- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2-2721/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- T. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. A2-1369-479/2013 pagal pareiškėjo S. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-190-524/2010 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. G. , trečiasis asmuo T. S. , dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šioje byloje ginčas kilo dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė iš atsakovo jos brolio S. G. priteisti 127 989 Lt. Nurodė, kad 2003-11-15 ir 2004-02-16 paskolos rašteliais jam iki 2007-08-16 paskolino 4 200 JAV dol., 12 817 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 18 040 Lt. Teigė, kad atsakovas skolos negrąžino, 2007 m. liepos mėn. pasisavino paskolos raštelius ir surašė bendrą 127 989 Lt paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu šį ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 71 359,48 Lt skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė (civilinės bylos Nr. 2-190-524/2010). Pažymėjo, kad pirminių paskolos sutarčių nepateikta, tačiau byloje yra abiejų šalių pasirašytos skolų suvestinės: ieškovės pateikta, kurioje užfiksuotos 2003-11-15 ir 2004-02-16 atsakovui suteiktos paskolos, kita – pateikta atsakovo, kurio teigimu suvestinėje nurodytos jo ieškovei 2004-02-16 ir 2005-12-15 paskolintos lėšos. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta suvestinė patvirtina anksčiau atsiradusios skolos dydį bei pinigų perdavimo atsakovui faktą, todėl šį dokumentą pripažino skolos dokumentu (CK 6.871 str. 3 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino šį Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Sprendė, kad ieškovė neįrodė pinigų perdavimo atsakovui fakto (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Teismo nuomone, dėl paskolos suvestinėse esančių gramatinių ir aritmetinių klaidų negalima nustatyti, kokia pinigų suma, kam ir kada bei kokiomis sąlygomis perduota, todėl šis dokumentas nepagrįstai įvertintas kaip pagrindžiantis paskolos teisinius santykius, patvirtinantis pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą (CK 6.871 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino šį Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog atsakovas pripažino, kad suvestinių sudarymo metu pinigai nebuvo perduoti, sprendė, jog šiuo dokumentu iš esmės šalys pripažino anksčiau suteiktos paskolos dydį bei pinigų perdavimą. Įvertinęs ieškovės pateiktos skolos suvestinės turinį ir konstatavęs, kad šiame pirminių paskolos sutarčių pagrindu sudarytame išvestiniame dokumente visa apimtimi galėjo būti neatskleistas praeityje atsakovui perduotų pinigų faktas, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalys saistomos paskolos teisinių santykių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. 2013-07-16 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-190-524/2010, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktais. Nurodė, kad jo sesuo ieškovė J. S. , vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu, jam reiškia naujus reikalavimus kitoje Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-570-513/2013 dėl negrąžintos paskolos priteisimo ir juos grindžia 2003-01-01 paskolos sutartimi, kuri iš esmės yra dalimi 2007-08-02 suvestinės, kurios pagrindu yra patenkintas ieškovės J. S. ieškinys išnagrinėtoje byloje Nr. 2-190-524/2010. Teigė, kad šalys, sudarydamos šią paskolų raštelių suvestinę, susitarė, kad ankstesnės sutartys bus sunaikinamos. Pareiškėjas tvirtino, kad ši aplinkybė vertintina kaip naujai paaiškėjusi, nes apie 2003-01-01 paskolos sutartį civilinės bylos Nr. 2-190-524/2010 nagrinėjimo metu jis nežinojo bei negalėjo žinoti ir tik 2013-05-20 sudarius sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų suteikimo jam tapo žinomi proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Prašymą taip pat grindė tuo, jog yra nustatyti žinomai melagingi ieškovės paaiškinimai, kad ji turėjo dideles pinigų sumas, kurias 2003 m. galėjo paskolinti atsakovui (CPK 366 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė lėšų niekuomet nedeklaravo, nors turėjo tokią įstatyminę pareigą. Be to, ieškovė, klastodama jos asmenybę patvirtinančius dokumentus ir tokiu būdu gaudama suklastotas Registrų cento pažymas, jog jos vardu neįregistruota jokio nekilnojamojo turto, nepagrįstai prašė teismo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo. Pareiškėjas taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismo sprendime buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes teismas nenustatė pinigų perdavimo fakto, nors sprendžiant dėl paskolos sudarymo, šis faktas turi būti nustatytas (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Be to, pareiškėjo teigimu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas konstatavo, kad prašymas paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą tokiems prašymams pateikti, be to jame nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog apie 2003-01-01 sutartį jam tapo žinoma 2013-05-20 sudarius atstovavimo sutartį su advokatu. Nurodė, kad apie ginčo sutartį jam turėjo būti žinoma nuo jos sudarymo, t. y. pasirašymo metu. Be to, apie civilinės bylos Nr. 2-570-513/2013 nagrinėjimą, kurioje ieškininiai reikalavimai buvo grindžiami minėta sutartimi, pareiškėjui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma 2012 m. birželio mėn., kai teismas 2012-05-23 kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo išsiuntė ir ieškovės ieškinį su priedais (ginčo sutartimi). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, pareiškėjas neprašė atnaujinti šio termino, todėl tai sudaro pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 str. 1 d., 370 str. 3 d.).
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, t. y. kad ieškovė J. S. išnagrinėtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nuslėpė apgaulės būdu sudarytą 2003-01-01 paskolos sutartį. Nurodė, kad apie paminėtą sutartį jam buvo žinoma nuo jos sudarymo momento, t. y. nuo 2003-01-01, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip atitinkanti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių kriterijus. Pažymėjo, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą tuo tikslu, kad priėmus naują sprendimą jis galėtų gintis kitoje civilinėje byloje Nr. 2-570-513/2013 nuo ieškovės reikalavimų, tačiau, teismo nuomone, tai iš esmės prieštarauja proceso atnaujinimo instituto paskirčiai ir tikslui. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad prašyme nurodytas aplinkybes, susijusias su 2003-01-01 sutarties galiojimu, jis turi teisę reikšti nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-570-513/2013 ir tokiu būdu ginti savo teises.
Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo pagrindų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktuose įtvirtintais pagrindais, sprendė, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokio teismo nuosprendžio dėl melagingų paaiškinimų nustatymo, kurių pagrindu būtų priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kad minėta byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, susijusius su teismo sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nurodęs, kad prašomoje atnaujinti byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo patikrintas ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-190-524/2010. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėjas, neturintis teisinių žinių, tik sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo sužinojo, kad jis savo teises gali ginti reikšdamas tokį prašymą, grindžiamą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis, t. y. 2003-01-01 paskolos sutartimi. Teismo sprendimas privalo būti peržiūrėtas, jei jis yra neteisėtas, nes iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 2003-01-01 paskolos sutartis negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė. Bylos nagrinėjimo metu apie tokią sutartį pareiškėjui nebuvo žinoma, nes ieškovė reikalavimus minėtoje byloje grindė tik suklastotomis paskolų raštelių suvestinėmis. Ieškovė tokios sutarties buvimo faktą siekė sąmoningai nuslėpti, turėdama tikslą nesąžiningai praturtėti atsakovo atžvilgiu. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-570-513/2013 atmetė ieškovės ieškinį, grindžiamą minėta paskolos sutartimi, kaip nepagrįstą.
3. Nepagrįsti teismo argumentai, susiję CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė teismo sprendimo, kuriame būtų nustatyti žinomai melagingi ieškovės paaiškinimai. Ieškovė minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu teigė, kad disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis ir turėjo galimybę paskolinti pinigus atsakovui. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ieškovė tokių lėšų neturėjo.
4. Nepagrįsti teismo argumentai, susiję CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad išnagrinėtoje byloje teismas padarė aiškią klaidą – nenustatė piniginių lėšų perdavimo fakto. Ši aplinkybė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendime, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas ir ieškovės ieškinys atmestas nenustačius pinigų perdavimo fakto. Taigi minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, nes privalėjo spręsti, kad 2003-01-01 paskolos sutartis sudaryta atsakovui sąžiningai klydus. Teismas sprendime taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2003-01-01 sandoris sudarytas švenčiant Naujuosius metus, taigi atsakovas nesuprato sutarties sąlygų ir pasekmių.
5. Teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą, kitas esmines proceso normas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo iniciatyva teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla ieškovės atžvilgiu, kurioje pareiškėjas prašo pripažinti 2003-01-01 paskolos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo T. S. atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo. Teigia, kad:
1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jis apie 2003-01-01 paskolos sutartį sužinojo tik sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu. Minėta paskolos sutartis surašyta bei pasirašyta jo paties, todėl akivaizdu, jog jis turėjo žinoti apie šią sutartį. Tai patvirtina ir aplinkybės, jog pats pareiškėjas išnagrinėtoje civilinėje byloje savo atsiliepime į 2012-04-30 ieškovės ieškinį buvo nurodęs, kad sutartis buvo pakartotinė, tuo tarpu teismo posėdžio metu teigė, kad sutartis buvo sudaryta, bet pinigų jis nebuvo paėmęs. Šios aplinkybės rodo ir tai, kad sutartis, priešingai nei teigia apeliantas, nebuvo suklastota.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog minėtoje byloje nustatytas faktas, jog ieškovė turėjo lėšų, kurias skolino atsakovui, yra žinomai melagingas. Priešingai, FNTT, Marijampolės mokesčių inspekcija, Kauno apskrities mokesčių inspekcija, Marijampolės apylinkės prokuratūra ir kitos institucijos, išnagrinėjusios pareiškėjo skundus, nenustatė jokių nusikalstamų bylos šalių veiksmų. Lėšos pareiškėjui buvo skolinamos iš ieškovės sūnaus D. S. , dirbančio užsienyje, tėvams atsiųstų pinigų. Tai patvirtina piniginių perlaidų duomenys, deklaracijos, taip pat kartu su atsiliepimu pateikti D. S. , jos sutuoktinės paaiškinimų, kurie buvo pateikti Kauno apskrities mokesčių inspekcijai, nuorašai.
Atsiliepimas
Ieškovė J. S. atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Apeliantas netinkamai aiškina CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymams dėl proceso atnaujinimo pateikti, todėl nepagrįstai teigia, kad šis terminas nebuvo praleistas.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nenurodė, kokį ryšį ir teisinę reikšmę su prašoma atnaujinti byla turi jo nurodoma naujai, anot jo, paaiškėjusi aplinkybė, t. y. 2003-01-01 paskolos sutartis.
3. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokio teismo nuosprendžio, kuriame butų nustatyti žinomai melagingi ieškovės paaiškinimai, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo teiginius, susijusius su bylos išnagrinėjimu neteisėtos sudėties teismo.
4. Apelianto argumentai, susiję su aiškia teisės taikymo klaida, yra nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Apeliantas, nepagrįstai remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimu, neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė pinigų perdavimo fakto. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012.
Atsiliepimas
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo S. G. prašymas atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiame prašyme taip pat nurodo, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrįstai teigia, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą jam pateikti. Taip pat teigia, jog trečiojo asmens kartu su atsiliepimu pateikti D. S. ir jo sutuoktinės paaiškinimai, skirti ne teismui, o mokesčių inspekcijai, privalo būti grąžinti jį pateikusiam asmeniui ir pašalinti iš bylos, nes apeliacinės instancijos teismas negali priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Be to, šie paaiškinimai yra nesusiję su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino, taikė civilio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo teisinius santykius, ir, atsisakydamas patenkinti atsakovo S. G. prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo S. G. prašymo motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą tokiems prašymams pateikti, o taip pat tuo, kad pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai yra nepagrįsti.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino
Kaip žinoma, proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo forma, todėl CPK normos imperatyviai reglamentuoja proceso atnaujinimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio pirmąją bei trečiąją dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais (CPK 368 str. 1 d.). Be to, nustatyto termino tokiam prašymui paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis praleido trijų mėnesių terminą tokiems prašymams pateikti, teigia, jog neturėdamas teisinių žinių, tik 2013-05-20 sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų suteikimo, sužinojo, kad jis savo teises gali ginti reikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, ši apelianto nurodoma aplinkybė negali būti laikoma momentu, nuo kurio pradedamas skaičiuoti trijų mėnesių terminas (CPK 185 str.). Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet turi būti įvertinama tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013, 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip nurodė teismas, pareiškėjui apie ginčo 2003-01-01 paskolos sutartį tapo ar turėjo būti žinoma 2012 m. birželio mėn., kai civilinės bylos Nr. 2-570-513/2013 nagrinėjimo metu teismas kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo 2012-05-23 išsiuntė ir ieškovės ieškinį su pridedama minėta ginčo sutartimi. Tačiau, pažymėtina, apeliantas nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų savo teisėms ir interesams apginti. Tokios teismo išvados pagrįstumą patvirtina taip pat ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1188/2013; 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1894/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė naudodamasis kvalifikuota teisine advokato pagalba, tačiau neprašė teismo atnaujinti praleisto termino. Toks prašymas nepareikštas nei apeliacinės instancijos teismui.
Remdamasis paminėtomis nuostatomis, teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl praleisto termino prašymui paduoti ir atsisakyti atnaujinti procesą šiuo pagrindu (CPK 185 str., 370 str. 3 d.). Nepaisant to, kad termino praleidimas yra savarankiškais pagrindas atisakyti atnaujinti procesą, teismas detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo, todėl ir apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo klausimu.
Dėl proceso atnaujinimo pagrindų
Kaip minėta, apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad paaiškėjo nauja bylos aplinkybė (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), jog yra nustatyti žinomai melagingi ieškovės paaiškinimai (CPK 366 str. 1 d. 3 p.), bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 str. 1 d. 8 p.) bei tuo, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).
Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų šiais klausimais pagrįstumą, teismas pažymi, kad, kaip žinia, naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, jos ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad jo nurodyta naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė, t. y. ieškovės nuslėpta 2003-01-01 sudaryta paskolos sutartis, neatitinka reikalavimų, keliamų naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms, turinčioms įtaką priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl procesas negali būti atnaujinamas šiuo pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Visų pirma, kaip teisingai konstatavo teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas nenurodė, kokią esminę įtaką 2003-01-01 paskolos sutartis turi priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip minėta, ieškinys išnagrinėtoje byloje buvo grindžiamas paskolų suvestine. Apeliantas be pagrindo teigia, jog patenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje Nr. 2-570-513/2013, ieškovės reikalavimai bus patenkinti dvigubai, nes kaip žinoma, tik teismas sprendžia dėl ieškinio pagrįstumo, o esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį atsisako priimti, tokiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu – ją nutraukia (CPK 137 str. 2 d. 4 p., 293 str. 3 p.). Antra, pareiškėjas aplinkybes, susijusias su ginčo sutartimi ar su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, turi teisę reikšti paminėtoje naujai nagrinėjamoje byloje ir tokiu būdu ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina tai, kad kaip matyti iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, konstatavęs, jog ieškovė reiškia reikalavimą, kuris jau yra patenkintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimu. Ieškovė dėl šio teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą, taigi šis sprendimas nėra įsiteisėjęs (civilinė byla Nr. 2-570-513/2013). Remdamasis paminėtomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nepagrįsti apelianto teiginiai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra nepagrįstas (CPK 366 str. 1d. 2 p., 185 str.).
Teismas sprendžia, jog apeliantas taip pat be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą atnaujinti procesą, remdamasis jo nurodytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 9 punkto pagrindais. Kaip minėta, proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo forma, todėl CPK normos, imperatyviai reglamentuojančios proceso atnaujinimo pagrindus, negali būti aiškinamos plečiamai. Kaip teisingai nurodyta byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimuose, apeliantas, teigdamas, jog išnagrinėtoje byloje buvo remiamasi melagingais ieškovės paaiškinimais dėl jos turimų lėšų dydžio, nepateikė ir nenurodė jokio teismo nuosprendžio, patvirtinančio jo teiginius. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam pagrindui, tačiau tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl melagingų paaiškinimų, kuriais remtasi priimant sprendimą, tokio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas, Baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, taigi tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuoti faktai laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinės bylos Nr. 3K-7-522/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-81/2013 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantas ne tik nepateikė įsiteisėjusio nuosprendžio, bet taip pat nepagrindė, kokią įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turi, anot jo, melagingi ieškovės paaiškinimai (CPK 178 str.). Vien apelianto nurodytas deklaratyvus teiginys, jog ieškovė nesilaikė jai įstatyme nustatytos pareigos deklaruoti turimas pajamas, kaip teisingai sprendė teismas, nesudaro pagrindo atnaujinti proceso remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas, pasisakydamas dėl apelianto argumentų, susijusių su trečiojo asmens kartu su atsiliepimu pateiktų įrodymų (paaiškinimų nuorašų, teiktų Mokesčių inspekcijai ir kt.), pažymi, jog visų pirma, teismas, spręsdamas kilusį ginčą, jais nesiremia, antra, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
Teismas, pasisakydamas dėl apelianto nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo, susijusio su neteisėtos sudėties teismu, sprendžia, kad vien CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto normos nurodymas nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes kaip žinia, šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu (CPK 178 str.).
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima remtis tik tada, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tuo tarpu, kaip minėta, teismas teisingai nurodė, kad prašomoje atnaujinti byloje priimtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas ne tik apeliacine, bet ir kasacine tvarka, todėl šiuo pareiškėjo nurodomu pagrindu taip pat negalima remtis. Apeliantas, teigdamas, jog išnagrinėtoje byloje buvo padaryta aiški klaida, t. y. iš jo nepagrįstai priteista paskola, remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimas iš dalies patenkinti ieškovės ieškinį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi panaikino šį paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. sprendimą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantas netinkamai aiškina CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, o teismas teisingai sprendė, jog prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas (CPK 366 str. 1 d., 185 str.)
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo S. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo, tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atskirąjį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo
CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Apeliantas prašė jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio prašymo nepagrindė jokiais argumentais ar motyvais. Teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nėra keliami fakto klausimai, kurie lemtų žodinio proceso būtinumą, todėl nėra pagrindo nesilaikyti bendros tokių skundų nagrinėjimo tvarkos ir jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, netenkindamas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, sprendžia, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų, o priešingai, užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Netenkinus pareiškėjo S. G. atskirojo skundo, ieškovei J. S. priteistinos jos turėtos advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios, pagal pateiktus įrodymus yra 600 Lt (b. l. 107). Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, ieškovės prašymas tenkinamas ir minėtų išlaidų atlyginimui iš pareiškėjo priteisiama 600 Lt (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei J. S. iš pareiškėjo S. G. priteisti 600 Lt (šeši šimtai) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.