Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-562-280/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės Parex banko ieškinį atsakovei D. R. dėl skolos priteisimo. Tretysis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Domi Grupė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti asmenys, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, nes Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-562-280/2009, nusprendė dėl jo teisių ir pareigų, neįtraukus jo į bylos nagrinėjimą (b. l. 4-6). Kaip jau minėta, viena iš sąlygų procesui atnaujinti - CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo nuosavybe ar kitais teisiniais pagrindais valdomu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad apie 2009 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimą sužinojo 2011 m. kovo 10 d., kai sutuoktinė D. R. jam papasakojo apie daromus iš jos atlyginimo atskaitymus teismo sprendimui vykdyti. Anot jo, teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, neteisingai nustatė momentą, kada jis sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui V. R. apie civilinės bylos Nr. 2-562-280/2009 iškėlimą buvo žinoma 2009 m. birželio 10 d., kai teismo kurjerė jam įteikė AB Parex banko ieškinį, pareikštą atsakovei D. R., dėl skolos priteisimo (b. l. 40-42). Atsikirsdamas į tokią teismo išvadą, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nors jis ir priėmė teismo siųstus procesinius dokumentus, tačiau jų neskaitė, kadangi jie buvo skirti jo žmonai D. R., kaip UAB „Domi grupė“ vadovei (b. l. 46). Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-562-280/2009 esančio AB Parex banko ieškinio turinio, D. R., pasirašydama su banku laidavimo sutartį, buvo tiesiogiai su UAB „Domi grupė“ susijęs asmuo – šio privataus juridinio asmens dalyvis (nuo 2001 m. rugpjūčio 29 d. buvo vienintelė šios įmonės akcininkė), todėl tikėtina, kad minėtos bendrovės veikla buvo vienas iš šeimos pajamų šaltinių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad pareiškėjui esant atsakovės D. R. sutuoktiniu ir gyvenant tuo pačiu adresu, apie civilinės bylos Nr. 2-562-280/2009 nagrinėjimą turėjo būti žinoma daug anksčiau, nei buvo priimtas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. sprendimas, tuo labiau, kad apeliantas suvokė, jog jis 2009 m. birželio 10 d. priėmė teismo siųstus procesinius dokumentus, susijusius su UAB „Domi grupė“ veikla (b. l. 46). Kadangi UAB „Domi grupė“ veikla buvo vienas iš šeimos pajamų šaltinių, pareiškėjas, rūpindamasis šeimos pajamomis (tuo pačiu ir savo interesais), turėjo domėti visomis civilinės bylos aplinkybėmis ir paaiškėjus, jog yra pažeidžiamos jo teisės, kreiptis į teismą. Tačiau apeliantas visą civilinės bylos Nr. 2-562-280/2009 nagrinėjimo laiką nesiėmė būtiniausių aktyvių veiksmų savo teisėms ir interesams apginti, todėl jis neveikė sąžiningai ir jo veiksmai neatitiko bonus pater familias veiksmų standarto. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus asmuo, apie vykstantį civilinį procesą turėjo žinoti nuo to momento, kai priėmė, nors ir jo sutuoktinei adresuotus, teismo siųstus procesinius dokumentus (2009 m. birželio 10 d.). Atitinkamai kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui, besidominančiam bylos baigtimi, apie byloje priimtą teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, neįtraukus jo į bylos nagrinėjimą, turėjo būti žinoma nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Vadinasi, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą, skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 25 d., kai pareiškėjas turėjo sužinoti apie priimtą jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą, iki prašymo atnaujinti procesą padavimo teismui dienos 2011 m. kovo 25 d., padavė praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad nors apelianto sutuoktinė civilinėje byloje buvo atsakovė ir jai buvo žinoma apie galimą V. R. suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau ji taip pat neprašė šio asmens įtraukti dalyvauti byloje, be to, neskundė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apeliacine tvarka dėl jo sutuoktinio teisių pažeidimo. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovė D. R. prašė teismo tenkinti sutuoktinio prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 39). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės ir pareiškėjo siekis atnaujinti procesą byloje vertintinas kaip priemonė vilkinti priimto teismo sprendimo vykdymą, kartu ir kaip piktnaudžiavimas proceso atnaujinimo institutu.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto nurodytus argumentus, kad kreipiantis su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nereikia aiškintis, ar jis turėjo žinoti apie teismo procesą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir kokio turinio reikalavimai buvo pareikšti D. R., nes minėtas proceso atnaujinimo pagrindas gali egzistuoti tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, privalu išsiaiškinti ar civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas jau žinojo, kad pareikštas ieškinys gali paliesti ar net pažeisti jo interesus, ir ar jis žinodamas tokią informaciją, elgėsi sąžiningai ir kreipėsi į teismą dėl jo teisių gynimo (ėmėsi priemonių, kad jis būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą) ar buvo pasyvus ir laukė kol bus priimtas sprendimas. Tam, kad būtų išvengta pakartotinio bylinėjimosi ir piktnaudžiavimo proceso atnaujinimo institutu, svarbu nustatyti ar civilinė byla buvo išnagrinėta ir teismo sprendimas buvo priimtas, neįtraukus pareiškėjo į bylos nagrinėjimą, ne dėl jo paties nesąžiningumo. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas aiškinosi ar pareiškėjas V. R. objektyviai turėjo žinoti apie civilinę bylą, kurioje gali būti nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas neprašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, todėl pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. CPK 368 straipsnyje nustatyto termino pažeidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 22 d. ,,Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, 4 p.). Todėl teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, nagrinėdamas jį teismo posėdyje pirmiausiai turi nustatyti, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Nustačius, kad terminas nepraleistas, teismas nagrinėja ir nustato, ar yra pagrįstas pareiškėjo nurodytas pagrindas, kuriuo jis grindžia prašymą atnaujinti procesą. Šiuo gi atveju nustačius, kad terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas praleido, nepriklausomai nuo to, ar jo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai yra pagrįsti, prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas.

Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.