Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 14 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo J. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruotas nustatyta tvarka, be techninės apžiūros, nepritvirtintais nustatytoje vietoje valstybiniais numeriais, tai yra padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimu aukščiau minėtų administracinių teisės pažeidimų byla V. K. nutraukta, konstatavus, jog priešingas teisei veikimas buvo atliktas jam esant nepakaltinamumo būsenoje. Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui J. J..Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, įrodančių, jog V. K. 2016 m. liepos 14 d. padarė administracinius teisės pažeidimus būdamas nepakaltinamumo būsenoje. Iš 2016 m. liepos 29 d. VĮ „Registrų centras“ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo matyti, kad duomenų apie V. K. asmenį nėra.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija skunde kelia klausimą, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. pažeidimų padarymo metu iš tiesų buvo nepakaltinamumo būsenoje ir todėl negali atsakyti administracine tvarka. Kaip įrodymą, jog V. K. gali atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, Institucija prideda Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašą, kuriame V. K. nėra įrašytas.ATPK 19 straipsnyje išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Atkreiptinas dėmesys, kad nepakaltinamumas ir neveiksnumas ar ribotas veiksnumas nėra tapačios sąvokos. Negalima asmens pripažinti nepakaltinamu tik dėl psichinės ligos, be ryšio su pavojingos, priešingos teisei, veikos padarymu. Tačiau tokį asmenį galima civiline tvarka pripažinti neveiksniu. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Taigi, nors nepakaltinamumo ir neveiksnumo šaltinis gali būti tas pats - psichikos sutrikimas, šios sąvokos skiriasi. Neveiksniu tam tikroje srityje žmogų gali pripažinti tik teismas civilinio proceso nustatyta tvarka, šis neveiksnumas neturi jokios įtakos asmens nepakaltinamumui ir atvirkščiai, nepakaltinamu pripažintas asmuo automatiškai netampa neveiksniu. V. K. nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, todėl jo asmens duomenys nėra įtraukti į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Nagrinėjamu atveju, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksnumą ar neveiksnumą, tačiau jo pakaltinamumą. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad V. K. jam inkriminuotų pažeidimų padarymo metu buvo nepakaltinamumo būsenoje. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-453/2007, N556-1489/2008 ir kt.). Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas nesikvietė specialisto ir neskyrė ekspertizės atlikimo, tačiau šių veiksmų atlikimas ir nebuvo būtinas, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. K. serga paranoidine šizofrenija, jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Tai nustatyta 2016 m. kovo 1 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 84TPK-40/2016. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. paskirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iki minėtos nutarties priėmimo V. K. buvo taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros centre. Kadangi inkriminuoti pažeidimai padaryti 2016 m. liepos 14 d., vadinasi, šiuo metu V. K., kaip nepakaltinamam asmeniui, jau buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas. ATPK 250 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenos. Jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Todėl Institucijos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.