- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-21
- Bylos Nr.
- eII-27-408/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01035-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Pažeidėjas
- R. D.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Pareiškėjas
- R. D.
- Advokatai
- Asta Kakoškina
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. D. ir jo atstovei advokatei Astai Kakoškinai,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. D. 2024 m. spalio 18d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, ANK 420 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2024 m. liepos 8 d. 8.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto ir eismo saugumui, kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, esant intensyviam eismui, be jokios priežasties, esant laisvai jo krypties važiavimui eismo juostai maksimaliai sulėtino važiavimo greitį, stabdė vairuojamą automobilį, greta priekyje važiavusio ir autobusų stotelėje sustojusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais trukdydamas ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta paskui jį važiavusių kitų transporto priemonių normalų eismą. Toliau „Mitsubishi“ vairuotojas pradėjo važiuoti pirma eismo juosta tiesiai, paskui jį išleidęs keleivį iš autobusų stotelės persirikiavo į pirmą eismo juostą automobilis „Toyota Prius“, tuomet „Mitsubishi“ vairuotojas staiga be jokios priežasties ir aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties sąmoningai tyčia staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir tokiais savo veiksmais privertė paskui važiuojantį automobilį „Toyota Prius“ staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Nepavykus „Toyota“ vairuotojai išvengti susidūrimo ji atsitrenkė į automobilio „Mitsubishi“ galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgaginti abu automobiliai. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, automobilio „Mitsubishi“ vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 9, 135.3 ir 135.4 punktų reikalavimus. R. D. nutarimu paskirta 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 18 mėnesių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. D. pateikė skundą, kuriuo prašo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodoma, kad yra įsitikinęs, kad KET pažeidimų nepadarė, t. y. laikėsi principo su kitais eismo dalyviais elgtis pagarbiai ir atsargiai, išmano KET, kitus teisės aktų reikalavimus, susijusius su saugiu eismu automobilių keliais, laikosi visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imasi visų būtinų priemonių, nevažiuoja be reikalo pernelyg lėtai, stabdo tik tuomet, kai tai yra būtina eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju Protokole nurodoma, kad neva jis išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams - nesupranta, kokie bylos duomenys tai galėtų patvirtinti. Priešingai, elgėsi atsargiai, tiek pristabdydamas, kai „Toyota“ vairuotoja jam sudarė kliūtį kelyje, tiek stabdydamas, kai išgirdo garsinį signalą iš galo. Atlikdamas šiuos eismo dalyvio veiksmus nenaudojo jokių nepagarbių gestų, nerėkė, nesikeikė, nenaudojo nepagarbių žodžių (vaizdo registratoriaus medžiaga patvirtina, kad automobilyje buvo tyla), todėl nesuprantama, kaip jo elgesys galėtų būti pripažįstamas ypatingai nepagarbiu. Taip pat nesutinka, kad demonstravo savo išskirtinumą, niekino elementarias moralės bei elgesio normas. Nelaiko savęs išskirtiniu, dėl ko turėtų demonstruotis, priešingai, visi ankstesni darbdaviai patvirtina, kad nėra turėjęs jokių drausminių nuobaudų, per darbo laikotarpį yra užsirekomendavęs kaip mandagus, drausmingas, pareigingas ir atsakingas darbuotojas. Taigi, moralinės vertybės yra atitinkančios įprastinio padoraus ir tinkamo elgesio standartus. Be to, kategoriškai nesutinka, kad nepaisė kelių eismo taisyklių - tokių duomenų byloje nėra, nes elgėsi atidžiai ir atsargiai, visų pirma, pristabdė, kai „Toyota Prius“ vairuotoja sukėlė kliūtį eismo dalyviams, o po to staigiai reagavo į garsinį signalą, siekdamas išvengti galimai jo pradėto rikiavimosi keliamo pavojaus kitiems eismo dalyviams. Aukščiau dėstomi motyvai patvirtina, jog ne jis, o „Toyota“ vairuotoja nepaisė KET reikalavimų, savo vairavimu sukėlė ne vieną avarinę situaciją. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tai, jog KET reikalavimų nepažeidė, ANK numatytų nusižengimų nepadarė, dėl ko vadovaujantis ANK 565¹ punkto 1 papunkčiu, nutraukti R. D. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, pradėti administracinio nusižengimo teiseną „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos atžvilgiu (b. l. 4–9).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo atstovės skundą, kuriuo prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Institucijos nuomone Pareiškėjo pateikti argumentai vertinami kritiškai, kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija, kuria Pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės, bei nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas teikdamas savo skundą laikosi pozicijos pateiktos antrajame paaiškinime, kur Pareiškėjo teigimu jis jokio nusižengimo nepadarė ir pasinaudodamas savo ilgamete vairavimo patirtimi bei KET išmanymu, su advokato pagalba išdėstė savo įvykių versiją, jog Toyota vairuotoja yra kalta dėl eismo įvykio. Tokia Pareiškėjo pozicija vertintina, kaip asmens siekiančio išvengti atsakomybės. Analizuojant šią situaciją taip pat privaloma atsižvelgti ir bazinius žmogaus psichologijos aspektus, t. y.: susierzinimo, pykčio ir keršto bei „pamokymo“ troškimo niuansus, nes nagrinėjamo nusižengimo esmė ir yra susijusi su pažeidėjo psichologija bei mintimis. Pareiškėjas visose savo pateiktose charakteristikose iš darbdavių įvardinamas, kaip stropus, griežtai taisyklių besilaikantis darbuotojas. Asmuo visą laiką griežtai besilaikantis savo taisyklių, gali būti lengvai suerzintas kito asmens tokių taisyklių nesilaikymo ir siekti, jog toks asmuo būtų „nubaustas“ pagal jo asmeninius principus. Pareiškėjas nebuvo baustas už administracinius nusižengimus dėl šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau nuo 2002 m. pareiškėjas yra baustas 8 kartus už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių visi yra už KET pažeidimus ir teistas 2 kartus už nusikaltimus. Šiuo metu, kaip ir nusižengimo padarymo metu, Pareiškėjas turi vieną galiojančią nuobaudą už reikalavimo duoti kelią persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Iš šių duomenų matyti, jog Pareiškėjas linkęs nesilaikyti įvairių taisyklių, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, taip pat akivaizdu, jog piniginės nuobaudos paskyrimas Pareiškėjui neturi didelės įtakos jo elgesio korekcijai, todėl galimai vienintelė efektyvi priemonė pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus yra paskirta administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjas nepateikė jokių priežasčių dėl ko jam būtina teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjo paminėta darbo aplinkybė egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankama sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas nei įvykio vietoje, nei teikdamas savo paaiškinimus, nei nagrinėjamame skunde nepripažino savo kaltės ir niekaip neišreiškė savo veiksmų pasmerkimo ar apgailestavimo dėl padaryto nusižengimo, o kaip tik priešingai – visą laiką teigė, jog dėl eismo įvykio kalta aplinka ir kito automobilio vairuotoja, dėl ko ir nefiksuota jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Net ir atsižvelgiant į visą pateiktą informaciją, Pareiškėjo asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta palankiai. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos dydis buvo parinktas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi. Institucijos nuomone, pareigūnas priėmęs sprendimą, tinkamai individualizavo nuobaudą, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina per griežta, taip pat byloje nėra nustatyta jokio objektyvaus pagrindo ar išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. D. palaikė savo skundą ir prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdžio metu R. D. atstovė advokatė Asta Kakoškina skundą palaikė ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad šiuo atveju, administracinė teisena buvo pradėta dėl to, kad R. D. pateko į eismo įvykį, tačiau buvo neteisingai įvertintos eismo aplinkybės. Administracinė atsakomybė R. D. atžvilgiu turėtų būti nutraukta. R. D. yra charakterizuojamas teigiamai, teisę vairuoti turi daugiau nei 24 metus. Šiuo metu dirba vairuotoju-ekspeditoriumi. Jis nėra baustas už chuliganišką ar pavojingą vairavimą. Administracine tvarka yra baustas tik vieną kartą. R. D. turi pakankamai patirties įvertini vairavimo sąlygas, yra pagarbus ir chuliganiškas vairavimas jam inkriminuotas nepagrįstai. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą, tačiau tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti prašymą, prašo pakeisti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, ir skirti mažesnes negu sankcijoje numatytą.
Nukentėjusioji S. B. nurodė, kad įvykio metu vairavo automobilį „Toyota Prius“ ir prie sustojimo išleido dukrą. Išleidus dukrą, pažiūrėjo per veidrodėlį, rodė posūkį ir bandė įsirikiuoti į pirmą eismo juostą. Persirikiavus priekyje automobilis staigiai sustabdė. Ji bandė išvengti susidūrimo, todėl atsitrenkė labiau į automobilio šoną. Tuomet išlipo iš automobilio, klausė vairuotojo, kodėl jis taip staigiai stabdė, jis atsakė, kad priekyje buvo sunkvežimis. Kilus ginčui iškvietė policiją. R. D. sakė, kad automobilyje turi vaizdo registratorių, kuriame visos eismo įvykio aplinkybės yra užfiksuotos. Pareigūnai jos klausė, kaip ji mano, kas yra kaltas. Ji pasakė, kad turbūt ji, nes ji įvažiavo į kitą automobilį. Tada sutarė, kad supildys deklaraciją, tačiau vairuotojas pasakė, kad neturi draudimo. Tuomet nusprendė, kad įvykį supildytų policiją. Policijos pareigūnai jiems davė surašyti paaiškinimus apie įvykį. Policijos pareigūnai vietoje peržiūrėjo vaizdo registratoriaus užfiksuotas aplinkybes ir pasakė jai, kad dar nėra aišku kas šioje vietoje yra kaltas. Dėl šio įvykio jokios nuobaudos dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo negavo.
Liudytojas A. S. nurodė, kad matė įvykio aplinkybes (duomenys neskelbtini) gatvėje ties sustojimo bei patvirtino savo pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Institucija, spręsdama dėl R. D. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, nukentėjusiosios paaiškinimais, byloje pateiktu vaizdo įrašu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema ir kitais byloje esančiais duomenimis, iš kurių padarė išvadą, kad R. D. vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto ir eismo saugumui, kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostos, esant intensyviam eismui, be jokios priežasties, esant laisvai jo krypties važiavimui eismo juostai maksimaliai sulėtino važiavimo greitį, stabdė vairuojamą automobilį, greta priekyje važiavusio ir autobusų stotelėje sustojusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais trukdydamas ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta paskui jį važiavusių kitų transporto priemonių normalų eismą. Toliau „Mitsubishi“ vairuotojas pradėjo važiuoti pirma eismo juosta tiesiai, paskui jį išleidęs keleivį iš autobusų stotelės persirikiavo į pirmą eismo juostą automobilis „Toyota Prius“, tuomet „Mitsubishi“ vairuotojas staiga be jokios priežasties ir aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties sąmoningai tyčia staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti ir tokiais savo veiksmais privertė paskui važiuojantį automobilį „Toyota Prius“ staigiai stabdyti siekiant išvengti susidūrimo. Nepavykus „Toyota“ vairuotojai išvengti susidūrimo ji atsitrenkė į automobilio „Mitsubishi“ galinę dalį. Eismo įvykio metu buvo apgaginti abu automobiliai.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. D. pažeidė KET 4, 5, 9, 135.3, 135,4 punktų reikalavimus.
Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kas R. D. pažeidimo esmėje nurodytais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas KET, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, rodė nepagarbą, be priežasties staigiai stabdė ir sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taigi veikė iš chuliganiškų paskatų.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti, jog chuliganiškas vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
KET 135.3 punktas numato, kad vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą. KET 135.4 punktas numato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jei tai nebūtina eismo saugumui.
Pareiškėjas R. D. skundu ir teismo posėdžio metu neginčijo, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, tačiau pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad dėl šio įvykio kaltas yra kitas vairuotojas ir jokio nusižengimo jis nepadarė.
Teismas, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, įvertinęs kitus rašytinius įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su Institucijos padarytomis išvadomis, ir vertina, kad pareiškėjo nurodomi paaiškinimai nepaneigia ANK 420 straipsnio 2 dalyje bei ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytų nusižengimų buvimo jo veiksmuose.
Iš pareiškėjo paaiškinimų, nukentėjusiosios S. B. paaiškinimų ir vaizdo įrašų nustatyta, kad pareiškėjas važiavo iš paskos balto „Toyota Prius“ automobilio laikydamasis nedidelio atstumo. „Toyota“ automobilis, neatlikdamas staigių manevrų, palengva prilėtina ir pradeda rodyti posūkio dešinėn signalą, po ko pasuka dešinėn ir sustoja autobusų stotelės pradžioje išleisti keleivio nepažeidžiant KET. Pareiškėjas pristabdo savo vairuojamą automobilį tik pavojingai priartėjęs prie „Toyota“ automobilio lyg būtų nepastebėjęs nei rodomo posūkio, nei to, kad „Toyota“ automobilis pradėjo stabdyti. Pareiškėjas visiškai sustabdo savo vairuojamą automobilį tik susilyginęs ir net šiek tiek pravažiavęs „Toyota“ automobilį, t. y. jis sustojo ne dėl kliūties kelyje, nes „Toyota“ automobilį jis pravažiavo net neišvažiuodamas iš savo eismo juostos. Pareiškėjas vėl pradeda važiuoti, bet pamatęs, jog ir „Toyota“ automobilis taip pat pradeda važiuoti ir ketina išvažiuoti kairėn, staiga stabdo, kas matosi vaizdo įraše. Pareiškėjas teigia savo skunde, jog jis stabdė atsižvelgdamas į priekyje stovintį sunkvežimį tačiau vaizdo įraše matyti, jog jam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo stabdyti. Akivaizdu, kad KET pažeidimai padaryti sąmoningai, t. y. matyti, kad pareiškėjas, tyčia sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, inicijavo eismo įvykį.
Teismo posėdžio metu taip pat buvo prašoma tuo atveju, jeigu teismas nenustatytų teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. D. atžvilgiu, nutarimą pakeisti ir skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę mažesnę negu sankcijoje numatyta. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju nei Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, nei teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal skundą, nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių.
Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017). Įvertinus aptartą teismų praktiką šios administracinio nusižengimo bylos kontekste, darytina išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą bei nustatydama administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, įvertino visus R. D. charakterizuojančius duomenis paskyrė tinkamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Aplinkybės, kad asmuo dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi daugiau nei 24 metų vairavimo stažą ir už chuliganišką ar pavojingą vairavimą nėra baustas, ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti švelnesnę nei įstatymo numatytą sankciją.
Teismas daro išvadą, kad Institucija iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. D. veiksmai atitinka ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, nusižengimas padarytas tyčia, todėl R. D. pagrįstai nubaustas. Administracinė nuobauda R. D. tinkamai individualizuota, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Eur atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį, o paskirtas specialiosios teisės atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių – ANK 420 straipsnio 6 dalies vidurkį, paskirta subendrinta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.