Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. (M. Ž.) atstovės rūpintojos V. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėja), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7969-2022 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Pareiškėja V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš pradžių viskas buvo gerai, bet (duomenys neskelbtini) m. sūnus susirgo. Sūnui pabuvus 3 mėn. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gydytojas sakė, kad tai įvyko dėl streso. Jei nebūtų streso, nebūtų ligų. Kai įvyko įvykis, sūnus gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini) g. Jis jaučiasi neblogai, dabar vis žaidžia kazino. Sūnui paskirti vaistai, juos visada vartoja. Prašo panaikinti nutarimą dėl jo psichikos būklės.

Iš darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 3).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 21 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodyta, kad M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-998-465/2015, ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šia teismo nutartimi ribotai veiksniam M. Ž. buvo nustatyta rūpyba, rūpintoja skirta jo motina V. Ž.. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. gegužės 29 d. (b. l. 5–6, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad jame pateikta informacija apie dėl M. Ž. surašytus administracinių nusižengimų protokolus ir priimtus sprendimus (b. l. 18–23).

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pagrindinis klausimas, susijęs su pareiškėjos V. Ž. skundu, yra jos sūnaus M. Ž., kuris įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, patraukimu administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 108 straipsnyje (skundžiamame nutarime klaidingai nurodyta ANK 108 straipsnio 1 dalis, nes šis straipsnis neturi dalių), padarymą.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, pareiškėjos skundo ir jos teismo posėdyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti.

ANK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, už padarytą administracinį nusižengimą pagal šį kodeksą neatsako. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, nepakaltinamas yra asmuo, kuris, darydamas šiame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos esmės arba valdyti savo veiksmų. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas (ANK 591 straipsnio 3 punktas). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (ne)pakaltinamumas yra aplinkybė, turinti esminę reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepakaltinamumui nustatyti reikalingos specialiosios medicinos ar teismo psichiatrijos žinios. Esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichikos ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialiųjų žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; paprastai tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas) (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-62-210/2018, AN2-99-744/2018, AN2-120-332/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1724/2011, N556-1489/2008, N575-73/2008, N62-453/2007, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-2-185/2017, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-84-282/2016, ATP-55-282/2016, ATP-43-282/2016, ATP-52-167/2016 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei prieš priimant skundžiamą nutarimą nebuvo aiškinamasi, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti administracinio nusižengimo subjektas. Teismas pažymi, kad jau administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl M. Ž. pakaltinamumo. Iš vyresniosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-7969-2022 matyti, kad nustatyta M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygios ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Be to, kartu su pareiškėjos skundu Institucija pateikė teismui administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, kuriame pateikta informacija apie M. Ž. surašytus administracinių nusižengimų protokolus ir priimtus sprendimus. Jame matyti, kad M. Ž. ne kartą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, tačiau vėliau buvo priimti nutarimai nutraukti teiseną ANK 591 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (padaręs priešingą teisei veiką asmuo yra nepakaltinamas) (b. l. 18–23). Bylos nagrinėjimo kontekste pastebėtina ir tai, kad šiuo metu įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl M. Ž. nubaudimo pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį ir nutarta grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, iškilus abejonėms dėl M. Ž. pakaltinamumo (ROIK 21149441772) (b. l. 19–20). Sugretinus minėtame išraše esančius duomenis su M. Ž. pateikto kaltinimo esme, manytina, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai pareigūnei turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl M. Ž. pakaltinamumo, todėl ji privalėjo patikrinti, ar M. Ž. gali būti administracinio nusižengimo subjektas.

Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ar nepakaltinamumo klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Pareiškėja su skundu pateikė papildomų duomenų (teismo sprendimo kopiją, poliklinikos medicinos dokumentų išrašą / siuntimą, iš kurio matyti, kad M. Ž., be kita ko, nustatytas (duomenys neskelbtini)), dar labiau sustiprinančių abejones dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pakaltinamumo. Nors kartu su pareiškėjos skundu byloje esančiuose duomenyse užfiksuotos aplinkybės apie administracinėn atsakomybėn patraukto M. Ž. sveikatos būklę savaime nesudaro pagrindo pašalinti šioje byloje esančias abejones jo pakaltinamumu, todėl šiuo atveju specialiųjų žinių turinčiais ekspertais, specialistais turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikiama tik subjektyvi nuomonė, kad M. Ž. turimi susirgimai nesudaro pagrindo pripažinti jį nepakaltinamu. Priešingai, nei teigia Institucijos atstovas, M. Ž. (duomenys neskelbtini) nepasireiškia vien tik vartojant alkoholį, o administracinio nusižengimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui girtumas nebuvo nustatomas neįžvelgus jokių girtumo požymių. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas (duomenys neskelbtini), kuris nesiejamas su alkoholio vartojimu (b. l. 4). Taigi nėra abejonių, kad M. Ž. turi (duomenys neskelbtini) ir nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl apsvaigimo nuo alkoholio būsenos nenustatymas nagrinėjamo įvykio metu nėra pakankama priežastis neabejotinai pripažinti, kad M. Ž., darydamas veiką, buvo pakaltinamas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis galimai padarytą administracinį nusižengimą, turi išskirtinę kompetenciją ir pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta diek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai ir visapusiškai ištirti galimai padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, kad būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai patikrinti veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, taip pažeidžiant administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir esmines procesines taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad nurodytiems trūkumams pašalinti ir proceso dalyvių teisėms užtikrinti reikalinga atlikti visus būtinus proceso veiksmus, Institucijos nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2022 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-7969-2022 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.