civilinėje byloje apie statybas ar kitus darbus adresu (duomenys neskelbtini), neužsimenama.

22. Įvertinus specialisto išvadoje aptartus duomenis, tai, kad A. R. buvo pažįstamas su T. O., kad A. R., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, išrašinėdavo neatitinkančius tikrovės dokumentus, kaip šiuo atveju, kai namas pastatytas 2019 metais, o statybos rangos sutartis sudaryta 2020 metais, atsižvelgiant ir į verslo logiką, sprendžiama, kad jis neabejotinai žinojo, kad pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi nei darbuotojų, nei technikos, negalėjo pati suteikti darbuotojų nuomos paslaugų, parduoti medžiagų, vagonėlio, žinojo, kad jo buhalterei pateikiami dokumentai yra netikri, kad finansiniai įvykiai įvyko ne tomis aplinkybėmis arba iš viso nevyko. Todėl skundo argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė apskaitą ir nenustatytų ūkio subjektų suteiktas ar subrangos būdu gautas paslaugas pateikė kaip savo, yra jų teisinės atsakomybės klausimas, o A. R. negali už šiuos veiksmus atsakyti, atmetami. Taip pat atmetami, kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad neinkriminuojant bendrininkavimo (nenustačius, jog buvo veikiama vieninga tyčia su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais asmenimis), tegalima kalbėti apie galimus mokestinius pažeidimus. Šiuo atveju sprendžiamas A. R. kaltės klausimas dėl išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansių įvykių (įvykusių ne tomis aplinkybėmis, kaip nurodyta, arba neįvykusių visai) patvirtinančių dokumentų tikrumo, įtraukimo į apskaitą.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinime aprašytos ginčo PVM sąskaitos-faktūros ir sutartys, surašytos A. J. ir A. G. vardu, tačiau nei vienas iš šių asmenų nebuvo apklaustas. Kaip matyti pirmosios instancijos teisme šie liudytojai buvo kviečiami, tačiau teismo šaukimai nebuvo įteikti, jų rasti nepavyko. Byloje esančios specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rašysenos ir parašų nurodyta, kad nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinimui aktualius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) realiai pasirašė A. J. ar A. G. Daugumą jų pasirašė T. O. arba nėra galimybės nustatyti pasirašiusio asmens (7 t., b. l. 191-200). Minėti asmenys bylos duomenimis buvo fiktyvūs vadovai. T. O. paaiškino, kad jis realiai pats vykdė veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, vadovai pasirašydavo dokumentuose tik jo nurodymu, pvz. bankuose, lizingo bendrovėse, o buhalterinės apskaitos dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose, kasos dokumentuose, sutartyse su užsakovais dažniausiai pasirašydavo jis pats. Iš apeliacinės instancijos teisme apklausto A. J. parodymų matyti, kad jis nepasirašinėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo laikinai einantis pareigas (LEP). Ant dokumentų (sutarties, PVM sąskaitų faktūrų, darbuotojų žiniaraščio, pinigų priėmimo kvito pasirašė ne jis (6 t., b. l. b. 1. 72, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80).

24. Apelianto teigimu, teismas nutyli, jog teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytojus – A. S., E. G., duomenų, pagrindžiančių kaltinimą, negauta. Pateikti duomenys yra kaltinimą paneigiantys, tai yra kaltinime aprašytos PVM sąskaitos faktūros deklaruotos VMI, tiek iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė A. S., tuo laikotarpiu buvo pelninga įmonė. Aukštesnysis teismas įvertino šių liudytojų parodymus pirmosios instancijos teisme. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė E. G. paaiškino, kad įmonės dokumentus jai teikia A. R., ji pati nedalyvauja jokiuose prekių, darbų, paslaugų pirkimuose, negali pasakyti įmonės tiekėjų, rangovų, subrangovų, ji tik gauna rašytinius dokumentus ir įtraukia juos į apskaitą. Liudytoja A. S. yra direktorė įmonės, kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jai buvo pateikiami įmonės dokumentai. Teisėjų kolegija įvertinus šių liudytojų parodymus pažymi tai, kad liudytojos įmonėms teikė buhalterių paslaugas, jos gaudavo tik dokumentus, kuriuos apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje. Todėl pagal joms teiktus dokumentus ir sprendė apie įmonių veiklą, pelningumą, tuo tarpu apie dokumentų ir juose nurodomų faktų tikrumą jos pasakyti nieko negalėjo.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojai T. Z. ir V. P. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus, turėjo nekilnojamojo turto, dalyvavo projektuose, finansuojamuose E. S., nes turėjo atestatus. Tačiau su šiais teiginiais negalima sutikti. Teisiamojo posėdžio metu V. P. nurodė, jog nežinojo ir nebuvo informuotas, kad 2019-2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikinėjusi apdailos darbus ar statybų darbus, nepasirašinėjo jokių dokumentų. Kol buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vienas projektas buvo daromas, bet tik pamatus išliejo ir baigėsi visi darbai, toliau kaip buvo nežino, jis pats neįdarbino jokio žmogaus, mano, kad jokių žmonių nebuvo, neturėjo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, technikos jokios neturėjo. T. Z. nurodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, tačiau 2019 m. gegužės ar birželio mėnesį jis atsiribojo, su T. O. nutraukė bendravimą, nes jo pažadai baigėsi, akcijos sumažėjo. Iki to laiko vyko statybos veikla, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė statybų veiklos, užsiėmė automobilių nuoma. Žino tik vieną atvejį (duomenys neskelbtini), ten buvo darbininkai, kurie liejo pamatus, darbo sutarčių jokių nematė.

26. Aptartų objektyvių duomenų visumoje neginčytinai nustatyta, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, kuriomis iš esmės ir grindžiamos A. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, kurias jis padarė, todėl jis pagrįstai ir teisingas pripažintas kaltu padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o jo skunde keliamos versijos ir atskirų įrodymų ar jų dalių, palankių nuteistajam vertinimas, nepaneigia bylos įrodymų visumos.

Dėl bausmės individualizavimo

27. A. R. skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ginčija kaltę ir siekia priešingo sprendimo, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad padaryti apysunkiai nusikaltimai, veikiant tiesiogine tyčia, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertino tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Šių duomenų pagrindu teismas nusprendė skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skyrė baudą artimą minimaliai, o už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą minimalaus dydžio baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą už atitinkamas veikas reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Tačiau bendrinant bausmes, iš dalies jas sudedant, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

28. Pagal teismų praktiką, jeigu apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padaromos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 straipsnį ir atitinkamus kitus BK straipsnius (pvz., kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-430/2009). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Bylos duomenimis, A. R. nuteistas už apgaulingą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir neteisingą duomenų apie įmonės apmokestinamas pajamas, pelną pateikimą valstybės įgaliotai institucijai (BK 220 straipsnio 1 dalis). Būtent apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą, tuo pačiu metu apeliantas padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pelną bei pajamas, taip siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių. Taigi jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už jas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o ne teismų taikytu bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismų sprendimas keistinas nustačius netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto – taikymo atvejį (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL, t. y. 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL, t. y. 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.