Panevėžio apygardos teismo nutartis

9. Kadangi nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 115 straipsnio 5 d. redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, vertinant skundžiamos 2025 m. rugsėjo 17 d. pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar pagrįstai atsakovei buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Todėl šiuo atveju apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ar tinkamai aiškino ir taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriomis remdamasis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.

10. Bylos duomenys rodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą už akių Nr. e2-9575-1226/2025, kuriuo iš atsakovės T. Ž. ieškovei AB „Klaipėdos energija“ priteisė 278,13 Eur skolą, 7,44 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 143 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei priteisė 16,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11. 2025 m. liepos 11 d. teismas atsakovei T. Ž. ieškovės ieškinyje nurodytu ir atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė neįsiteisėjusio 2025 m. liepos 11 d. sprendimo už akių kopiją.

12. Per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo teisme negavus atsakovės prieštaravimų, sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir tą pačią dieną buvo išduotas vykdomasis raštas VMI prie LR FM dėl 16,45 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės valstybės naudai.

13. 2025 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė kreipėsi į teismą su skundu, kurį teismas vertino pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama: 1) nemokamai įteikti jai visus procesinius dokumentus ir visos bylos kopiją (bylos lydraščio, viršelio kopijas, taip pat garso įrašo kopiją); 2) nemokamai pateikti išduoto vykdomojo rašto kopiją; 3) pranešti kokiam antstoliui buvo pateiktas vykdomasis raštas (jei buvo pateiktas vykdyti) ir kas buvo pranešta VMI prie LR FM; 4) atlyginti bylinėjimosi išlaidas; 5) atnaujinti bylos nagrinėjimą po procesinių dokumentų įteikimo; 6) sustabdyti neteisėtai pradėtus išieškojimus ir apie tai pranešti VMI prie LR FM.

15. 2025 m. rugsėjo 16 d. atsakovė pateikė skundą, kuriame nurodė tokius pat reikalavimus, kaip ir 2025 m. rugpjūčio 26 d. skunde, kurį teismas vertino pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (13 nutarties punktas), bei paaiškino, kad teismas nepagrįstai netenkina jos prašymų, atsisako įteikti procesinius dokumentus, apie bylos pradėjimą ji nežino iki šiol ir, nukrypstant nuo teismų praktikos, ji realiai nebuvo informuota apie bylą, todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių.

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 16 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. atsakovės skundą laiko atskiruoju skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsakovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Teismas nutarė atsisakyti priimti minėtą skundą, nes teismo nutartis, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 115 straipsnio 5 dalis, 334 straipsnio 1 dalis).

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovės 2025 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovei, nes padarė išvadą, kad atsakovė 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartyje nustatytu terminu (iki 2025 m. rugsėjo 16 d. imtinai) nepašalino minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų.

18. Nesutikdama su 2025 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi 2025 m. spalio 10 d. atsakovė pateikė, o teismas priėmė, atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir atstatyti jos teises bei pareiškė kitus reikalavimus, nurodytus šios nutarties 2 punkte.

20. CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas <...> arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį. CPK 285 straipsnio 5 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių (šiuo atveju atsakovė), negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali šio Kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

21. Atsižvelgęs į minėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės procesinį dokumentą, kuris, nors ir pavadintas skundu, bet iš jo turinio supratęs, kad atsakovė nesutinka su sprendimu už akių, pagrįstai jį vertino pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitiko atsakovės interesus, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas atsakovei pašalinti pasyvaus elgesio (neatvykimo į posėdį, atsiliepimo neteikimo ir kt.) padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

22. Nors apeliantė nurodo, kad pareiškimą dėl nepagrįsto sprendimo už akių peržiūrėjimo ateityje turėjo parengti jai paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė į bylą būtų pateikusi duomenis apie tai, kad ji kreipėsi dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir kad tokia pagalba jai šioje byloje butų buvusi suteikta.

9. Pagrįsta 2025 m. rugpjūčio 27 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. atsakovės pareiškimas dėl 2025 m. liepos 11 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis), ir specialių reikalavimų, keliamų pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 2-4 dalys), kad pareiškimas pateiktus praleidus terminą ir neprašoma jį atnaujinti bei už prašymą nesumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis. Todėl teismas pagrįstai nutarė priimti nutartį, kurioje nurodė konkrečius pareiškimo trūkumus, kuriuos reikia pašalinti, konkretizavo, kokias aplinkybes reikia patikslinti, nurodė žyminio mokesčio dydį ir kt. ir nustatė terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, CPK 285 straipsnio 5 dalis).

10. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria atsakovės 2025 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti atsakovei, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste buvo priimta formaliai įvertinus šio klausimo išsprendimui reikšmingus byloje atliktus procesinius veiksmus ir duomenis, neatsižvelgus į faktiškai susiklosčiusią situaciją ir individualias atsakovės galimybes tinkamai save atstovauti byloje, todėl pripažintina nepagrįsta ir naikintina dėl šių motyvų.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-790/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1248-450/2020; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021; kt.). Teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).

12. Pirmiausia, pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, kad atsakovei 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo įteikta 2025 m. rugsėjo 9 d., todėl terminas pareiškimo trūkumams pašalinti baigėsi 2025 m. rugsėjo 16 d. (imtinai). Būtent 2025 m. rugsėjo 16 d. (DOK-54876) atsakovė pateikė procesinį dokumentą, pavadintą atskiruoju skundu, iš kurio turinio aiškiai matyti, kad ji jame pasisako dėl 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje, jos vertinimu, nepagrįstai nurodytų trūkumų pašalinimo ir kaip priedą pridėjo skundą, kurį, minėta, teismas vertino kaip pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pats teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartyje, kuria atsisakė priimti atsakovės skundą dėl 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, minėtą procesinį dokumentą vertino kaip skundą, kuriame nesutinkama su 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartimi trūkumams pašalinti. Taigi atsakovė nepašalino trūkumų ne dėl pasyvaus neveikimo, bet todėl, kad, pateikdama atskirąjį skundą trūkumams pašalinti nustatytu laikotarpiu, tikėjosi, jog jos skundas pagrįstas ir bus pripažinta, jog trūkumai nustatyti nepagrįstai. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl nutarties pašalinti trūkumus, turėjo pratęsti atsakovei besibaigiantį terminą trūkumams pašalinti, o ne pareiškimą dėl sprendimo už akių laikyti nepaduotu nepašalinus trūkumų.

13. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šioje byloje svarbu tai, kad apeliantė visuose į bylą teikiamuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai nurodo, kad jai nebuvo įteiktas ieškinys su priedais, teismo pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą, sprendimo už akių nuorašas ir kad apie vykusią bylą ji sužinojo, kai iš VMI prie LR FM gavo pranešimą apie nesumoktą skolą, ką patvirtina prie atsakovės pareiškimo pridėtas minėtos institucijos raštas.

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei siuntė tik ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutapo su atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Jie teismui buvo sugrąžinti adresatei neįteikti, bet pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį laikyti įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui.

15. Bylos duomenys rodo, kad teismas tikrino VSDFV duomenų bazę siekdamas išnaudoti kitas galimas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje buvo duomenys apie faktinę atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nes ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad prašo priteisti skolą už į šį butą tiektą šilumos energiją ir kad butą, kaip palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, priėmė atsakovė T. Ž.. Byloje nėra duomenų, jog šiuo adresu pirmosios instancijos teismas būtų bandęs įteikti procesinius dokumentus ir informuoti atsakovę apie 2025 m. liepos 11 d. priimtą sprendimą už akių. Po sprendimo už akių priėmimo atsakovės procesiniuose dokumentuose atsakovės nurodytą adresą (duomenys neskelbtini) teismas naudojo paskesnei korespondencijai siųsti ir ji atsakovei buvo įteikiama.

16. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atvejai, kuomet byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nustatyti CPK 285 straipsnio 3 dalyje, tarp kurių yra ir atvejis: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą <...>.

17. Taigi, turėdamas nutarties 14-15 punktuose nurodytus duomenis, prieš nuspręsdamas atsakovės pareiškimą laikyti nepaduotu, pirmosios instancijos teismas turėjo ne formaliai, o pagal faktines aplinkybes ir protingumo bei sąžiningumo principus, atidžiai įvertinti, ar jis tikrai įvykdė pareigą užtikrinti tinkamą atsakovės informavimą apie pradėtą bylą, bylos procesą ir jos baigtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo pareiga užtikrinti tinkamą šalių informavimą negali būti formaliai siejama tik su atsakovės deklaruota gyvenamąja vieta, kai iš minėtų faktinių bylos duomenų buvo galima nustatyti faktinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jai procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti.

18. Pažymėtina, kad, nors atsakovė, pateikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir neprašė atnaujinti terminą jam pateikti, tačiau pareiškimo turinio matyti, kad tokio prašymo nepareiškimas buvo nulemtas to, kad atsakovė tvirtina, jog jai jokie dokumentai iš bylos nebuvo įteikti, o nežinodama apie bylą ji jokia forma negalėjo dalyvauti procese. Be to, gali pasitvirtinti, kad ir teismas netinkami užtikrino pareiga informuoti atsakovę apie bylą ir jos eigą. Minėta, kad CPK 287 straipsnio 1 dalis numato praleisto termino pareiškimui pateikti atnaujinimo galimybę, o CPK 78 straipsnio 1 dalis suteikė teismui teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš bylos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tarp kurių pagal teismų praktiką gali būti ir teismo pareigos užtikrinti šalies informavimą apie bylą tinkamas neįvykdymas.

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo svarbių priežasčių vertinimo, yra nurodęs, kad aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, kiekvienu atveju yra skirtingos ir priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

20. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes buvo suklastota, kadangi ją priėmė ne bylą nagrinėjantis teisėjas E. S., o teisėja L. M.. Bylos duomenys rodo, kad 2025 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucija prie DOK-50257 minėta teisėja nustatyta tvarka buvo paskirta išspręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, nes pati apeliantė pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nedraudžia atskirą procesinį veiksmą byloje atlikti kitam teisėjui, todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad nutartį priėmė kita teisėja, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2006).

21. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

22. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų (ne)ištaisymo teisines pasekmes, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl klausimą dėl pareiškimo laikymo nepaduotu išsprendė neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Todėl skundžiama nutartis panaikinama, ir, siekiant operatyvesnio bylos proceso, apeliantei atnaujinamas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti pagal Šiaulių apygardos teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir nustatomas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 77, 78 straipsniai).

23. Apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas, nes bylinėjimosi išlaidos nustatomos ir paskirstomos, kai bylai išsprendžiama iš esmės ir nustatoma, kieno naudai priimtas galutinis sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju spręstas tik tarpinis procesinis klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovei T. Ž. terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, nustatytą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartimi.

Nustatyti atsakovei T. Ž. 15 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos, per kurį ji turi teisę pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.