Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-294-390/2010 pagal ieškovų Č. D., R. D. ieškinį atsakovams R. B. ir S. S., trečiajam asmeniui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovai grindė prarasta galimybe naudotis nekilnojamuoju turtu apskaičiuojant nuostolius, kaip negautą nuomos mokestį už 2006 m. kovo 17 d. – 2008 m. spalio 23 d. laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliami CPK 366 straipsnio 1 dalies 2,3 punktų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą ir CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinto fakultatyvaus bylos sustabdymo pagrindo, aiškinimo ir taikymo klausimai. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų

Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių, savarankiška civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius bei nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo institutas. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išskirtinumas. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo procesinė priemonė, šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, kt.; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2-294-390/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y., dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, taip pat dėl MAVPK NTS NNTP 2012 m. vasario 29 d. nutarimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00496-10 nustatytų ieškovų melagingų parodymų. Taigi, pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t., y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Taigi pareiškėjas, kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu privalo įrodyti, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Naujai paaiškėjusias aplinkybes apeliantas laiko teismui pateiktas 2004 m. sausio mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras ir 2003 m. lapkričio mėn. 2008 m. spalio mėn. apyvartos žiniaraščius. Apelianto teigimu, teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo dydžio klausimą, jų dydį grindė negautu nuomos mokesčiu, tačiau visiškai nevertino patirtų sąnaudų, todėl apelianto nuomone, teismas priteisė nepagrįstai didelę nuostolių sumą. Pasak apelianto, tik remiantis naujai pateiktais apyvartos žiniaraščiais galima tiksliai apskaičiuoti negautų pajamų dydį, iš gautų pajamų atėmus turėtas išlaidas. Tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu teismas neturėjo ir jų neanalizavo, todėl minėtos PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo žiniaraščiai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje, spręsdamas ieškovų reikalavimų pagrįstumą dėl nuostolių dydžio nustatė, kad ieškovai 2006 m. kovo 17 d. – 2008 m. spalio 16 d laikotarpiu negavo 750 217,36 Lt (24 200,56 Lt x 31 mėn.) nuomos mokesčio, o nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2008 m. spalio 23 d. negavo 5 464,62 Lt (780,66 Lt x 7 d.) nuomos mokesčio, viso 755 681,98 Lt. Sumokėjus gyventojų pajamų mokestį ieškovams būtų likusi 642 329,68 Lt suma, todėl laikė, kad ieškovų nurodyta motyvacija dėl negautų pajamų dydžio yra pagrįsta. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjas skundė apeliacine tvarka, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl priteistų nuostolių dydžio. Apeliantas (šioje byloje pareiškėjas ir apeliantas) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad prašomas priteisti nuostolių dydis yra nepagrįstai didelis ir iš patalpų nuomos gaunamos pajamos negali būti didesnės už pačių patalpų vertę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto apeliacinį skundą konstatavo, kad apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovų nurodyto negautų pajamų skaičiavimo pagrįstumą ir nepagrįstai tvirtina, kad iš patalpų nuomos gaunamos pajamos negali būti didesnės už pačių patalpų vertę. Be to, priešingai, nei nurodo apeliantai, ginčo patalpų vertė nurodomu metu buvo ne 200 000 Lt, kurią atsakovai buvo nurodę patalpų pirkimo – pardavimo sutartyje, kuri minėtu teismo sprendimu yra pripažinta negaliojančia, bet 2 560 000 Lt, kuri buvo nustatyta teismo paskirtos ekspertizės akte. Taigi, iš minėtų procesinių sprendimų turinio matyti pareiškėjo gynybos pozicija. Tuo tarpu, prašydamas atnaujinti procesą minėtoje byloje, pareiškėjas pateikia naują nuostolių dydžio vertinimo poziciją, nurodydamas, jog teismas turėjo iš gautos naudos atimti turėtas sąnaudas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikti argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, o pakartotinas minėtų procesinių sprendimų kvestionavimas, tačiau kitais argumentais. Akivaizdu, kad naujai pateiktos 2004 m. sausio mėn. – 2008 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitos faktūros ir 2003 m. lapkričio mėn. 2008 m. spalio mėn. apyvartos žiniaraščiai egzistavo bylos nagrinėjimo metu, nes tai yra bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir pareiškėjui buvo žinoma apie tokių dokumentų egzistavimą. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovai kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo už 2006 m. kovo 17 d. - 2008 m. spalio 23 d. laikotarpį, tuo tarpu apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą teismui pateikė UAB „Metalų pasaulis“ 2003 m. lapkričio - 2008 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras ir šio laikotarpio apyvartos žiniaraščių kopijas. Taigi, teisėjų kolegija sutinka pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir apyvartos žiniaraščiai iki 2006 m. kovo mėn. iš viso nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjant Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-294-390/2010 buvo žinomas konkretus nuomos mokesčio, kurį kiti asmenys bylai aktualiu laikotarpiu mokėjo už ginčo patalpas ir remiantis patalpų nuomos dydžiu (8 Lt už 1 kv. m. per mėnesį) teismas apskaičiavo ir ieškovams priteisė būtent tokias pajamas, atėmus gyventojų pajamų mokestį. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t.y., dėl įsiteisėjusių teismo nuosprendžiu nustatytų žinomai melagingų šalies ar trečiojo asmens paaiškinimų.

Apelianto teigimu, teismas neteisingai vertino šiuo metu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl ginčo patalpų. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos 2012 m. vasario 29 d. nutarime, baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00496-10, kuriuo pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, nustatyti ieškovų melagingų parodymai, todėl procesas turėtų būti atnaujintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pasak apelianto, ginčo patalpos įgytos nusikalstamu būdu, todėl turėtų būti pripažinta negaliojanti minėtų patalpų 2003 m. sausio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kuria ieškovams buvo perleistos ginčo patalpos. Kadangi ginčo patalpos įgytos nusikalstamu būdu, ieškovai negalėjo jų nei parduoti, nei nuomoti, nei patirti nuostolių dėl negautų pajamų už šių patalpų nuomą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam pagrindui, tačiau tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas, Baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, taigi tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuoti faktai laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Žaibas“, bylos Nr. 3K-7-522/2004).

Nuosprendžio sąvokos reikšmė pateikta BPK 29 straipsnyje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis). Dėl to negalimas proceso atnaujinimas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro baudžiamajame procese priimtų procesinių sprendimų pagrindu, nes šios institucijos nevykdo teisingumo ir jų sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas remiasi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos 2012 m. vasario 29 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00496-10, kuriuo pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, todėl šio nutarimo negalima laikyti nuosprendžiu BPK 29 straipsnio prasme. Be to, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, šiame nutarime nėra konstatuoti ieškovų melagingi parodymai. Nutarime nurodoma apie pareiškėjui pareikštus įtarimus dėl jo žinioje buvusio didelės vertės turto pasisavinimo bendrininkaujant su J. B. ir Č. D. (ieškovu prašomoje atnaujinti civilinėje byloje), tačiau ieškovui ginčo patalpos iki šiol priklauso nuosavybės teise. Priešingų duomenų byloje nepateikta. Kadangi 2003 m. sausio 22 d. ginčo patalpų įsigijimo teisėtumo vertinimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, dėl ginčo patalpų ieškovui perleidimo sutarties teisėtumo, taip pat, neturi teisinio pagrindo vertinti apelianto argumentų dėl ieškovams ginčo patalpų perleidimo sutarties panaikinimo.

Dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu

Apelianto teigimu, ieškovai ginčo patalpas įsigijo nusikalstamu būdu, todėl ieškovai negalėjo šių patalpų, nei parduoti, nei nuomoti, nei patirti nuostolių dėl negautų pajamų už šių patalpų nuomą, todėl teismas turėjo sustabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00496-10 CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas).

Sprendžiant dėl to, ar ikiteisminis tyrimas sudaro pagrindą bylai stabdyti, turi būti atsižvelgiama į tai, asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Litagros prekyba“ v. G. B. įmonė, bylos Nr. 3K-3-55/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2012; kt.).

Apelianto teigimu, ieškovai ginčo patalpas įsigijo nusikalstamu būdu, todėl ieškovai negalėjo šių patalpų, nei parduoti, nei nuomoti, nei patirti nuostolių dėl negautų pajamų už šių patalpų nuomą. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus, jog ieškovai įsigijo patalpas nusikalstamu būdu, toks procesinis sprendimas nepaneigtų Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo išvadų dėl ieškovų atstovo R. B., 2006 m. kovo 16 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties faktinių aplinkybių ir ieškovų, kaip tuo metu buvusių ginčo patalpų savininkų prarastų nuomos pajamų ir turėtų nuostolių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų atsakomybės klausimai dėl galimai nusikalstamu būdu padarytos žalos UAB „Kauno statybininkas“ (dėl ieškovo Č. D. galimai neteisėto AB „Kauno statybininkas“ turto įgijimo) taip pat nepanaikintų pareiškėjo atsakomybės pagrindo ieškovams, todėl apelianto nurodytos ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės nesudaro pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo išsireikalauti ir vertinti ikiteisminio tyrimo medžiagos baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00496-10.

Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti proceso Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-294-390/2010, sprendžia, kad ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl pareiškėjo praleisto termino pareiškimui paduoti dėl proceso atnaujinimo yra teisiškai nebereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kadangi apeliantas prašė bylą sustabdyti CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindo nebuvimo.

Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nėra proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2,3 punktų pagrindų sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), tačiau nepateikė tokių išlaidų turėjimą patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. d. nutartį palikti nepakeistą.