Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims D. K., A. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad E. M. nėra vaiko E. M. tėvas, o E. M. nėra E. M. vaikas; 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą įrašą, kad E. M. yra E. M. tėvas; 3) paskirti DNR ekspertizę; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad E. M. tėvu buvo įrašytas, kadangi pripažino tėvystę, susituokęs su atsakove nebuvo. Gyveno kartu su atsakove iki gimstant vaikui labai trumpą laiką. Jis nėra E. M. tėvas. Turi gandų, kad vaiko tėvas gali būti D. K.. Nuogirdas apie tai sužinojo iš pašalinių asmenų. Su E. M. jokio ryšio nėra, gyveno su vaiku iki kol jai suėjo maždaug metai. Ryšys yra visiškai nutolęs, vaiką augino jo mama A. M.. Atsakovė neaugino dukters, paliko ją. Nelanko mergaitės, nebendrauja su ja nuo to tada, kai susirgo, apie 3-4 metus. E. M. jį vadina vardu, tėčiu nelaiko. Išlaikymo vaikui neteikia. Kad D. K. gali būti E. M. tėvu išgirdo iš visiškai svetimų žmonių. D. K. dukros yra labai panašios į E. M.. Jo dukras matė facebook profilyje. Kad atsakovė su D. K. yra pažįstami taip pat sužinojo iš pašalinių asmenų, tai tik nuogirdos. Tėvystę siekia nuginčyti, kadangi vaikas turi žinoti tikrąjį tėvą, kad viskas būtų tvarkinga. E. M. serga autizmu, kas jai yra svarbu, ką norėtų sužinoti, jis nežino. Tikslesnių duomenų apie atsakovės ir D. K. santykius negali nurodyti, nes nieko nežino. Žmonių, iš kurių išgirdo gandus, negali įvardinti, nes jų nepažįsta.

5. Teismo posėdžio metu atsakovė R. S. paaiškino, kad nežino, kas yra E. M. tėtis. Prieš dukros gimimą artimus santykius palaikė tik su E. M., daugiau su nieku nebendravo. Dukrytę augino iki 3 mėnesių. Vėliau augino ieškovas. Dukra jos nepažįsta, visiškai nebendrauja, išlaikymo neteikia. D. K. nepažįsta, su juo nėra bendravusi. Nežino, kodėl ieškovas nurodė, kad D. K. yra galimas vaiko tėvas. Kai susipažino su E. M., gyveno ten pat, kur ir dabar. Baigė (duomenys neskelbtini) profesinę mokyklą (duomenys neskelbtini).

6. Tretysis asmuo A. M. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko. Paaiškino, kad yra ieškovo mama. Ieškovas ir atsakovė gyveno pas ją. Atsakovė pasakė, kad laukiasi, kai buvo nėščia jau 3-4 mėnesius. Jos giminės darė spaudimą E. M. prisiimti atsakomybę, gąsdino. Atsakovė pas ją atvažiavo gyventi, kai buvo 4 mėnesiai nėštumo. Iki tol sūnus bendravo su atsakove, bet negyveno. R. S. rūpėjo tik socialiniai tinklai. Per messenger programėlę jungdavosi su kažkuo. Apie D. K. sužinojo, kai atsakovė paliko mergaitę ir pabėgo. Paliktame telefone ant ekrano nuotraukos buvo D. K., jo žmonos ir dukros nuotrauka. Ji net sumaišė, pamanė, kad ten E.. Nuotrauką rodė ir sūnui, daug kam. Nuotraukos neišlaikė. Nuogirdas iš žmonių yra girdėję, kad E. M. gali nebūti tikrasis E. M. tėvas. Yra laikinoji E. M. globėja. Augina mergaitę nuo pat gimimo, o visiškai ja rūpinasi maždaug ketverius metus. Iki tol kartu su sūnumi rūpinosi. Atsakovė visiškai neaugina dukters nuo 10 mėnesių, pametė vaiką su vežimu lauke ir pabėgo. Sveikatos būklė mergaitės yra sunki, jai reikalinga pastovi priežiūra. Mergaitei diagnozuotas autizmas, protinis atsilikimas. Mano, kad jai reiktų žinoti tiesą, kad nesužinotų iš ko nors kito, kadangi gali kilti agresija. Buvo atvejis, kai darželyje kažkas jai pasakė, jog motina paliko, tai puolė į agresiją. Ieškovą mergaitė pažįsta, bet tėčiu nelaiko. Vadina vardu, kartais pavadina ir tėčiu. Ieškovas susitinka su E. kai atvažiuoja, bet artimesnio bendravimo nėra. Nustojo bendrauti dėl ligų. Mama vaikui išlaikymo neteikia. Ieškovas, nors ir teigia, kad neteikia išlaikymo, visada jas išlaiko. Trejus metus gyveno ieškovo bute, viską apmokėdavo jis.

7. Tretysis asmuo D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesupranta, kodėl jis yra įtrauktas į bylą, neturėtų čia dalyvauti. Kažkas pasakė, kad vaikas panašus ir tampo dabar jį po teismus. Iš Lietuvos išvyko į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o grįžo (duomenys neskelbtini). Jis logiškai negali būti vaiko tėvu, nebent ji nešiojo kūdikį 13 mėnesių. R. S. apskritai nepažįsta, nėra su ja bendravęs. Apie jokias nuotraukas nieko nežino, tegul parodo tą nuotrauką. Prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini). Dabar žino, kad R. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Daug kas ten gyvena. Nėra baigęs mokyklos. Sutiktų pasidaryti DNR testą, jei jam viskas bus apmokėta ir nereikės savo pinigų naudoti, bet kai pamatys, kad jis tikrai ne tėvas, prašys jam atlyginti moralinę žalą už visas šitas nesąmones. Jam gėda prieš žmoną, prieš vaikus, kad turi čia dalyvauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei R. S. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. M.. Ieškovas E. M. pripažino tėvystę notarine tvarka ir yra įrašytas vaiko gimimo liudijime tėvu. Nors ieškovas su atsakove iki atsakovės pastojimo bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno, jie artimai bendravo, o atsakovei pradėjus lauktis kūdikio, apsigyveno kartu pas ieškovo mamą A. M.. 2014 m. gruodžio 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, pagal kurią vaiko E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėčiu E. M., o mama R. S. įsipareigojo dukrai teikti išlaikymą po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 2023 m. spalio 23 d. Radviliškio rajono savivaldybės mero potvarkiu likusiam be tėvų globos vaikui E. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. spalio 17 d., laikinąja globėja skirta A. M.. 2024 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu R. S. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters E. M. atžvilgiu (sprendimas neįsiteisėjęs).

Dėl tėvystės nuginčijimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, 26 punktas). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021, 39 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, turi būti įvertinta, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 40 punktą). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo kasacinio teismo praktikoje kaip reikšmingas kriterijus tėvystės nuginčijimo bylose akcentuojama galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi.

12. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl to, kad ieškovas E. M. nėra vaiko E. M. biologinis tėvas, nėra. Šią aplinkybę patvirtina ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad E. M. nėra E. M. dukra, nes nesutapo genetiniai žymenys. Tačiau byloje yra kilęs ginčas, ar E. M. teisinės tėvystės nuginčijimas neprieštaraus geriausiems vaiko interesams.

13. Teismas pažymi, kad biologinės tėvystės nustatymui pirmenybė teikiama, siekiant nustatyti tikrąjį biologinį tėvą, kitais atvejais pirmenybė teikiama socialinei (teisinei) tėvystei. Nagrinėjamoje byloje nustatyti tikrąjį biologinį E. M. tėvą galimybių nėra. Nors ieškovo prašymu į bylą trečiuoju asmeniu kaip galimas vaiko tėvas yra įtrauktas D. K., nėra jokių duomenų, patvirtinančių šio asmens biologinę tėvystę. Teismo posėdžio metu D. K. buvo išreiškęs sutikimą atlikti DNR testą, jei bus apmokėtos visos jo grįžimo į (duomenys neskelbtini) išlaidos ir jam nereikės skirti savo lėšų, tačiau testo atlikimo laiko ir sąlygų su ieškovo atstovu tretysis asmuo nesuderino, elektroniniame laiške nurodė, kad šią vasarą grįžti į (duomenys neskelbtini) neturi galimybių. Jokių kitų įrodymų, kad D. K. yra E. M. biologinis tėvas, byloje nėra. Tiek atsakovė R. S., tiek tretysis asmuo D. K. teismo posėdžio metu neigė turėję artimus santykius, paaiškino, kad vienas kito net nepažįsta. D. K. posėdžio metu nurodė, kad logiškai jis net negalėtų būti E. M. tėvu, kadangi iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), pirmą kartą grįžo tik (duomenys neskelbtini), o vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytų argumentų, dėl kurių jis D. K. nurodė kaip galimą vaiko tėvą (iš pašalinių asmenų, kuriuos atsisakė įvardinti, girdėtos nuogirdos, socialiniuose tinkluose matytose D. K. nuotraukose jo vaikų panašumas į E. M., aplinkybė, kad iki išvykimo D. K. ir R. S. gyveno viename miestelyje) teismas nelaiko svariais ir pakankamais, juolab kad šios aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Duomenų apie galimą kitą E. M. biologinį tėvą nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra galimybių nustatyti tikrąjį E. M. biologinį tėvą.

14. Sprendžiant dėl E. M. socialinės tėvystės teismas pažymi, kad E. M. nuo pat gimimo augo su ieškovu ir jo mama, atsakovė paliko dukrą jai esant dešimties mėnesių amžiaus. 2014 m. gruodžio 30 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėčiu E. M., o iš atsakovės priteistas išlaikymas. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad su vaiku jo nesieja joks ryšys, jis su E. M. nebendrauja, neteikia išlaikymo, vaikas nelaiko jo tėvu, tačiau apklausta ieškovo mama A. M. paaiškino, kad ieškovas su E. M. nuolatos nebendrauja, bet pasimato, kai jas aplanko, E. kartais ieškovą pavadina tėčiu, be to, E. M. visuomet jas išlaikė, jos gyveno ieškovo bute, už viską mokėjo ieškovas. VTAS 2023 m. rugsėjo 4 d. išvadoje nurodyta, jog A. M. paaiškino, kad sūnus E. M. augino nuo gimimo, o pastaruosius 4 metus vaiką augina ji, mergaitė kartais svečiuojasi pas E. M. ir jo sugyventinę. 2024 m. sausio 17 d. vaiko nuomonės išklausymo akte pažymėta, kad E. M. išlaiko E. M., aprūpina gyvenamuoju būstu, moka mokesčius, perka maistą, o atsakovė prie dukters išlaikymo neprisideda visiškai. Atsakovei R. S. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. sprendimu neterminuotai paribota motinos valdžia E. M. atžvilgiu (sprendimas neįsiteisėjęs). Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas konstatuoja, kad nepilnametės E. M. socialinis ryšys su ieškovu E. M. nėra visiškai nutrūkęs ir yra kur kas glaudesnis nei su biologine mama R. S..

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad ieškovas pats pripažino tėvystę, prisiėmė su tuo susijusias pareigas, ilgą laiką pats augino vaiką, iki šiol jį dalinai išlaiko, tai, kad E. M. socialinis ryšys su ieškovu nėra visiškai nutrūkęs ir yra artimesnis nei su biologine mama, kad nėra galimybės nustatyti tikrąjį vaiko biologinį tėvą, todėl nuginčijus tėvystę vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko teisėtus interesus, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

17. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu atsakovei R. S. buvo suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba. VGTPT 2024 m. balandžio 24 d. pažymoje nurodė, kad R. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 513,75 Eur, todėl ieškinį atmetus visiškai, ji priteistina iš ieškovo valstybės naudai.

18. Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 73,80 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 513,75 Eur (penkių šimtų trylikos eurų 75 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 73,80 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 80 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300. Įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už sutektą antrinę teisinę pagalbą; įmokos kodas mokant procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.