Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.1.; 2.1.14; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1. 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. rugpjūčio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) specialiste, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

ji, 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 8.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš šviesoforais reguliuojamos Ukmergės gatvės sankryžos su keliais, jungiančiais Ukmergės gatvę su Fabijoniškių gatve ir Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 teritorija, pažeidė Kelių eismo taisyklių 29 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją, tai yra, ji, degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, keliu, jungiančiu Fabijoniškių gatvę su Ukmergės gatve, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Ukmergės gatve ir ją kirto tiesiai važiuodama link kelio, jungiančio Ukmergės gatvę su Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 teritorija, tačiau, nepastebėjusi, kad jos judėjimo krypties atžvilgiu užsidegė eismą draudžiantis šviesoforo signalas, išvažiuodama iš sankryžos nesustojo prieš iškart už gatvių kelių sankirtos įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, dėl ko vairuojamu automobiliu partrenkė jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui įžengusį ir per kelio, jungiančio Ukmergės gatvę su Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 teritorija, važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį G. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

D. T. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 7.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į savo darbovietę (duomenys neskelbtini). Fabijoniškių gatve pasiekė tarp parduotuvių „Iki“ ir „Rimi“ esančią gatvelę, kuria privažiavo reguliuojamą sankryžą su Ukmergės gatve. Kadangi jos judėjimo krypties atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, ji prieš sankryžą sustojo automobilių kolonoje. Sustabdė automobilį savo judėjimo krypties pirmoje eismo juostoje, paskui baltos spalvos sunkvežimį. Važiuodama per sankryžą tiesiai, ji ketino skersai kirsti Ukmergės gatvės kelią ir patekti prie kitoje kelio pusėje esančio parduotuvės „Topo centras“ pastato (Vilnius, Ukmergės g. 240). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, sunkvežimis pradėjo važiuoti. Ji vairuojamu automobiliu taip pat pajudėjo ir važiavo iš paskos sunkvežimiui. Pamena, kad sankryžoje sunkvežimio vairuotojui sunkiai sekėsi pasukti į kairę, sunkvežimis buvo kažko stabtelėjęs. Matyt jo kelyje buvo kažkokia kliūtis, kurią reikėjo praleisti. Negali nurodyti, koks šviesoforo signalas jai degė tuo metu, kai važiuodama paskui sunkvežimį ji jau buvo sankryžos viduryje. Pagaliau, sunkvežimiui sankryžoje pasukus, ji taip pat pravažiavo sankryžą ir kirto reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Pravažiuodama pėsčiųjų perėją ji išgirdo kažkokį smūgį į automobilio galinę dalį. Ji sustabdė automobilį ir pamatė ant asfalto sėdintį vaikiną. Kaip suprato, pėsčiasis buvo kliudytas jos automobiliu. Kuria tiksliai jos automobilio dalimi buvo kliudytas, ji nurodyti negali, nežino. Vėliau ant savo automobilio jokių apgadinimų nepastebėjo. Iš karto priėjo prie vaikino, pradėjo kviesti specialiąsias tarnybas. Vaikinas skundėsi kažkurios kojos skausmais, tačiau nurodė, kad, kaip jam atrodė, nieko nelūžo. Padėjo vaikinui atsistoti ir nusivedė jį iki savo tuo metu jau aikštelėje pastatyto automobilio. Patraukė automobilį, kad netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Pasodino nukentėjusįjį į savo automobilį, po ko jie kartu laukė atvykstant policijos pareigūnams ir greitosios pagalbos darbuotojams. Atvykę medikai vaikiną išvežė į ligoninę. Partrenkė pėsčiąjį, nes jo tiesiog nepastebėjo. Galimai, tuo metu, kai ji baiginėjo kirsti sankryžą, jai jau degė raudonas šviesoforo signalas, o nukentėjusiajam – žalias signalas. Papildomos apklausos metu parodė, kad vairuojamu automobiliu išvažiuodama iš sankryžos ji nematė, koks tuo metu šviesoforo signalas degė jai ir pėstiesiems kelią kertantiems perėja, kurioje vėliau buvo kliudytas nukentėjusysis. Galimai jai tuo metu jau degė eismą draudžiantis šviesoforo signalas, o pėstiesiems – žalias signalas. Tiesiai kirsdama sankryžą ji užtruko, kadangi jai važiuoti trukdė priekyje jos judėjęs sunkvežimis, kurio vairuotojas sankryžoje norėjo pasukti į kairę. Neatsimena, ar jai vairuojamu automobiliu važiuojant sankryža pradėjo judėti prieš tai kertamajame Ukmergės gatvės kelyje prieš sankirtą stovėję automobiliai. Labai gailisi dėl kilusio eismo įvykio (t. 2, 17-20, 32-34). Teisme kaltinamoji parodė, kad supranta kuo yra kaltinama. Kalta prisipažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Rugpjūčio 22 dieną, kelios minutės iki 8 valandos, važiavo link darbo, užsidegus leidžiamam signalui pajudėjo paskui sunkvežimį ir tas sunkvežimis buvo su priekaba, ji nesuprato, kad jis sustos ir ji nespės pravažiuot. Kai ji kliudė žmogų, tai tik tada suprato, kad nespėjo pabaigti manevro. Langai buvo atidaryti ir ji išgirdo, kad jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) sudejavo, jis atsitrenkė į automobilio galą. Ji pagalvojo, kad kažkas nukrito bagažinėje, pavažiavo truputį, sustojo, išlipo ir pamatė, kad nukentėjusysis sėdėjo pusė metro nuo šaligatvio ir dejavo. Ji labai išsigando, iš dėl streso nežinojo ką daryti. Po to priėjo prie jo ir jis sakė, kad jam viskas gerai, sakė, kad jį namo parvežtų. Jis sakė, kad niekas nelūžo ir ji jam sakė pastovėti ant šaligatvio, kad ji galėtų apsisukti ir paimti jį. Ji apvažiavo ir pamatė, kad jis šlubuodamas eina link stotelės, privažiavo prie šaligatvio ir pasisodino jį, tada įvažiavo į šalia esančią „Topo centro“ aikštelę. Ji automobilyje jo klausė ar skausmas mažėjo ar didėjo, jis jai pasakė, kad skausmas mažėjo ir ji po to sakė, kad tarnybas kviečia, nes buvo eismo įvykis. Atvažiavo pareigūnai, suformino visą įvykį, pareigūnus iškvietė ji. Atvyko pareigūnai, įteikė jai administracinio nusižengimo protokolą ir pasakė laukti žinių. Ji buvo rami, galvojo, kad tik sutrenkimas buvo, laukė iš Kelių policijos, kad nuobaudą paskirs ir apie ikiteisminį tyrimą jokių duomenų negavo, kad jis pradėtas. Ji atėjo į komisariatą ir pasakė, kad jam lūžus koja ir jis nori su ja pabendrauti, ji galvojo, kad reikia palaukti išvadų, dėl lūžusios kojos, galvojo, kad tikrai lūžus koja. Po savaitės skambino jie ir sakė ateiti, nes yra pareikštas ieškinys. Teigė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba daug metų, bet kada įvyksta įvykis su ja, tai niekam nesakė apie šią bylą darbe, nes gėda buvo ir ji neturėjo jokios pagalbos, visa pagalba buvo internetas. Paaiškino, kad turėjo kirsti Ukmergės gatvę ir link „Topo centro“ nuvažiuoti. Sustojo apie vidurį sankryžos. Arba ji labai lėtai važiavo, arba sustojo. Ji jau pervažiavo Ukmergės gatvę ir jis jau ėjo per perėją, ji nematė, kad pėstiesiems žalias užsidegė. Nematė, kad ketina eiti pėstieji, jei būtų ir mačiusi, būtų tikėjusis, kad jie ją praleis, dėl to ir pripažįsta savo kaltę, kad neįvertino situacijos. Ji važiavo per perėją, galimai matė tuos žmones, nematė ar jis ten vienas buvo, bet lyg ir vienas. Kaip supranta, tai automobilio priekiu ji jo neužkliudė, susidūrė jie, jis žengė, o ji pravažinėjo. Dėl civilinio ieškinio, tai ji su tokia suma sutinka, kokią draudimo bendrovė nurodė, o su likusia dalimi nesutinka. Su sutuoktiniu bendro gyvenimo klausimais priima sprendimus kartu, papildo vienas kitą ir kartu priima. Sutuoktinio išsilavinimas vidurinis. Su sutuoktiniu yra pašnekėję, kas įvyko, aiškina jis jai, kad kiekvieną sekundę reikia žiūrėti situaciją, kad kiekvieną minutę turi įvertinti, kad vieną dieną gali jos ir nepraleisti, dabar vairuodama ji daug atidesnė. Gali sutuoktinis daryti jai gerą įtaką. Dėl nusikaltimo gailisi. Išvažiuodama iš sankryžos nematė, kad pasikeitė šviesoforo signalas, nenujautė, kad galėjo pasibaigti žalias šviesoforo signalas. Greitis buvo mažas, ji net negalėjo įsibėgėti, kažkokių pagreitėjimų išvažiuojant iš sankryžos nebuvo (t.2, b. l. 120-122).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo G. Z. 2022 m. rugpjūčio 22 d., apie 8.00 val., Vilniuje, vykdamas į darbą, 24-jo maršruto autobusu atvažiavo į Ukmergės gatvėje ties parduotuve „Iki“ įrengtą „Šeiniaus“ stotelę, kurioje išlipo. Ties stotele perėjo į kitą Ukmergės gatvės kelio pusę, kur buvo „Topo centro“ parduotuvė. Iškart po to, judant link restorano „Hesburger“, jam reikėjo reguliuojama pėsčiųjų perėja pereiti kitą kelią. Perėja buvo ties kelio sankirta su Ukmergės gatve. Kurį laiką prie perėjos stovėjo, kadangi pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas. Netrukus, užsidegus žaliam signalui, jis įžengė į kelią ir pradėjo perėja per jį eiti. Prieš tai apsidairė į abi puses. Nuėjus kelis žingsnius, jis pajuto smūgį į kairę koją. Pamatė, kad į jį „įvažiavo“ automobilis, kurio markės nurodyti negali. Smūgio buvo parblokštas, iškart pajuto kojos skausmus. Nepastebėjo ir negali tiksliai nurodyti, kaip prieš pat įvykį važiavo jį partrenkęs automobilis. Mano, kad automobilis iš pradžių važiavo Ukmergės gatve, o po to sankryžoje buvo pasuktas į dešinę – į kelią, kurį jis perėja kirto. Po įvykio automobilis pavažiavo kažkiek metrų į priekį ir sustojo. Po to, automobilis buvo perstatytas taip, kad netrukdytų eismui. Šio automobilio vairuotoja, t. y. apie 50 metų amžiaus moteris, priėjo prie jo. Moteris padėjo jam atsistoti ir nusivedė prie savo automobilio. Po to, vairuotoja iškvietė policijos pareigūnus. Jis sutiko su pastarųjų pasiūlymu iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį nuvežė į „Lazdynų“ ligoninę, kur jam buvo nustatyti kairės kojos abiejų kulkšnių lūžiai. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko, jam buvo atlikta kojos operacija. Dėl sužalojimų gydymo jam buvo išduotas nedarbingumas (t.1, b. l. 72-73). Teisme nukentėjusysis parodė, kad iš pačios kaltinamosios neturėjo jokių kėslų žalos ieškoti, jeigu nebūtų draudimo bendrovė sumokėjus, tai tik iš pačios kaltinamosios net nebūtų ieškojęs pinigų. Gavo tuos pinigus, kuriuos nurodė draudimo bendrovė. Nori tokios sumos, nes jam tiesiog sunku, jaučia baimę einant per perėją, turi regėjimo problemų. Porą žingsnių žengė per tą perėją ir „nukirto“ iš karto. Fizinį skausmą teko iškęsti, kai įsėdo į mašiną buvo toks pulsuojantis skausmas, o po to buvo daug problemų. Dar būna pamaudžia koją, šiuo metu nebevartoja jokių medikamentų, tik jautri koja, pavargsta greičiau. Gal bent tūkstantį, kitą galbūt galėtų priteisti. Ieškiniu mažinu tą sumą, iš 15 tūkstančių atimu 5 tūkstančius 100 eurų. Baimė eiti per perėją, ir tie skausmai, nežymūs, tiesiog tie psichologiniai padariniai. Kaltinamoji po įvykio atsiprašė, o po to jie nebendravo, ji sakė, kad susirado jį socialiniuose tinkluose, bet to nebuvo, nes negavo žinutės, tai jokios komunikacijos nebuvo. Vietoje po įvykio atsiprašė iš karto, o vėliau ne (t. 2, b. l. 22-23);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3548/2022(01) (pateikta įvertinus medicininius dokumentus), kurioje nustatyta, kad G. Z. eismo įvykio metu patyrė kairės blauzdos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairės blauzdos išoriniame paviršiuje su kairės čiurnos sąnario abiejų kulkšnių lūžiu. Sužalojimas padarytas kairės blauzdos ir čiurnos sąnario sritį paveikus kietu buku daiktu ar plokštuma. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 105-107);

- 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, šviesoforais reguliuojamoje Ukmergės gatvės sankryžoje su keliais, jungiančiais Ukmergės gatvę su Fabijoniškių gatve ir Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 (parduotuvė „Topo centras“) teritorija, tiksliau – minėto pastato teritoriją su Ukmergės gatve jungiančiame kelyje, prie pat sankirtos įrengtoje šviesoforu reguliuojamoje kelio ženklais ir horizontaliu ženklinimu pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje. Aptariamo kelio plotis yra apie 9 metrai, jo važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos, skirtos važiuoti kiekviena iš krypčių. Eismo įvykio vietoje ar jos artimoje aplinkoje jokių žymių (pėdsakų) ar objektų nerasta. Kaip nustatyta apžiūros metu, sankryžoje įrengta viena vaizdo stebėjimo kamera. Eismo įvykio metu D. T. vairuotas automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo ne kelio važiuojamojoje dalyje, o netoli perėjos prie parduotuvės „Topo centras“ įrengtoje automobilių stovėjimo aikštelėje (turimais duomenimis, patrauktas iš pirminės, iškart po įvykio buvusios vietos/padėties) (t. 1, b. l. 16-32);

- 2022 m. rugpjūčio 22 d. daiktų apžiūros protokolu, kuria nurodyta, kad transporto priemonės „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ant jos kėbulo akivaizdžių didesnių apgadinimų nerasta (t. 1, b. l. 33-34);

- ikiteisminio tyrimo metu pateiktais vaizdo įrašais, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauti ir prijungti prie bylos medžiagos. Ties 2022 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio vieta (t. y. ties Ukmergės gatvės sankryža su keliais, jungiančiais Ukmergės gatvę su Fabijoniškių gatve ir Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 teritorija) Savivaldybės įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ įrengta vaizdo stebėjimo kamera tyrimui aktualiu laikotarpiu pateikė nufilmuotų 30 minučių trukmės vaizdų įrašas (t. 1, b., l. 50, 51, 52, 48);

- 2022 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kad buvo nustatyta, kad tyrimui aktualiu laiku vaizdo stebėjimo kamera fiksavo ne eismo įvykio vietą (t. y. ne pėsčiųjų perėją, kurioje įvyko pėsčiojo partrenkimas), o didžiąją pačios sankirtos dalį ir už jos esančią (žiūrint Vilniaus miesto centro kryptimi) visą Ukmergės gatvės kelio važiuojamąją dalį (abi jos eismo kryptis). Įraše užfiksuota, kad 2022-08-22, kameros laikmačiui rodant laiką 7 val. 55 min. 55 s. (toliau - 07.55.55), iš kairės pusės, t. y. nuo kelio, vedančio nuo Fabijoniškių gatvės pusės (paties kelio vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribos neapėmė), į sankirtą su Ukmergės gatve įvažiavo baltos spalvos krovininis automobilis su priekaba. Krovininis automobilis sankryžoje buvo pasuktas į kairę – į Ukmergės gatvės kelią, judėjimo kryptimi link miesto centro pusės. Iškart paskui krovininį automobilį į sankirtą iš kairės pusės įvažiavo ir tamsios spalvos lengvasis automobilis (pagal jo išorinius požymius galima manyti, kad tai D. T. vairuotas automobilis „Opel Meriva“). Skirtingai nei krovininis automobilis, lengvasis automobilis kirsdamas Ukmergės gatvės kelią per sankryžą važiavo tiesiai ir judėjo link Ukmergės gatvės sankirtos su keliu, jungiančiu gatvę su Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 teritorija (t. y. judėjo link eismo įvykio vietos, kurios vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribos neapėmė). Kokie tuo metu degė sankryžoje įrengtų šviesoforų signalai įraše nesimatė, tačiau buvo užfiksuota, kad lengvajam automobiliui dar nebaigus kirsti sankirtos ir esant jos viduryje (t. y. tarpe tarp Ukmergės gatvės kelio priešingos eismo krypties pusių), prieš tai Ukmergės gatvės eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės, prieš sankirtą stovėjusios transporto priemonės pradėjo judėti ir įvažinėti į sankirtą. Netrukus po to, judėdamas į dešinę pusę link eismo įvykio vietos ir baigdamas kirsti sankirtą, lengvasis automobilis iš vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribų išvažiavo (t. 1, b. l. 53-57);

- ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 9 d. pateiktais SĮ „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, susijusiais su Ukmergės gatvės sankryžoje su keliais, jungiančiais gatvę su Fabijoniškių gatve ir Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 teritorija, įrengtų šviesoforų darbo režimu (veikimu) tyrimui aktualiu laiku (t. 1, b. l. 59; 60-66);

- 2023 m. vasario 23 d. apžiūros protokolu, kad apžiūrėtai šviesoforų darbo režimo duomenys už 2022-08-22 laikotarpį nuo 7.50 val. iki 8.00 val. ir sugretinus juos su sankryžoje SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įrengta vaizdo stebėjimo kamera tam tikrais momentais užfiksuotomis aplinkybėmis, nustatyta, kad tuo metu, kai vaizdo įraše pasimatė į sankirtą iš kairės pusės, t. y. nuo kelio, vedančio nuo Fabijoniškių gatvės pusės (paties kelio vaizdo stebėjimo kameros filmavimo ribos neapėmė), patekę krovininis automobilis ir paskui šį judėjęs lengvasis automobilis, t. y. 7 val. 55 min. 53 s. (toliau – 07.55.53), jų judėjimo krypties atžvilgiu jau degė raudonas šviesoforo signalas. Jų judėjimo krypties atžvilgiu žalias signalas pradėjo degti esant laikui 07.55.36, degė 7 s., po ko mirksėjo 4 s., t. y. eismą leidžiantis signalas degė iki 07.55.47. 07.55.57 žalias šviesoforo signalas užsidegė Ukmergės gatvės keliu abejomis kryptimis važiuojantiems eismo dalyviams, o dar anksčiau, t. y. 07.55.56, pėstiesiems, reguliuojama pėsčiųjų perėja kertantiems kelią, jungiantį Ukmergės gatvę su Ukmergės gatvės pastato Nr. 240 teritorija (t. y. nukentėjusiojo G. Z. judėjimo kryptis). Bendra SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovų pateiktų sankryžoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera nufilmuotų vaizdų įrašo ir sankryžoje įrengtų šviesoforų veikimo tyrimui aktualiu laiku duomenų analizė leidžia tvirtinti, kad tuo metu, kai tamsios spalvos lengvasis automobilis (pagal išorinius požymius – D. T. vairuotas automobilis „Opel Meriva“) prieš eismo įvykį buvo sankirtos viduryje, kaip užfiksuota vaizdo stebėjimo kamera, jo judėjimo krypties atžvilgiu jau degė raudonas šviesoforo signalas, o pėsčiųjų judėjimui perėja, kurioje vėliau buvo partrenktas nukentėjusysis G. Z. – žalias signalas (t. 1, b. l. 67,68);

- 2022 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos vyresniojo tyrėjo Roberto Bužinski tarnybiniu pranešimu, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio vietoje alkoholio kiekio nustatymo iškvėptame ore priemone (alkotesteriu) patikrinus įvykio metu nukentėjusio G. Z. blaivumą, buvo nustatyta, kad jis blaivus (t. 1, b. l. 47).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 29 punktas numato, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad D. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Ukmergės gatve ir ją kirto tiesiai, tačiau, nepastebėjusi, kad jos judėjimo krypties atžvilgiu užsidegė eismą draudžiantis šviesoforo signalas, išvažiuodama iš sankryžos nesustojo prieš iškart už gatvių kelių sankirtos įrengtą reguliuojamą pėsčiųjų perėją, dėl ko vairuojamu automobiliu partrenkė jos judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui įžengusį ir per važiuojamąją dalį ėjusį pėsčiąjį G. Z., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais D. T. pažeidė KET 29 punkto reikalavimus.

Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kalta, davė parodymus, paaiškino įvykio aplinkybes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama D. T. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes D. T. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas Ž. T. prašymas kaltinamąją D. T. dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog Ž. T. yra neteistas, nebaustas už grubius administracinius nusižengimus. Visą gyvenimą sąžiningai dirbo ir šiuo metu gauna pareigūno pensiją. Tarnybos metu neturėjo jokių nuobaudų, buvo apdovanotas trečiojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „už nuopelnus“, ir antrojo laipsnio atminimo ženklu“ už ištarnautus metus“, turi kelis padėkos raštus už pavyzdingą tarnybą. Nurodo, kad ilga tarnyba (duomenys neskelbtini) ir 32 metai vairavimo stažo jam išugdė didelį atsakingumą vairuojant automobilį. Žino, kad vairuotojas turi įvertinti visas situacijas, išlikti atidus ir budrus kiekvieną sekundę, tai visada aiškina ir žmonai. Su D. T. santuokoje gyvena jau 24 metus. Visus šiuos metus gyvena sutarime ir pagarboje vienas kitam. Santuokoje stengiasi daryti vienas kitam tik teigiamą įtaką. Palaiko vienas kitą visose gyvenimo situacijose. Akcentavo, kad D. T. yra labai atsakinga ir drausminga vairuotoja, ji labai gailisi dėl šio autoįvykio. Tikrai žino, kad ateityje ji bus atsargesnė ir atidesnė kelyje. Papildomai pažymėjo, kad papildomai dirba „(duomenys neskelbtini)“ pavežėju, bet susirgus jo tėvui, kuris gyvena vienas ir jam reikalinga pagalba, teko veiklą sustabdyti ir šiuo metu gauna tik pareigūno pensiją, todėl prašo teismo perduoti D. T. jo atsakomybėn pagal laidavimą be piniginio užstato t.2, b. l. 112-118).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamoji D. T. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padariusi, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė neatsargaus elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamosios veikos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti D. T. pasitikėjimą. Nuolatinis kaltinamosios ir jos vyro (laiduotojo) bendravimas ir artimų santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra stabilūs ir glaudūs, kad Ž. T. gebėtų teigiamai įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad Ž. T. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė sutikimą būti laiduotoju. Jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoju, jis yra neteistas, buvęs policijos pareigūnas, kuris šiuo metu yra pensijoje. Iš Ž. T. prašymo bei kaltinamosios parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, jie yra vienas kitam autoritetas, todėl jis turi realią galimybę kaltinamajai daryti teigiamą įtaką bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į kilusias pasekmes, D. T. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojo Ž. T. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė D. T.. Laiduotojas per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį D. T. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus tai, kad kaltinamoji šiuo metu yra dirbanti, tačiau jos sutuoktinis laiduotojas yra nedirbantis, gauna pareigūno pensiją ir rūpinasi savo sergančiu tėvu, todėl atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, D. T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojo ir kaltinamosios sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą, nėra būtinas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajai. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajai neskiriant aptartų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis G. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ priteisti 15 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 2893,61 eurą turtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Z. savo civilinį ieškinį patikslino ir nurodė, kad turtinė žala jam jau yra atlyginta, tačiau civilinis atsakovas atlygino tik 5100 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad tikslina savo ieškinį ir prašo, kad jam būtų atlyginta bendrai 10 000 Eur dydžio sumos neturtinė žala, t. y. atsižvelgus į jau atlygintos neturtinės žalos sumą galutinai prašo iš civilinio atsakovo priteisti 4900 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis taip pat patikslino, kad visa turtinė žala jam yra atlyginta. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusiajam buvo sužalota sveikata, jis patyrė skausmus turėjo vartoti vaistus, jautė diskomfortą tiek namuose, tiek socialinėje aplinkoje. Nukentėjusysis iki šiol šlubuoja ir jaučia diskomfortą. Taip pat dėl eismo įvykio jaučia didelį nerimą ir baimę vaikščiodamas vienas, vengia pėsčiųjų perėjų, jaučia padidintą jautrumą ir baimę, kad įvykis gali pasikartoti. Nukentėjusįjį kamuoja neigiami prisiminimai apie įvykį, jam sunku užmigti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“, tai yra kaltinamosios D. T. vairuotas automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiosios/civilinės ieškovės patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – ADB „Gjensidige“ (toliau – civilinis atsakovas).

Teisme buvo gautas civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atsiliepimas į nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad civilinis atsakovas - draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 2416,51 Eur turtinės ir 5100 Eur neturtinės žalos. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats nukentėjusysis G. Z.. Civilinis atsakovas pateiktame atsiliepime teigė, kad ADB „Gjensidige“ atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam G. Z. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinis atsakovas paskaičiavo ir išmokėjo 5 100 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pažymėjo, jog remiantis 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo" (Žin., 2008, Nr. 22-808), patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Paaiškinamo, jog ryšium su 2022 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykiu G. Z. nustatyta kairės čiurnos abiejų kulkšnių lūžis (operuota), susidariusi sąnario kontraktūra, kas traktuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymo laipsniu. Tuo vadovaujantis bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą, taip pat įvertinus teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, apskaičiuota 5100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Nuketėjusysis savo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus vertino 15000 Eur, tačiau civilinis atsakovas pastebi, kad teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 800 Eur iki 5000 Eur. Taip pat pažymi, kad tokios sumos, kurios nurodytos ieškinyje, paprastai priteisiamos už sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl eismo įvykio patirtų traumų netekto darbingumo nustatymo tarnybos nustatytą ilgalaikį netektą darbingumą, taip pat didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos tais atvejais, kai kaltininkas įvykį sukelia būdamas neblaivus arba eismo įvykį sukėlė tyčia, elgdamasis chuliganiškai, o nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl paskaičiuota 5100 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir pilnai atitinka teismų suformuotą praktiką.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas bei jų išieškojimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

Sprendžiant dėl dydžio pagrįstumo atsižvelgiama ir į teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai – nukentėjusiems asmenims priteisiama nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu patikslino, jog neturtinę žalą jis vertina 10 000 eurų. Ši suma beveik du kartus viršija teismų praktikoje susiformavusias maksimalias priteisiamas sumas, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas iš tiesų pagrindžia gana ženklų nukrypimą nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Bylos duomenimis patvirtintina, jog civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino 5 100 eurų, kaip kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovas pateiktame atsiliepime išanalizavęs turimą informaciją apie nukentėjusiojo sveikatos būklę ir vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.3 punktu patirtą neturtinę žalą įvertino maksimalia suma, kurios dydis ne tik, kad atitinka kasacinio teismo praktiką priteisiant neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdytos sveikatos, minėtų Rekomendacijų nustatytus orientacinius dydžius, tačiau ir viršija tokio pobūdžio bylose priteisiamas vidutines sumas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašydamas priteisti papildomus 4 900 eurus nurodo, kad jam eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio metu padaryti sužalojimai jam sukėlė ilgalaikį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, baimę vaikščioti vienam, eiti per pėsčiųjų perėjas jis jaučia iki šiol. Akcentavo, kad jam yra nustatytas 45 procentų neįgalumo lygis, todėl nuketėjusysis jaučia baimę, kad įvykis gali pasikartoti. Nurodė, kad iki šiol jaučia nežymius kojos skausmus. Akivaizdu, kad nukentėjusysis G. Z. tam tikrą laiko tarpą ir iki šiol patiria nepatogumus, susijusius dėl gydymo ir gyvenimo kokybės, nukentėjusiajam buvo apribotos judėjimo galimybės, ji buvo priversta keisti įprastinį gyvenimo ritmą, lankytis gydymosi įstaigose, kas neabejotinai neigiamai veikė nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad G. Z. dėl sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis. Kartu akcentuotina, kad jau minėtoje teismų praktikoje nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 5 000 eurų suma. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo prašoma 10 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, reikšmingai didesnė nei suformuota teismų praktikoje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusysis tokio nukrypimo nepagrindė išskirtine situacija, itin sudėtingu ar sunkiu sužalojimu ar kitomis, neturtinės žalos nustatymui svarbiomis, aplinkybėmis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sakydama baigiamąją kalbą nukentėjusiojo atstovė advokatė grįsdama nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 metų lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-1783-1078/2022, kuri buvo nagrinėta ir apeliacine tvarka, teigdama, kad toje byloje nukentėjusiajam buvo priteistas neturtinės žalos dydis 10000 eurų, taip pat teigdama, kad minimoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam buvo nustatytas analogiškas sužalojimas, taip pat panašios faktinės aplinkybės. Pažymėtina, kad civilinio ieškovo atstovė advokatė nepagrįstai rėmėsi minėta teismų praktika, siekdama pagrįsti reikalaujamos neturinės žalos dydį, nes atstovės advokatės minėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o priteista neturtinės žalos suma atitinka ilgalaikę teismų praktiką, formuojamą dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo kai nuketėjusiajam nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis.

Remiantis paminėtu darytina išvada, kad civilinio atsakovo sumokėta suma, atitinkanti naujausią teismų praktikoje suformuotą priteistinos sumos dydį už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio bylose, yra tinkama satisfakcija patirtiems išgyvenimams atlyginti. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimui be nusikalstamos veikos pasekmių svarbios ir pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad D. T. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, buvo neapsvaigusi, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, tiesiogiai pasekmių eismo įvykio nesiekė, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą pripažinti, kad civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam išmokėta suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, teismų praktiką. Atsižvelgiant į nustatytą, nukentėjusiojo G. Z. civilinis ieškinys atmestinas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. Z.. Pateiktoje pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 220 Eur.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, taip pat į tai, jog nukentėjusysis turi (duomenys neskelbtini) neįgalumą, turi regėjimo problemų, darytina išvada, kad atstovo advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo reikalingas. Teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje nepažeis teisingumo ir protingumo principų, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. T. tenkintinas ir iš kaltinamosios valstybės naudai priteistina 220 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Perduoti D. T. pagal laidavimą laiduotojo Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Nukentėjusiojo G. Z. civilinį ieškinį dėl 4900,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamosios D. T. valstybės naudai 220 Eur (Du šimtai dvidešimt eurų) išlaidų sumą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteiktos nukentėjusiajam G. Z..

Išaiškinti kaltinamajai D. T., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą), į vieną iš pasirinktinų sąskaitų: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. T. ir laiduotojui Ž. T., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.