- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-700-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00291-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „HAEC“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, V. P. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lapsta“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus G. Ž., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HAEC“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. P. ir A. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lapsta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. Pripažinti 2019 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymą ieškovės su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „HAEC“ (toliau – ir atsakovė) niekiniu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 80 000 Eur skolą.
1.2. Teismui nenustačius pagrindo tenkinti pirmąjį reikalavimą (nutarties 1.1 papunktis), pripažinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22 ir 2019 m. spalio 30 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2 negaliojančiais CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu bei taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės 80 000 Eur.
1.3. Teismui nenustačius pagrindo tenkinti pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus (nutarties 1.1–1.2 papunkčiai), pripažinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. dvibučio namo statybos sutarties Nr. 19/08/22 4 punkto dalį dėl atsiskaitymo grynaisiais (c papunktis) niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 6.929 straipsnio 2 dalies pagrindu, taip pat pripažinti 2019 m. lapkričio 7 d. atsiskaitymą ieškovės su atsakove niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir CK 6.929 straipsnio 2 dalies pagrindu ir priteisti ieškovei iš atsakovės 80 000 Eur skolą.
1.4. Teismui nenustačius pagrindo tenkinti pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ieškinio reikalavimus (nutarties 1.1–1.3 papunkčiai), priteisti ieškovei iš atsakovės 80 000 Eur skolą.
1.5. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarė dvibučio namo (objekto) statybos sutartį Nr. 19/08/22 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iki 2019 m. spalio 30 d. pastatyti dvibutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 80 000 Eur (be PVM) už atliktus statybos rangos darbus. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 30 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 2 (toliau – ir Aktas) ir ieškovė Akto ir Sutarties pagrindu atsakovei išrašė 80 000 Eur (be PVM) PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovės atsiskaitymas už dvibučio namo statybą buvo įformintas 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitu LAP Nr. 1107.
3. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. vasario 18 d. nutartimi (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-260-640/2023) iškėlus ieškovei bankroto bylą bei nemokumo administratoriui patikrinus duomenis apie įmonės veiklą, paaiškėjo, kad atsakovei pateikta sąskaita faktūra nebuvo apmokėta. Ieškovės nuomone, pinigų priėmimo kvitu įformintas atsiskaitymas yra tariamas ir sudarytas tik dėl akių, nes buhalterinėje apskaitoje nėra jokių duomenų, kad pinigai būtų įnešti į kasą. Kadangi atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti pagal Sutartį, todėl ieškovei yra skolinga 80 000 Eur.
4. Nurodė, kad Sutartis ir Aktas yra sandoriai, kuriais ieškovė perdavė atsakovei ne tik dvibutį namą, bet ir daiktines teises į jį (CK 4.2 straipsnio 1 dalis), todėl šie sandoriai turėjo būti sudaryti notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nesant tokių duomenų, šie sandoriai yra negaliojantys CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl taikytina restitucija, priteisiant ieškovei iš atsakovės 80 000 Eur.
5. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 4 punktą šalys susitarė, jog už statybos rangos darbus atsiskaitoma grynaisiais pinigais, tačiau ši atsiskaitymo tvarka už statybos darbus prieštarauja CK 6.929 straipsnio 2 daliai, kadangi du juridiniai asmenys susitarė atsiskaityti grynaisiais, nors įstatyme numatyta pareiga atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl ši Sutarties nuostata yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus Sutarties 4 punkto dalį dėl atsiskaitymo grynaisiais niekine, laikytina, kad atsakovė pareigą atsiskaityti ieškovei įvykdė netinkamu būdu, t. y. ne taip, kaip numatyta įstatyme. Todėl tiek CK 6.39 straipsnio 2 dalies, tiek CK 6.205 straipsnio prasme atsakovė laikytina netinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti pagal Sutartį ir (ar) neįvykdžiusi Sutarties 4 punkte numatytos pareigos atsiskaityti ir todėl priteistina iš atsakovės 80 000 Eur.
6. Nurodė, kad pinigų priėmimo kvitą pasirašęs trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (toliau trečiasis asmuo), A. Ž. niekada nebuvo ieškovės vadovas, ėjo tik statybos vadovo pareigas. Nėra jokių dokumentų, kad A. Ž. būtų nurodytas kaip atskaitingas asmuo, kuriam būtų išduoti pinigų priėmimo kvitai ir kad jis turėtų teisę priimti pinigus už BUAB „Lapsta“ darbus. Kadangi ieškovė nėra patvirtinusi tokio atsakovės prievolės įvykdymo, taip pat nėra faktiškai gavusi iš trečiojo asmens A. Ž. 80 000 Eur pinigų priėmimo kvito pagrindu, todėl atsakovė prievolę sumokėti ieškovei 80 000 Eur įvykdė netinkamai ir ši prievolė nesibaigė.
Šalies argumentai
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė atsiskaitė grynaisiais pinigais už atliktus statybos rangos darbus ieškovės pageidavimu. Pinigų priėmimo kvitas surašytas atsakovei realiai sumokėjus ieškovei už atliktus darbus bei realiai įvykdžius Sutartimi prisiimtą įsipareigojimą. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir tai, kad 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovė iš banko sąskaitos Centro kredito unijoje išgrynino 80 000 Eur, kurie ir buvo sumokėti ieškovei. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės tuometiniam direktoriui R. A., atsiskaičius su ieškove, buvo išduotas pinigų priėmimo kvitas, kurį jis perdavė į įmonės buhalteriją. Atsakovė prievolę įvykdė Sutartyje nustatyta tvarka t. y. sumokėdama pinigus grynaisiais. Ieškovė tokį atsiskaitymą priėmė ir nereiškė jokių pretenzijų, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 80 000 Eur laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
8. Nurodė, kad trečiasis asmuo A. Ž. buvo UAB „Lapsta“ darbuotojas, jis atstovavo įmonei visais klausimais, susijusiais su statybos rangos sutarties vykdymu, veikė įmonės vardu ir interesais. Dvibučio namo statybos sutartis buvo sudaryta su UAB „Lapsta“, kuriai atstovavo trečiasis asmuo A. Ž., be to, jis išrašė ir pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, kuri buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens A. Ž. turėtais įgaliojimais.
9. Trečiasis asmuo A. Ž. teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
10. Trečiasis asmuo V. P. 2023 m. birželio 18 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų. Nurodė, kad ginčo sandorių fiktyvumą patvirtina ir Akte nurodyta darbų apimtis ir terminai (per 1 mėnesį nuo įformintos sutarties pasirašymo konstatuoti atlikti dvibučio gyvenamojo namo statybos darbai: sklypo paruošimas statybai, pamatų įrengimas, namo sienų mūrijimas, sąramų įrengimas, perdangos įrengimas, stogo įrengimas, langai, vidaus sienų pamatų įrengimas ir mūrijimas, fasado šiltinimas putų polistirolu ir armavimas du kartus). Taip pat nurodė, kad teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, turėtų pats skirti teismo rašytinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar trečiasis asmuo A. Ž. pasirašė ginčo sandorius, taip pat teismas turėtų išreikalauti iš UAB „Lapsta“ darbuotojų sąrašą ir apklausti darbuotojus, kurie patvirtintų arba paneigtų aplinkybes, ar ginčo laikotarpiu buvo atlikti statybos rangos darbai statant dvibutį namą, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliktus statybos darbus atsakovė priėmė ir ieškovė išrašė atsakovei 80 000 Eur apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu buvo išrašytas 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitas LAP Nr. 1107, kurį pasirašė trečiasis asmuo A. Ž. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo A. Ž. pas ieškovę dirbo statybos vadovu, atmetė trečiojo asmens argumentus, jog jis su ieškove neturėjo darbo santykių.
13. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens A. Ž. argumentus, kad pateiktame į bylą pinigų gavimo kvite trečiasis asmuo nepasirašė ir jo parašas yra suklastotas, nes trečiasis asmuo neįvykdė teismo duotų įpareigojimų dėl teismo ekspertizės skyrimo.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nenumato, jog rangos sutarties pagrindu sukurto daikto (darbų rezultato) perdavimui turi būti privaloma notarinė forma, ir nusprendė, kad pripažinti ieškovės ginčijamus sandorius negaliojančiais nėra teisinio pagrindo.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuometinis atsakovės direktorius R. A. iš bendrovės sąskaitos išgrynino 80 000 Eur ir juos perdavė ieškovės darbuotojui (trečiajam asmeniui A. Ž.). Taip pat nustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei jos vadovas nekėlė pretenzijų atsakovei dėl prievolės nevykdymo pagal šalių sudarytą statybos rangos sutartį. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė iš trečiojo asmens A. Ž. pinigų negavo, nagrinėjant šį reikalavimą negali būti reikšminga, nes atsakovė yra įvykdžiusi prievolę ir negali būti atsakinga už ieškovės buvusių darbuotojų veiksmus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Trečiasis asmuo A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo A. Ž., atstovaudamas ieškovei, išrašė atsakovei 80 000 Eur PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą LAP Nr. 1107, Sutartį ir Aktą. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu prašė skirti rašysenos ekspertizę, siekiant patvirtinti, kad nurodytose dokumentuose buvo suklastotas jo parašas, tačiau, teismui išaiškinus teismo ekspertizės skyrimo tvarką, trečiasis asmuo jos nesuprato, todėl ji nebuvo paskirta.
16.2. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, turėjo savo iniciatyva paskirti teismo rašysenos ekspertizę ir išreikalauti iš ieškovės trečiojo asmens A. Ž. darbo sutartį. Taip pat nustatęs, kad tuometinis atsakovės direktorius R. A. iš bendrovės sąskaitos išgrynino 80 000 Eur ir juos perdavė trečiajam asmeniui A. Ž., turėjo byloje kaip liudytoja apklausti V. U. (kasininkė, kuri išmokėjo R. A. 80 000 Eur).
Šalies argumentai
17. Trečiasis asmuo V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai nevertino trečiojo asmens V. P. 2023 m. birželio 18 d. pateiktų rašytinių paaiškinimų, kuriuose buvo išsamiai išdėstytos ieškovės ir atsakovių fiktyvių sutarčių ir tariamo atsiskaitymo aplinkybės.
17.2. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties ir jos vykdymo aplinkybės sudarė UAB „Lapsta“ bankroto bylos dalyką, taip pat sudaro ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-998-413/2023 pagal ieškovės BUAB „Lapsta“ ieškinį atsakovams A. G., V. P., T. O. ir A. Ž. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo dalyką, todėl teismo konstatuotos kaip nustatytos faktinės aplinkybės bus vertinamos kaip prejudiciniai faktai, kuriais gali būti paremtas sprendimas kitoje byloje. Nagrinėjamoje byloje teismo aktyvumo reikalavimo vykdymas yra akivaizdus vien todėl, kad per su skundžiamu sprendimu siejamas bankroto ir bankroto padarinių nulemtas procedūras yra sprendžiama dėl prievolių nustatymo asmenims, kurie apie jokius tariamus sandorius nežinojo.
17.3. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar trečiasis asmuo A. Ž. pasirašė 80 000 Eur PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą LAP Nr. 1107, Sutartį ir Aktą, nepagrįstai nepaskyrė teismo rašysenos ekspertizės, t. y. nepašalino byloje esančių prieštaravimų, turėjusių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui.
17.4. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į visumą aplinkybių, kurios seka vien iš teismo turimų sandorio dokumentų – sandorių fiktyvumą patvirtina ir įspūdį dėl darbų atlikimo realumo apskritai daro atliktų darbų akte nurodyta darbų apimtis ir terminai – per 1 mėnesį ir keletą dienų nuo įformintos sutarties pasirašymo konstatuoti atlikti dvibučio gyvenamojo namo statybos darbai: sklypo paruošimas statybai, pamatų įrengimas, namo sienų mūrijimas, sąramų įrengimas, perdangos įrengimas, stogo įrengimas, langai, vidaus sienų pamatų įrengimas ir mūrijimas, fasado šiltinimas putų polistirolu ir armavimas du kartus. Nurodytiems darbams atlikti reikia bent šešių mėnesių, todėl tokios aplinkybės turėjo sukelti teismui pagrįstas abejones dėl ginčo sandorių fiktyvumo.
Atsiliepimas
18. Trečiasis asmuo A. Ž. atsiliepime prašo V. P. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas trečiojo asmens V. P. prašymo dėl papildomų įrodymų tyrimo, taip pat nuspręsdamas dėl teismo ekspertizės neskyrimo esant abejonėms dėl ginčo sandorių tariamumo, priėmė nepagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
19. Atsakovė su trečiojo asmens A. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
19.1. Trečiasis asmuo A. Ž. konsultavosi su teisininkais bei suprato proceso eigą, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo A. Ž., skirti teismo rašysenos ekspertizę, pasirūpinti teisiniu atstovavimu A. Ž. buvo sudarytos visapusiškos sąlygos, teismas aktyviai sprendė su tuo susijusius procesinius klausimus, buvo atidėtas ne vienas teismo posėdis.
19.2. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad jis niekada nebuvo UAB „Lapsta“ darbuotojas ir šios įmonės vardu negalėjo pasirašyti dokumentų, tačiau, kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvito, jame yra ne tik A. Ž. parašas, tačiau ir UAB „Lapsta“ antspaudas, kuris reiškia, kad šis asmuo veikė bendrovės vardu. Be to, A. Ž. buvo UAB „Lapsta“ darbuotojas, bendrovėje dirbo nuo 2019 liepos 2d. ir buvo jos darbuotojas dokumentų pasirašymo laikotarpiu. Taigi, teismas, remdamasis minėtais duomenimis, pagrįstai laikė, kad A. Ž. ginčo laikotarpiu buvo ieškovo darbuotojas. Be to, A. Ž. teismo posėdyje pripažino, kad UAB „Lapsta“ jam vis tik yra žinoma, tuo laikotarpiu jis dirbo keliose, gal penkiose darbovietėse, kurių negalėjo įvardyti. Tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) duomenų matyti, kad viena iš šių bendrovių buvo UAB „Lapsta“.
20. Atsakovė su trečiojo asmens V. P. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl atsisakymo skirti teismo rašysenos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismui pasiūlius skirti ekspertizę, A. Ž. tokį prašymą pateikė, tačiau vėliau procese jo atsisakė. Teismas, gavęs šį prašymą pasiūlė sumokėti depozitą už ekspertizės skyrimą, nustatė terminą depozitui sumokėti. Tačiau, suėjus šiam terminui, lėšos nebuvo pervestos, o į kitą posėdį A. Ž. apskritai neatvyko, nenurodęs jokių priežasčių, dėl to buvo skirta bauda. Teismas įvairiais būdais mėgino apklausti trečiąjį asmenį A. Ž., išsiaiškinti jo poziciją, dėl to beveik metus laiko nevyko normalus bylos nagrinėjimas. Skirti ekspertizę buvo siūloma ne vieną kartą, paaiškintos trečiojo asmens teisės ir ne tik formaliai, tačiau ir realiai atidedant teismo posėdžius, nors toks atidėjimas neprisidėjo prie greito ir koncentruoto bylos nagrinėjimo.
20.2. Nors skunde nurodoma, kad teismas turėjo pats paskirti ekspertizę, tačiau toks skyrimas nebūtų suderinamas su civilinio proceso rungtyniškumo principu.
20.3. Atsakovės atsiskaitymo su ieškove aplinkybę patvirtina duomenys iš Sodros apie A. Ž. darbo santykius UAB „Lapsta“, taip pat kiti įrodymai. 2019 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtintas ieškovės antspaudu, kurio V. P. byloje neginčijo, taip pat V. P. nereikalavo jokių ekspertizių, taip pat ir neteigė, kad lėšos bendrovei nebuvo perduotos. Bendrovės antspaudu patvirtintas ne tik pinigų priėmimo kvitas, tačiau kiti UAB „Lapsta“ dokumentai, t. y. Sutartis, Aktas, kuriuos taip pat pasirašė trečiasis asmuo. Be to, byloje pateikti atsakovės išrašai apie operacijas sąskaitoje, iš jų matyti, jog tą pačią atsiskaitymo dieną, t.y. 2019 m. lapkričio 7 d., piniginės lėšos buvo išgrynintos iš atsakovės sąskaitos, suma tokia pati, kuri tą pačią dieną buvo sumokėta ieškovei pagal Sutartį.
20.4. Trečiasis asmuo V. P., kaip buvęs ieškovės vadovas ir direktorius, nemokumo administratoriui nėra perdavęs visų buhalterinių dokumentų. Dėl to situaciją, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, iš dalies sukūrė trečiasis asmuo V. P.. Iš teismui pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų (Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 15 d. nutarimas atsisakyti atlikti prašomus veiksmus) matyti, jog bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu, nutartis yra įsiteisėjusi ir nustatyta, kad už tyčinį bankrotą atsakingas V. P., t. y. jis neatskaitingiems asmenims suteikė įgaliojimus veikti bendrovės vardu, suteikiančius teisę perįgalioti, grynino BUAB „Lapsta“ pinigines lėšas ir jas naudojo savo interesams. Taip pat jo vadovavimo laikotarpiu neužtikrino, kad gaunamos iš kontrahentų piniginės lėšos būtų priimamos į bendrovės kasą ir jomis būtų atsiskaitoma su kontrahentais. Bendrovėje ūkinės operacijos nebuvo tinkamai įforminamos dėl V. P. kaltės ir veiksmų. Vertinant šias aplinkybes, akivaizdu, kad dėl V. P. veiksmų bendrovės lėšos nebuvo perduodamos į bendrovės kasą, tinkamai įforminamos buhalterijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurio motyvuojamojoje dalyje konstatuotos aplinkybės, susijusios su ieškovės atliktų ir perduotų atsakovei statybos rangos darbų rezultatu, taip pat aplinkybės, susijusios su atsakovės atsiskaitymu už atliktus statybos rangos darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Trečiasis asmuo A. Ž. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 1) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2) A. Ž. 2023 m. rugpjūčio 7 d. pranešimą policijai apie įvykį. Trečiojo asmens A. Ž. vertinimu, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).
26. Trečiasis asmuo prašomais priimti naujais įrodymais siekia pagrįsti, kad buvo suklastoti jo parašai ginčo dokumentuose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens pateikti nauji įrodymai nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti trečiojo asmens kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus kaip nesusijusius su byla, jų pateikimo būtinybės byloje nėra, įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą (CPK 180, 314 straipsniai).
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
27. Ieškovė (rangovė) ir atsakovė (užsakovė) 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kauno m. sudarė Dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pastatyti dvibutį namą, (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 80 000 Eur (be PVM) už atliktus statybos darbus. Šalys sutarė, kad darbai atliekami naudojant rangovės statybines medžiagas, darbai turi būti atlikti iki 2019 m. spalio 30 d., galutinis atsiskaitymas vyksta po darbų užbaigimo, rangovei pristačius užsakovei darbų atlikimo aktą ir sąskaitą faktūrą, kuri apmokama grynaisiais per penkias dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Sutartį pasirašė: už rangovę A. Ž., parašas, už atsakovę – direktorius R. A., parašas. Sutartis patvirtinta abiejų įmonių antspaudais.
28. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 30 d. pasirašė darbų priėmimo aktą Nr. 2, kurio pagrindu atsakovei buvo pateikta 80 000 Eur PVM sąskaita faktūra. Ieškovės (rangovės) vardu pasirašė A. Ž., nurodant „UAB LAPSTA, A. Ž., parašas, uždėtas UAB „LAPSTA“ antspaudas. Atsakovės vardu pasirašė direktorius R. A., uždėtas įmonės antspaudas.
29. UAB „Lapsta“ sąskaitą faktūrą serija LAP Nr. 004 2019 m. spalio 30 d. išrašė ir pasirašė A. Ž., priėmė – R. A.
30. Pagal UAB „Lapsta“ 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą LAP Nr. 1107 ieškovei buvo sumokėta 80 000 Eur. Kvite eilutėje “pinigus gavau“ nurodyta: A. Ž., parašas, įmonės UAB“LAPSTA“ antspaudas, atsakovės vadovas R. A. savo parašu patvirtino pinigų sumokėjimo faktą.
31. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi (aktualus civilinės bylos Nr. eB2-260-640/2023 ieškovei iškelta bankroto byla ir paskirtas nemokumo administratorius G. Ž.
32. Iš Sodros duomenų – informacijos 2020 m. vasario 1 d. UAB „Lapsta“ Apdraustųjų sąraše – nuo 2019 m. liepos 2 d. V. P. (profesijos kodas 1221) ir A. Ž. (profesijos kodas 1323 – statybos vadovas).
33. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-1619-640/2023 BUAB „Lapsta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pripažįstant, kad dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo yra V. P.. Teismas nustatė, kad V. P. UAB „Lapsta“ vadovavimo laikotarpiu suteikė įgaliojimus neatskaitingam ir neatsakingam asmeniui, leidžiančius įgaliotiniui priimti reikšmingus bei esminius sprendimus, savo vadovavimo laikotarpiu neužtikrino, jog bendrovei priklausančios piniginės lėšos būtų grąžintos į bendrovės sąskaitą ir jomis būtų atsiskaitoma su kreditoriais. Taip pat nustatė, kad A. Ž. niekada nebuvo BUAB „Lapsta“ vadovas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nors ir dirbo BUAB „Lapsta“, tačiau ėjo tik statybos vadovo pareigas, todėl šis asmuo, kuris nebuvo bendrovės valdymo organas, negali būti atsakingas už tyčinio įmonės bankroto sukėlimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-440-910/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sandorių nėra pagrindo nuginčyti, nes pagal sudarytą sutartį atliktus statybos darbus atsakovė priėmė ir ieškovės išrašyta atsakovei 80 000 Eur PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą. Minėto dokumento pagrindu buvo išrašytas 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitas LAP Nr. 1107, kurį pasirašė trečiasis asmuo A. Ž.. Apeliaciniuose skunduose tretieji asmenys iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, susijusias su ieškovės ir atsakovės 2019 m. spalio 30 d. pasirašytu darbų priėmimo aktu Nr. 2, kurį ieškovės vardu pasirašė trečiasis asmuo A. Ž., bei 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitu LAP Nr. 1107, kurio pagrindu ieškovei buvo sumokėta 80 000 Eur. Tretieji asmenys nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs byloje teismo rašysenos ekspertizės, padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiasis asmuo A. Ž. pasirašė 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo aktą Nr. 2 ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitą LAP Nr. 1107. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.
35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, tretiesiems asmenims teigiant, kad A. Ž. parašai ginčo dokumentuose buvo suklastoti, kilo pareiga šį teiginį įrodyti.
36. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
37. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo A. Ž., siekdamas įrodyti jo parašų suklastojimo faktą, nurodė, kad jis ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. nedirbo UAB „Lapsta“, todėl negalėjo pasirašyti 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo akto Nr. 2 ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvito LAP Nr. 1107. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 1 d. duomenimis trečiasis asmuo A. Ž. UAB „Lapsta“ dirbo nuo 2019 m. liepos 2 d. Šią aplinkybę taip pat buvo konstatavęs Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2B-1619-640/2023, kurioje BUAB „Lapsta“ bankrotas pripažintas tyčiniu (nutarties 33 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo su sutikti su šiais trečiojo asmens A. Ž. apeliacinio skundo argumentais, nes byloje esantys duomenys patvirtinta, kad ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo A. Ž. dirbo UAB „Lapsta“.
38. Tretieji asmenys apeliaciniuose skunduose taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė teismo rašysenos ekspertizės, siekiant nustatyti, ar 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo akte Nr. 2 ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAP Nr. 1107 buvo suklastoti A. Ž. parašai.
39. Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo našta tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Nesant dokumentų originalų, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016).
40. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčo dokumentus prie ieškinio teismui pateikė ieškovė, nurodydama jų buvimo įmonėje faktą. Atsakovė ne tik patvirtino kvito pasirašymą, bet ir pateikė duomenis, jog turėjo piniginių lėšų ir atsiskaitė sutartyje nurodytu būdu, grynaisiais pinigais, tą pačią dieną iš sąskaitos išėmusi 80 000 Eur. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiajam asmeniui A. Ž. teismas pasiūlė pareikšti prašymą skirti teismo rašysenos ekspertizę ir trečiasis asmuo tokį prašymą pateikė. Teismui pasiūlius per atitinkamą terminą trečiajam asmeniui sumokėti depozitą už ekspertizės skyrimą, jis šio teismo įpareigojimo nevykdė ir atidėjus teismo posėdžius, todėl teismo rašysenos ekspertizė nebuvo paskirta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pasyviu elgesiu tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisių, siekdamas įrodyti aplinkybes, jog Sutartyje, 2019 m. spalio 30 d. darbų priėmimo akte Nr. 2 ir 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAP Nr. 1107 buvo suklastotas jo parašas, ne jo ranka daryti vardo, pavardės įrašai. Apibendrinant darytina išvada, kad nors trečiasis asmuo A. Ž. teigė, jog jo parašai suklastoti, tačiau savo teiginiams pagrįsti nepateikė pakankamai įrodymų, kad ne jo parašai, ne jo rankraštis.
41. Trečiasis asmuo V. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino ginčo sandorių fiktyvumo, nes atliktų darbų akte nurodyta darbų apimtis ir terminai – per 1 mėnesį ir keletą dienų nuo įformintos sutarties pasirašymo konstatuoti atlikti dvibučio gyvenamojo namo statybos darbai (sklypo paruošimas statybai, pamatų įrengimas, namo sienų mūrijimas, sąramų įrengimas, perdangos įrengimas, stogo įrengimas, langai, vidaus sienų pamatų įrengimas ir mūrijimas, fasado šiltinimas putų polistirolu ir armavimas du kartus) galėjo būti atlikti per pusmetį, o ne per mėnesį.
42. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nekilo ginčas, jog ieškovė neatliko darbų pagal 2019 m. rugpjūčio 22 d. dvibučio namo statybos sutartį Nr. 19/08/22, byloje kilo ginčas, ar atsakovė sumokėjo ieškovei už atliktus statybos rangos darbus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliktus statybos darbus atsakovė priėmė ir ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 80 000 Eur apmokėjimui, jos pagrindu buvo išrašytas 2019 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvitas LAP Nr. 1107, kurį pasirašė trečiasis asmuo A. Ž. Šalys pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniu skundu neskundžia, tretieji asmenys savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškę. Iš 2021 m. birželio 17 d. išrašo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausiusiame žemės sklype nuo 2017 m. iki 2019 m. buvo vykdoma pastato – dvibučio namo statyba, 2019 m. rugsėjo 26 d. žyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, nebaigta statyta (73 proc.) su žemės sklypu parduota, statyba deklaruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Taigi, pripažinus, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus viena kitai įvykdė, teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti ieškovės atliktų statybos rangos darbų kiekio ir įvykdymo terminų, nes kaip minėta, ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nebuvo.
43. Kiti trečiųjų asmenų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Trečiųjų asmenų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Atmetus apeliacinius skundus, tretiesiems asmenims nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.