Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Trumpulienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei R. S. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys D. K., A. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad galutinę išvadą dėl tėvystės nuginčijimo pateiks po įrodymų ištyrimo. Tėvystės nuginčijimas atitiktų vaiko interesus tik tuo atveju, jei būtų išspręstas tėvystės nustatymo klausimas. Išvadoje nurodoma, kad 2023 m. liepos 24 d. telefonu į Skyrių kreipėsi vaiko senolė A. M., kuri informavo, jog jos sūnus nuo gimimo augino E. M., nes vaiko motina stokoja žinių ir įgūdžių rūpinantis mergaite, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su tėvu, motina nuo gyvenimo skyrium momento apie 6-7 m. laiko su dukra nebendravo, nesimatė. Mergaitė turi sveikatos sutrikimų (nustatytas autizmas). Senolė kreipėsi Skyrių, norėdama globoti vaikaitę, nes dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių (vaiko tėvo liga, po to jo apsigyvenimas draugės namuose) jau 4 metai ji pati augina vaikaitę. Vaikas tik kartais svečiuojasi tėvo ir sugyventinės gyvenamojoje vietoje. Mergaitei dėl turimų sveikatos problemų reikalinga nuolatinė priežiūra. 2023 m. rugpjūčio 1 d. Skyrius, atlikęs vaiko situacijos vertinimą, nustatė vaiko apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę asmens, galinčio laikinai prižiūrėti, senolės A. M., gyvenamojoje vietoje. Nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. ieškovo šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, socialinės paslaugos neskirtos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.7. Teismas atliko pareigą nustatyti ir ištirti bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, atsakė į esminius išnagrinėto ginčo aspektus, savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais bei kasacinio teismo praktikos nuostatomis. Teismo išvados yra argumentuotos, pagrįstos įrodymų visumos analize, įtikinamos bei atitinka teisės normų turinio taikymą ir aiškinimą būtent šio konkretaus ginčo faktinėms aplinkybėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M.. Ieškovas pripažino tėvystę notarine tvarka ir yra įrašytas vaiko gimimo liudijime tėvu.

21. UAB „Synlab Lietuva“ laboratorijos Ekspertizės aktu Nr. 0013/23 konstatuota, kad nepilnametė nėra ieškovo dukra, nes nesutapo genetiniai žymenys.

22. Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. spalio 23 d. potvarkiu likusiam be tėvų globos vaikui E. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. spalio 17 d., laikinąja globėja skirta A. M..

23. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters E. M. atžvilgiu.

24. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: nustatyti, kad ieškovas nėra nepilnamečio vaiko E. M. tėvas, o E. M. nėra ieškovo vaikas; panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)padarytą įrašą, kad ieškovas yra vaiko tėvas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2024 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

25. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovas (apeliantas), ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kelia klausimus dėl: pirmosios instancijos teismo išvados dėl galimybių nustatyti tikrąjį vaiko biologinį tėvą (ne)buvimo (ne)pagrįstumo ir teismo aktyvumo aiškinantis biologinę tėvystę (ne)pakankamumo; teismo įrodymų vertinimo (ne)tinkamumo; teismo išvados, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko teisėtus interesus (ne)pagrįstumo, neįvertinus kad vaikui nustatyta globa, taip pat neįvertinus vaiko teisės žinoti savo kilmę ir ieškovo galimybių dėl ligos pasikeitus ieškovo sveikatos būklei teikti vaikui visokeriopą paramą ir materialinį išlaikymą. Šie klausimai apibrėžia apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl tėvystės nuginčijimo pagrindų

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

27. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-687/2019). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018).

28. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2007 m. sausio 8 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Patrik Knakal prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 39277/06; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-687/2019).

29. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Be to, vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją (biologinę) tėvystę. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvystę nuginčyti galima esant trims sąlygoms: 1) tik pagal įstatymą, t. y. nacionaliniuose įstatymuose, pvz., CK 3.150 straipsnyje, turi būti nustatytas pagrindas tėvystei nuginčyti; 2) siekiant teisėto tikslo (pvz., užtikrinti teisinį tikrumą (apibrėžtumą), šeiminių santykių saugumą ar pan.); 3) kai tai būtina demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

31. Siekiant nustatyti, ar tėvystės nuginčijimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, turi būti nustatyta tinkama pusiausvyra tarp vaiko teisės žinoti biologinę kilmę, kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), vaiko teisės išsaugoti stabilius šeimos ryšius (iš EŽTT jurisprudencijos pavyzdžių matyti, kad vaiko interesų pirmumas vyravo (neleista nuginčyti tėvystės) situacijose, kai pareiškėjai nesiėmė veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindo abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams grėsė materialinio išlaikymo netekimas, nebuvo aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą ir pan. (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 19 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96; 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; ir kt.) ir suaugusio asmens teisės pačiam nuspręsti būti ar ne tėvu (žr. 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje E. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą turi būti nustatyta tinkama vaiko teisės į jo privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

32. EŽTT yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Todėl jei vaiko interesus labiau atitiktų ne biologinės tikrovės nustatymas, o socialinės tikrovės, t. y. susiformavusių ryšių, palaikymas, asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, bet registruotu vaiko gimimo įraše kaip tėvo, privatus gyvenimas gali būti ribojamas, atsisakant nuginčyti jo tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformulavo tokius kriterijus:

33.1. Susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 47 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 36 punktą).

33.2. Vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (pvz., civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 vaikui buvo keturiolika metų, todėl net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę).

33.3. Vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint).

33.4. Galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo yra itin sureikšmintas tėvystės nuginčijimo bylose, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą).

33.5. Teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, kurioje išaiškinta, kad sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

34. Atsižvelgiant į aptartus kriterijus, darytina išvada, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020)..

35. Esant įrodymui (ekspertizės išvadai), kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas ir vaiko motina nurodo spėjamą vaiko tėvą, vaikas nori žinoti savo kilmę, teismas tokiu atveju turi spręsti tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).

36. Tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikšti jam reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Jei nurodyti asmenys tokio reikalavimo teismui nepateikia, teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali motyvuota rašytine nutartimi (CPK 290 straipsnio 1 dalis) sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 164 straipsnio 4 punktas) ir kreiptis į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, prašydamas per teismo nustatytą protingą terminą įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Dėl galimybių nustatyti vaiko biologinį tėvą (ne)buvimo ir teismo aktyvumo aiškinantis biologinę tėvystę (ne)pakankamo

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatyti tikrąjį biologinį vaiko tėvą galimybių nėra. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad, nors ieškovo prašymu į bylą trečiuoju asmeniu kaip galimas vaiko tėvas yra įtrauktas D. K., tačiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio asmens biologinę tėvystę: trečiasis asmuo, sutikęs atlikti DNR testą, nesuderino su ieškovu testo atlikimo laiko ir sąlygų, į Lietuvą grįžti galimybių neturėjo, o jokių kitų įrodymų apie trečiojo asmens biologinę tėvystę byloje nėra (atsakovė ir trečiasis asmuo neigė turėję artimų santykių, paaiškino vienas kito nepažįstą, trečiasis asmuo argumentavo negalintis būti vaiko tėvu ir dėl to, jog aktualiu laikotarpiu nebuvo Lietuvoje). Ieškovo nurodytų argumentų, dėl kurių jis trečiąjį asmenį įvardijo galimu vaiko tėvu (nenustatytų asmenų nurodyti gandai, vaikų panašumas socialiniuose tinkluose matytose nuotraukose, atsakovės ir trečiojo asmens gyvenimas viename miestelyje), teismas nelaikė svariais ir pakankamais, be to, pripažino neįrodytais.

38. Apeliaciniame skunde ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, jog byloje nustatyti tikrąjį biologinį vaiko tėvą galimybių nėra. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo aktyvumo aiškinantis biologinę tėvystę (ne)pakankamumo. Ieškovo nuomone, trečiasis asmuo, galimas vaiko biologinis tėvas, akivaizdžiai vengia ekspertizės, o teismas tokio jo elgesio teisiškai neįvertino ir netaikė įstatyme numatytų poveikio priemonių. Be to, ieškovo teigimu, teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus: patikimais laikė jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus trečiojo asmens D. K. paaiškinimus, jog jis negalėtų būti vaiko tėvu, nes buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau neatsižvelgė ir nenagrinėjo ieškovo ir trečiojo asmens A. M. paaiškinimų. Ieškovo teigimu, teismas, vienų šalių parodymus laikydamas teisingais, o kitus atmesdamas, savo išvados neargumentavo, todėl sprendimas nemotyvuotas.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas aptariamą faktinę aplinkybę, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų CPK 185 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė, o pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismas privalėjo taikyti priemones, nurodytas toliau šioje nutartyje, siekiant nustatyti biologinį vaiko tėvą, nėra. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.

40. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei asmuo atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį asmens atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi, tam, jog būtų galima asmens atsisakymą atlikti ekspertizę įvertinti kaip tėvystės įrodymą, vien ekspertizės atsisakymo nepakanka, būtina įvertinti ir kitas bylai aktualias aplinkybes.

41. Remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad byloje nustatyti biologinį vaiko tėvą galimybių nėra, teismas nustatė įvertinęs šiuos byloje esančius įrodymus: šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių D. K. biologinę tėvystę ar tikėtiną jos galimybę. Teismas ieškovo ir trečiojo asmens A. M. teiginius dėl galimos trečiojo asmens D. K. vaiko tėvystės (išgirsti nenustatytų asmenų nurodyti gandai, vaikų panašumas nuotraukose, atsakovės ir trečiojo asmens gyvenimas viename miestelyje) motyvuotai įvertino kaip nepakankamus ir neįrodytus. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti teiginiai vertintini kaip nuomonė, spėjimas, grindžiami prielaidomis, o ne įrodymais, dėl to nelaikytini objektyviu pagrindu pripažinti D. K. tėvystę ar spręsti dėl tikėtinos jos galimybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo neatsisakė atlikti DNR ekspertizę, sutikęs atlikti DNR testą, tačiau nesuderino su ieškovu testo atlikimo laiko ir sąlygų, į Lietuvą grįžti galimybių neturėjo, o jokių kitų įrodymų apie trečiojo asmens biologinę tėvystę byloje nėra (atsakovė ir trečiasis asmuo neigė turėję artimų santykių, paaiškino vienas kito nepažįstą, trečiasis asmuo argumentavo negalintis būti vaiko tėvu ir dėl to, jog aktualiu laikotarpiu nebuvo Lietuvoje). Pagrindo netikėti šiais atsakovės ir trečiojo asmens D. K. paaiškinimais nėra, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje ir nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, nesant objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę ar patikimai patvirtinančių D. K. tėvystę, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl galimybių nustatyti tikrąjį vaiko biologinį tėvą nebuvimo pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais; teismo išvada yra argumentuota, pagrįsta įrodymų visumos analize. Pažymėtina, ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Remiantis CK 3.147 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu, vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti aptartas priemones, siekiant nustatyti biologinį vaiko tėvą. Nagrinėjamu atveju vaiko motina nenurodė spėjamo vaiko tėvo, vaikas dėl savo sveikatos būklės negali išreikšti nuomonės dėl noro žinoti savo kilmę. Be to, nesant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio vaiko tėvo tapatybę ar patikimai patvirtinančių D. K. tėvystę ar jos tikėtiną galimybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad galimybių nustatyti vaiko biologinį tėvą nėra. Atsižvelgiant į tai, priešingai, negu teigia apeliantas, nebuvo jokio teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui rašytine nutartimi stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į išvadą byloje teikiančią instituciją, prašant įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes, kaip minėta, byloje nepakanka duomenų tokiam ieškiniui pareikšti.

43. Kita vertus, atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, jei konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės teismui sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog priemonės, skirtos biologiniam tėvui nustatyti, prieštarautų vaiko interesams, teismas tokių priemonių neturi taikyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad vaikas nuo pat gimimo augo su ieškovu ir jo motina, o atsakovė paliko dukrą šiai esant dešimties mėnesių amžiaus, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, bei trečiojo asmens A. M. paaiškinimus, kad mergaitę nuo gimimo augino ieškovas, o pastaruosius 4 metus vaiką augina ji, jog ieškovas su vaiku pasimato, mergaitę aplanko, visuomet ją išlaikė, mergaitė kartais pavadina ieškovą tėčiu, nustatė, kad nepilnametės socialinis ryšys su ieškovu nėra visiškai nutrūkęs ir yra kur kas glaudesnis nei su biologine motina. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šis socialinis ryšys nėra nutrūkęs, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jei nagrinėjamu atveju vaiko motina nurodytų spėjamą vaiko tėvą, tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, nes tai vaikui turėtų neigiamų psichologinių pasekmių. Atsižvelgiant į vaiko amžių (10 metų), jo sveikatos būklę, tikimybė, kad net ir pavykus nustatyti biologinį tėvą, tarp jo ir vaiko atsiras emocinis ryšys, stipresnis už tą, kuris sieja ieškovą ir vaiką, yra nedidelė. Tėvo emocinis ryšys su vaiku daugiausia formuojamas tėvui auginant vaiką ir rūpinantis juo, o ne dėl fakto apie biologinę tėvystę (su)žinojimo. Pažymėtina ir tai, kad susiformavę šeimos ryšiai yra svarbus vaiko identiškumo elementas.

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog byloje nustatyti tikrąjį biologinį vaiko tėvą galimybių nėra, nepagrįstumo ir nepakankamo teismo aktyvumo yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai didžiąja dalimi grindžiami kitokiu, nei atliko teismas, tų pačių duomenų įvertinimu ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Dėl teismo išvados, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko teisėtus interesus (ne)pagrįstumo

45. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko teisėtus interesus, todėl ieškinį atmetė. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pats pripažino tėvystę, prisiėmė su tuo susijusias pareigas, ilgą laiką pats augino vaiką, iki šiol jį iš dalies išlaiko, taip pat į tai, kad vaiko socialinis ryšys su ieškovu nėra visiškai nutrūkęs ir yra artimesnis nei su biologine motina, nėra galimybės nustatyti tikrąjį vaiko biologinį tėvą.

46. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, ir tai pažeistų vaiko teisėtus interesus. Ieškovas argumentavo, kad dukrai yra nustatyta nuolatinė globa, vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, ir, nenuginčijus tėvystės, to padaryti negalima. Be to, teismas ignoravo ieškovo parodymus ir neužfiksavo teismo sprendime, kad ieškovas serga onkologine liga, dėl šios ligos pakankamai ilgą laiką buvo hospitalizuotas, o po to dėl chemoterapijos procedūrų ilgą laiką buvo nedarbingas ir negalėjo atlikti savo, kaip tėvo, pareigų, todėl buvo paskirta laikina globa ieškovo motinai. Ieškovas nurodė, kad dėl savo sveikatos būklės ateityje gali būti nedarbingas ir negalės suteikti visokeriopos paramos vaikui, vaikas gali likti be išlaikymo ir visokeriopos ieškovo paramos.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus ieškovo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga sudaro pagrindą pripažinti, jog egzistuojant ieškovo ir vaiko socialiniam ryšiui, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko interesai. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, juolab, kad trečiasis asmuo neigia esantis biologinis vaiko tėvas, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, taip pat nėra patikimų duomenų apie galimą biologinį vaiko tėvą, ir nėra pagrindo manyti, jog tarp trečiojo asmens ir mergaitės galėtų susiklostyti tėvo ir dukros santykiai.

48. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą, apimanti ir teisę į tėvystės nuginčijimą, yra svarbi, vertinga, teismo atidžiai svarstoma kaip gintina, bet nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje, kai vaiko interesai nukentėtų dėl aptariamos ieškovo teisės apgynimo, konstatuotina, kad vaiko interesai yra nusveriantys. Pirmosios instancijos teismas, netenkinę ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, pagrįstai teikė pirmenybę vaiko teisėms ir interesams, nes socialinis ir teisinis tėvystės ryšys yra akivaizdus (ieškovas pats pripažino tėvystę, prisiėmė su tuo susijusias pareigas, ilgą laiką pats augino vaiką, iki šiol jį iš dalies išlaiko, vaiko socialinis ryšys su ieškovu nėra visiškai nutrūkęs ir yra artimesnis nei su biologine motina), tėvystei nuginčyti nėra svaraus pagrindo ir nuginčijimu nebūtų pasiektas teisėtas tikslas, jis prieštarautų vaiko interesams išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą, be to, nėra galimybės nustatyti tikrąjį vaiko biologinį tėvą, todėl, nuginčijus tėvystę, vaikas netektų tėvo. Tokia pirmosios instancijos išvada atitinka teisinį reglamentavimą ir aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką.

49. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog nepilnamečiui vaikui nustatyta laikinoji globa, nepaneigia esminio ir svarbiausio vaiko intereso išsaugoti susiklosčiusį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, teisinio statuso aiškumą.

50. Ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas serga onkologine liga, buvo hospitalizuotas, o po to dėl chemoterapijos procedūrų ilgą laiką buvo nedarbingas ir negalėjo atlikti savo, kaip tėvo, pareigų, galėtų būti pagrįstas tik tiek, kiek kalbama apie ieškovo tėvo pareigų vaikui atlikimą, išlaikymo vaikui teikimą ieškovo hospitalizavimo ar buvusių gydymo procedūrų metu. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl sveikatos būklės ir dėl to, jog dėl savo sveikatos būklės ateityje gali būti nedarbingas ir negalės suteikti visokeriopos paramos vaikui, o vaikas gali likti be išlaikymo ir visokeriopos ieškovo paramos (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip jau minėta, nesant aiškios perspektyvos nustatyti biologinį vaiko tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, prioriteto principu ginant vaiko interesus.

51. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat kelia iš Konvencijos 8 straipsnio kylančios vaiko teisės žinoti savo kilmę užtikrinimo klausimus.

52. EŽTT vertinimu, teisė į tapatybę, iš kurios kyla teisė žinoti savo kilmę, yra sudėtinė privataus gyvenimo sąvokos dalis. Vadovaujantis EŽTT praktika, privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas asmuo galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus. Todėl teisė į privataus gyvenimo gerbimą taip pat apima asmens teisę gauti informaciją apie svarbius tapatybei aspektus, tokius kaip biologinių tėvų ir kitų šeimos narių tapatybė. Šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir teisiškai ją pripažinti.

53. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog EŽTT praktikoje nebuvo vertintas tariamo tėvo reikalavimas nuginčyti tėvystę vaikui vaiko teisės žinoti savo kilmę kontekste. EŽTT praktikos duomenimis, tėvystės nustatymo (nuginčijimo) bylose vaiko teisė žinoti savo kilmę paprastai vertinama tokiais atvejais, kai dėl tėvystės nustatymo teismo sprendimu kreipiasi pats vaikas ir (arba) jo motina arba kai vyras, laikantis save biologiniu vaiko, kurio tėvystė nustatyta kitam vyrui, tėvu, siekia nuginčyti įregistruotą tėvystę ir pripažinti savąją (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje L. D. ir P. K. prieš Bulgariją, peticijų Nr. 7949/11 ir Nr. 45522/13; 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo ir EŽTT formuojamą praktiką, pagal kurią tariamo tėvo reikalavimas nuginčyti tėvystę vaikui nevertinamas vaiko teisės žinoti savo kilmę kontekste, taip pat į byloje konstatuotas aplinkybes dėl esamo vaiko ir tėvo (ieškovo) socialinio bei teisinio ryšio, taip pat pripažinus, kad biologinio tėvo nustatymas nėra galimas, dėl to tėvystės nuginčijimas pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, pažeidė vaiko teisę žinoti savo kilmę.

55. Apibendrinant paminėtą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamos situacijos kontekste ieškovo tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko teisėtus interesus, dėl to pagrįstai ieškinį atmetė. Tokia pirmosios instancijos išvada atitinka teisinį reglamentavimą ir aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką bei joje suformuluotus tokiam klausimui spręsti reikšmingus kriterijus, į kuriuos teismas tinkamai atsižvelgė.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir vaiko interesų apsaugą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

58. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

60. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš apelianto priteistinas išlaidų teisinei advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

61. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-53391).

62. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovo (apelianto).

63. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. liepos 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-271-1205/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.