- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1518-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19425-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- E. B.
- Ieškovas
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2531-717/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas ir iš atsakovo E. B. (toliau – ir atsakovas) priteisti nepilnamečių vaikų E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečių vaikų), išlaikymui po 150 Eur.
2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2531-717/2017 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šio susitarimo metu E. buvo 12 metų, o dvyniams D. ir M. - 4 metai. Nuo susitarimo praėjo ketveri metai, padidėjo vaikų išlaikymo išlaidos, išaugo poreikiai. Trijų vaikų minimaliems poreikiams patenkinti reikia apie 900 Eur per mėnesį. Ieškovė neturi galimybės užtikrinti išaugusių vaikų poreikių patenkinimo. Ieškovės turtinė padėtis sunki, ji gauna apie 600 Eur darbo užmokestį ir išmokas už vaikus (111,20 Eur už kiekvieną vaiką), stengiasi patenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais ir jų išlaikymo. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – paveldėta namų valdos dalis Kauno r., tačiau materialinės naudos iš jo negauna, turto dalimi naudojasi. Ieškovė moka kredito įmokas už paimtas paskolas po 205 Eur už būsto remontą ir po 28 Eur už kreditą vaikų baldams pirkti, gauna motinos paramą apie 50-100 Eur, prie vaikų išlaikymo prisideda ir ieškovės draugas, kuris nupirko vaikams kompiuterius, keturratį, leidžia su vaikais laisvalaikį. Atsakovas yra sveikas, darbingas ir turi galimybę teikti vaikams didesnį išlaikymą bent po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau išlaikymo vaikams neteikia, vengia dirbti ir gauti legalias, pastovias pajamas, išlaikymą už atsakovą moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo materialinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio išlaikymo vaikams. Atsakovas teikė išlaikymą pagal savo finansines galimybes, pervesdamas pinigus į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovo finansinė padėtis labai pablogėjo prasidėjus COVID-19 pandemijai, 2021 m. sausio mėnesį atsakovas neteko darbo, o dėl paskelbto karantino atsakovui buvo sunku susirasti kitą darbą. Šiuo metu atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) sandėlininku, autokrautuvo vairuotoju, tačiau vairuoti negali, nes yra praradęs vairuotojo teises, todėl prekes nešioja. Sutartas darbo užmokestis neišskaičius mokesčių – 1050 Eur, tikisi gauti apie 600 Eur darbo užmokestį. Iki tol atsakovas per mėnesį gavo 200 Eur nedarbo išmoką. Atsakovas moka VSDFV Mažeikių skyriui po 50 Eur susidariusį išlaikymo vaikams įsiskolinimą, patiria būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidas po 240 Eur per mėnesį, perka nuolatinį transporto bilietą po 28 Eur per mėnesį. Atsakovas neturi jokio kilnojamojo ar registruoto nekilnojamojo turto. Jis sukūrė naują šeimą, gyvena santuokoje, augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukterį, kuriai taip pat privalo teikti išlaikymą. Atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos šiuo metu yra 500 Eur per mėnesį. Atsakovas turi santechniko suvirintojo specialybę, tačiau tokio darbo niekada nedirbo ir nemoka dirbti, profesinės žinios pasenę. Atsakovas negali dirbti sunkaus fizinio darbo dėl turimos stuburo išvaržos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2531-717/2017 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 112 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 69,91 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 158,29 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
5. Teismas pripažino, kad nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį kiekvienam būtina skirti ne mažiau kaip 280 Eur. Nuo priteisto išlaikymo vaikams momento (duomenys neskelbtini) vaikų poreikiai žymiai padidėjo, priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaikų poreikių. Ieškovė turi daugiau lėšų skirti vaikų maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui. Atsakovas gera valia prie padidėjusių vaikų poreikių patenkinimo neprisideda, didesnio nei priteistas dydžio išlaikymo neteikia, vaikų išlaikymo našta iš esmės perkelta vienai ieškovei.
6. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nustatė, kad šalių finansinė padėtis pagal pajamas yra panaši, ieškovės gaunamos ir atsakovo gautinos pajamos kiek didesnės nei minimalios, abi šalys gauna išmokas vaikams, naudojasi savivaldybės teikiama parama (socialinė pašalpa, nemokamas maitinimas vaikams, socialinis būstas), tačiau ieškovė turi automobilį, nekilnojamojo turto, gyvena socialiniame būste ir moka mažesnį nuomos mokestį nei atsakovas, kuris turto neturi, moka būsto rinkos nuomos mokestį. Be to, atsakovas šiuo metu turi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų nei ieškovė, jo sutuoktinė nedirba, augina vaiką. Šios aplinkybės sudarė pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl teismas nustatė ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymo prievolėje dalis atitinkamai 60 ir 40 procentų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas išlaiko dar vieną vaiką, jo sutuoktinė nedirba, augina dukrą. Su jais gyvena ir atsakovo sutuoktinės sūnus, atsakovas prisideda prie jo išlaikymo, kadangi berniuko biologinis tėvas nėra Lietuvos pilietis, jis negyvena Lietuvoje ir visiškai neprisideda prie sūnaus materialinio išlaikymo.
7.2. Atsakovas neturi jokio kilnojamojo turto ar registruoto nekilnojamojo turto. Jo ir sutuoktinės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 1141,56 Eur. Iš šių gaunamų lėšų kas mėnesį mokama būsto nuoma (240 Eur), perkamas nuolatinis transporto bilietas (28 Eur), išlaikomi du mažamečiai vaikai (sutuoktinės sūnus ir jų dukra). Iš šių pajamų kas mėnesį atsakovas turi teikti savo ir ieškovės trims vaikams Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2531-717/2017 priteistą išlaikymą bei patenkinti savo ir sutuoktinės būtinuosius poreikius. Atsakovas turi kreditorių, kas mėnesį VSDFV Mažeikių skyriui moka po 50 Eur (įsiskolinimas už vaikams mokėtas išmokas), taip pat yra skolingas savo mamai (šiuo metu skola yra 1345 Eur). Atsakovas turi sveikatos problemų - stuburo išvaržą, dėl to negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Per mėnesį jo gaunamo atlyginimo nepakanka, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą savo sūnums.
7.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad atsakovas, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, naujai sukurta šeima ir pareiga ją išlaikyti, tokiu būdu sukuria nelygybę tarp savo nepilnamečių vaikų, prioritetą teikdamas vaikui, gyvenančiam jo šeimoje; kad iki įsidarbinimo atsakovas gera valia išlaikymo vaikams neteikė, ieškovė išmokas gavo iš VSDFV; kad šiuo atveju atsakovo atsisakymo skirti vaikams didesnio dydžio išlaikymą nepateisina ir atsakovo elgesys - atsakovas su vaikais neleidžia savaitgalių, atostogų, neprisideda prie jų papildomų poreikių tenkinimo. Nutrūkus ieškovės ir atsakovo santuokai, jis visada rodė norą ir iniciatyvą bendrauti su sūnumis, tačiau pati ieškovė trukdė ir draudė bendrauti su vaikais. Vaikai prieš atsakovą yra nusistatę, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę, kaip ir į tai, kad atsakovas vaikams periodiškai teikė išlaikymą, pinigus pervesdamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas tokį atsakovo vertinimą, buvo šališkas atsakovo atžvilgiu, nes ieškovės pateiktais argumentais ir paaiškinimais buvo linkęs tikėti ir jais vadovavosi priimant skundžiamą sprendimą, tuo tarpu atsakovo paaiškinimus, ypač tiesiogiai susijusius su jo finansine padėtimi, teismas vertino kritiškai. Nors gyvenime atsakovas yra padaręs klaidų, tačiau niekada nebuvo neatsakingas. Šiuo metu deda maksimalias pastangas pagerinti savo įgūdžius, kad ateityje atsirastų galimybė susirasti geriau apmokamą darbą. Jo sutuoktinė moko jį anglų kalbos, atsakovas mokosi naudotis kompiuteriu, stengiasi surinkti reikiamą sumą vairavimo egzamino perlaikymui. Turėdamas teisę vairuoti, jis taip pat padidins savo galimybes gauti geriau apmokamą darbą.
Atsiliepimas
2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: atsakovas dėl savo netinkamo gyvenimo būdo nesirūpino vaikais, neteikė pagal susitarimą priteisto 60 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui, nebendravo prisidengdamas tuo, kad neva ieškovė jam neleidžia bendrauti, nesidomėjo nei vaikų mokymosi rezultatais, nei jų sveikata, jam dėl girtavimo atimta teisė vairuoti automobilį. Jis dangstosi dar dviejų vaikų išlaikymu, vienas iš jų dabartinės sutuoktinės, kuri nepasirūpino vaiko tėvystės nustatymu, kad vaiko tėvui atsirastų pareiga išlaikyti savo vaiką. Jeigu atsakovas mano, kad jo finansinė padėtis sudėtinga, tai ją tokią sukūrė pats, todėl jis turėtų dėti visas pastangas, kad jo vaikai gautų bent minimalų poreikių tenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas nepilnamečiams šalių vaikams ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – V.J. V. gimimo išrašą, E. B. ligos dokumentą, Perlo terminalo mokėjimo kvitus VSDFV Mažeikių skyriui, Šiaulių banko išrašus.
6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
7. Nors atsakovas neprašo priimti į bylą naujų įrodymų, nenurodo motyvų, kurie pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, visgi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių trijų nepilnamečių sūnų išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
9. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
10. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2531-717/2017 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi, šalių sutartas dydis – 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais ir padidėjusiomis paslaugų, prekių kainomis, ir prašė priteisti iš atsakovo 150 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui reikalingą sumą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų poreikiai, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, šalys konkrečių nepilnamečių vaikų poreikių tuomet neįrodinėjo ir geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, todėl teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio. Vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.
12. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
13. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
14. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
15. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo šalių tarpusavio susitarimu nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip ketveri metai, jų sūnums E. B. buvo trylika metų, dvyniams D. ir M. B. ketveri metai. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu E. B. yra septyniolika metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokymo centre, stipendijos negauna. E. B. pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini), atsakovo pareiga teikti išlaikymą šiam vaikui netrukus baigsis. Dvyniai D. ir M. B. yra aštuonerių metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini), jiems diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Taigi vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Per šį laikotarpį pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, 2017 m minimalioji mėnesinės algos dydis buvo 380 Eur, nuo 2021 m. 642 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 468 Eur), taigi ji padidėjo 23 proc.). Paminėtina ir tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis bus 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur).
16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos 380-400 Eur išlaidos visų vaikų maitinimui, 38 Eur vienam vaikui tenkančios būsto nuomos ir komunalinių paslaugų išlaidos, 80 Eur išlaidos visų vaikų sveikatos priežiūrai, maisto papildų įgijimui, higienos priemonių įgijimui, atnaujinimui, kirpyklai, 30 Eur išlaidos vaikų ugdymui, 150 Eur išlaidos visų vaikų aprangai, avalynei, 30 Eur išlaidos visų vaikų poilsiui, lavinimui, laisvalaikiui, 50 Eur išlaidos papildomoms išlaidoms yra minimalios vaikams būtinosios išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Atsakovas 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje į teisėjos klausimą, kokie yra 3 berniukų poreikiai, atsakė, kad nežino (teismo posėdžio garso įrašas nuo 58:17 min. iki 59:30 min.). Apeliaciniu skundu atsakovas pripažįsta, kad vaikų poreikiai didėja, tačiau dėl savo sunkios finansinės būklės jis negali jiems teikti didesnio nei priteistas išlaikymo. Jo manymu, vaikų poreikiams patenkinti užtenka 200 Eur sumos. Nutarties 20 punkte nurodyta, tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai), tačiau atsakovas jokiais leistinais įrodymais (išskyrus savo teiginius) nepaneigė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui užtektų beveik dvigubai mažesnės sumos nei minimalios mėnesinės algos dydis. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nutarties 21-22 punktuose nurodytoms aplinkybėms, šalių 2017 m. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartas atsakovo mokėtinas vaikų išlaikymas (po 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) tinkamai nebeužtikrina šalių vaikų teisės į išlaikymą, pažeidžia teisingą vaikų ir tėvų interesų pusiausvyrą.
18. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį.
19. Visos atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie jo ir sutuoktinės gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, kilnojamojo turto ar registruoto nekilnojamojo turto neturėjimą buvo išsamiai įvertintos pirmosios instancijos teismo ir tai nurodyta sprendimo motyvuose. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą asmenį – dukrą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, išsamiai vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad jų finansinė padėtis pagal pajamas yra panaši, ieškovės gaunamos ir atsakovo gautinos pajamos kiek didesnės nei minimalios, abi bylos šalys gauna išmokas vaikams, naudojasi savivaldybės teikiama parama (socialinė pašalpa, nemokamas maitinimas vaikams, socialinis būstas). Tačiau ieškovė turi automobilį, nekilnojamojo turto, gyvena socialiniame būste ir moka mažesnį nuomos mokestį, nei atsakovas, kuris turto neturi, moka būsto rinkos nuomos mokestį. Be to, atsakovas šiuo metu turi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų nei ieškovė, jo sutuoktinė nedirba, augina vaiką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir nustatė ieškovės ir atsakovo vaiko išlaikymo prievolėje dalis atitinkamai 60 ir 40 procentų ir tuo pagrindu iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė mažesnę išlaidų dalį, nei prie vaikų išlaikymo turi prisidėti ieškovė.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog jis prisideda prie savo sutuoktinės sūnaus išlaikymo.
21. Pirma, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nenurodė aplinkybės apie tai, kad jis prisideda prie savo sutuoktinės vaiko išlaikymo. Priešingai, 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad gyvena trise: jis, žmona ir dukra (teismo garso įrašas nuo 52:58 min. iki 53:10). Antra, ši aplinkybė ir nėra teisiškai reikšminga, kadangi atsakovas neturi įstatyminės pareigos prisidėti prie savo sutuoktinės sūnaus išlaikymo, nes tokią pareigą turi šio berniuko tėvai.
22. Apelianto argumentus apie rūpinimąsi kitais vaikais paneigia ir apeliacinės instancijos teismo ex officio gauti įrodymai. Atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą, aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnio 2-3 dalys, 376 straipsnio 1 dalis), tam naudojant duomenis iš teismų informacinės sistemos, iš LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini).
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis Vaiko teisių konvencijos 27 straipsniu pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiškia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti. Susilaukdamas vaikų, atsakovas prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Jei dabartinės pajamos iš tiesų būtų nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, jis galėtų susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo pastangas gauti didesnes pajamas, priešingai - baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ir toliau vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones, todėl jo elgesys nelaikytinas sąžiningu nepilnamečių vaikų išlaikymo atžvilgiu. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti medicininiai duomenys (2017 m. rugsėjo 25 d. išduota neurologo konsultacija, 2017 m. rugpjūčio 11 - 14 d. medicinos dokumentų išrašas) nepatvirtina, kad jis dėl savo sveikatos būklės šiuo metu negali dirbti.
24. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, nepadarė atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų teisės normų pažeidimų.
25. Atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovo atžvilgiu, nes ieškovės pateiktais argumentais ir paaiškinimais buvo linkęs tikėti ir jais vadovavosi priimant skundžiamą sprendimą, tuo tarpu atsakovo paaiškinimus vertino kritiškai.
26. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įrodymais. Tai, kad atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, byloje esančius įrodymus vertina kitaip, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nepagrindžia teismo šališkumo. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kad ieškovė trukdė ir draudė bendrauti su vaikais, priešingai – teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad pastaruoju metu su vaikais bendrauja tik ryšio priemonėmis. Tai, kad atsakovas vaikams periodiškai teikė išlaikymą, pinigus pervesdamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, taip pat nepaneigia teismo argumento, kad iki įsidarbinimo atsakovas gera valia išlaikymo vaikams neteikė, ieškovė išmokas gavo iš VSDFV. Taigi atsakovo teiginiai apie teismo šališkumą nėra pagrįsti nei faktais, nei nukrypimu nuo materialinės ar procesinės normų taikymo.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
27. Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą nustatančias procesinės teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo tinkamai nustatyti nepilnamečių vaikų poreikiai, tėvų turtinė padėtis, todėl apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Ieškovei apeliacinės instancijos teisme buvo teikta antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir šios išlaidos sudarė 126 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo valstybės naudai priteistina 126 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinio proceso metu nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 126 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.