- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2-79-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00211-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko V. I. ūkio atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (anksčiau – uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“) ieškinį atsakovui ūkininko V. I. ūkiui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ (ieškinio pateikimo metu – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 110 839,95 Eur skolos, 634,62 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė 2018 m. kovo 14 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. LDT-2018-061 dėl gamtinių dujų tiekimo ir kitų paslaugų teikimo, todėl susidarė skola.
Atsiliepimas
2. Atsakovas padavė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra reikalinga teisminiu keliu išsiieškoti skolos, kadangi nėra grėsmės, jog atsakovas neatsiskaitys su ieškove. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti delspinigius. Atsakovo teigimu, prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir gerokai viršija galimai ieškovės patirtus nuostolius dėl vėlavimo atsiskaityti pagal sutartį.
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi civilinę bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. liepos 1 d. Atsakovas 2019 m. birželio 28 d. pranešimu teismą informavo, kad atsiliepime į ieškinį nurodė visas jam žinomas ginčo aplinkybes, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių, nustatė jo paskelbimo datą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2019 m. liepos 4 d. pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir sujungti civilinę bylą su civiline byla Nr. eL2-5092-329/2019. Nurodė, kad atsakovas gavo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5092-329/2019, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo 1 021,11 Eur skolą, 56,22 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Nurodė, kad prašoma priteisti ieškovės skola nesutampa su atsakovo buhalterinės apskaitos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo 110 839,95 Eur skolos, 634,62 Eur delspinigių, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovas yra pateikęs atsiliepimus į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, taip pat pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, todėl nėra tenkinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalyje nustatytos sprendimo už akių priėmimo sąlygos. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodė pagrįstą pagrindą abejoti ieškovės reikalaujamos priteisti skolos dydžiu. Atsakovas nesutiko su teismo vertinimu, kad reikalavimų civilinėje byloje Nr. eL2-5092-329/2019 pobūdis skirtingas. Atsakovo teigimu, ūkininkas V. I. ir ūkininko V. I. ūkis yra tas pats subjektas. Abejose civilinėse bylose ieškovė reiškia atsakovui to paties pobūdžio reikalavimus, o būtent – piniginius reikalavimus apmokėti už patiektas prekes (energetinius resursus). Ieškovė civilinėje byloje Nr. eL2-5092-329/2019 nepateikia jokių įrodymų, kad reikalavimas reiškiamas V. I. kaip vartotojui. Atsakovo nuomone, teismas nepakankamai įsigilino į atsakavo prašymą, jame nurodytus faktus ir aplinkybes įvertino tik formaliai.
7. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad ieškovė pateikė atsakovui 2019 m. birželio 30 d. išrašytą kreditinę PVM sąskaitą faktūrą 44 865,14 Eur sumai, tokiu būdu sumažindamas atsakovo įsiskolinimą ieškovei. Tai patvirtina, kad ieškovė neturi (neturėjo) reikalavimo teisės ne tik į teismo spendime nurodytą skolą bei delspinigius, bet dėl to iš atsakovo buvo priteistos nepagrįstai didelės bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas savo pareiškime nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėjo, kad Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-5092-329/2019 skolininkas yra V. I. kaip fizinis asmuo, o skola priteista dėl neatsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pagal UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir V. I. kaip vartotojo sudarytą 2018 m. kovo 28 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 526-2018. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovu yra ūkininko V. I. ūkis – juridinis asmuo, ginčas kyla dėl įsiskolinimo už suvartotas dujas pagal 2018 m. kovo 14 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. LDT-2018-061. Esant šioms aplinkybėms, teismas teisingai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėjamos bylos atnaujinimui bei nėra teisinių prielaidų spręsti bylų sujungimo klausimą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad skolos dydis gali kisti viso teisminio nagrinėjimo metu, dėl to ieškinio reikalavimai taip pat buvo tikslinami kelis kartus. Pažymėjo, kad atsiliepimo į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikimo metu skolos suma sudaro 66 681,18 Eur. Akcentavo, kad ir kokio dydžio skola būtų priteista iš atsakovo, antstoliui išieškoti yra teikiama tik realiai neapmokėta skola, todėl naikinti sprendimo už akių dėl minėtų aplinkybių nėra pagrindo. Ieškovės teigimu, atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, vadovaujantis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovo ūkininko V. I. ūkio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
10. Teismas nurodė, kad atsakovas parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismas pagal CPK 230 straipsnio 2 dalį ieškovei prašant turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
11. Teismas sprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ar kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Pažymėjo, kad atsakovas klaidingai vertina ginčo dalykų tapatumą skirtingose civilinėse bylose. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Marijampolės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. eL2-5092-329/2019 skolininkas yra V. I. kaip fizinis asmuo, o ginčo dalykas – įsiskolinimas dėl neatsiskaitymo už suvartotą elektros energiją pagal UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ ir V. I. kaip vartotojo sudarytą 2018 m. kovo 28 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 526-2018, o nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovu yra ūkininko V. I. ūkis – juridinis asmuo, ginčo dalykas – įsiskolinimas už suvartotas dujas pagal 2018 m. kovo 14 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. LDT-2018-061.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendimu už akių ieškovei priteista skola už patiektas atsakovui dujas ir suteiktas paslaugas pagal 2018 m. spalio – 2019 m. balandžio mėnesiais ieškovės išrašytas ir atsakovo neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Todėl, teismo vertinimu, atsakovo prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti priedai: 2019 m. birželio 30 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra, kurioje atliktas perskaičiavimas mokesčio už dujų suvartojimą sumažinant atsakovo prievolę 44 865,14 Eur mokesčio už dujas už birželio mėnesį; 2019 m. liepos 4 d. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ elektroninio laiško kopija; 2019 m. liepos 26 d. pažyma Nr. VIU-S-2019/70, nepaneigia nei ieškovės patikslintame ieškinyje prašomo priteisti įsiskolinimo, delspinigių dydžio bei skolos susidarymo laikotarpio, nei byloje esančių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų (atsakovui išrašytų apmokėjimui PVM sąskaitų faktūrų, delspinigių apskaičiavimo ir kt.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas ūkininko V. I. ūkis atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apygardos tesimo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė įrodymus, kurie turi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Paaiškėjo naujos aplinkybės – ieškovė atsakovui išrašė 44 865,14 Eur kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į sprendime nurodytą skolą bei delspinigius. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kreditinė sąskaita faktūra yra ne už 2019 m. birželio mėnesį, o už visus 2019 metus, todėl turi įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Ieškovė turėjo galimybę šią sąskaitą faktūrą pateikti teismui parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau to nepadarė, dėl to elgėsi nesąžiningai. Atsakovui apie minėtą sąskaitą tapo žinoma tik pasibaigus vyriausiojo buhalterio atostogoms 2019 m. liepos 15 d.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovas nesutinka su teismo išaiškinimu, kad ūkininko V. I. ūkis laikytinas juridiniu asmeniu. Ūkininko ūkis laikytinas turtiniu vienetu, tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiško ūkio subjekto statuso. Todėl ūkininkas V. I. ir ūkininko V. I. ūkis yra tas pats subjektas.
14. Ieškovė UAB „Ignitis“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo nesutikimo su priimtu sprendimu už akių argumentus, ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, ar kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą.
14.2. Skolos dydis gali kisti viso teisminio nagrinėjimo metu, tai šios bylos nagrinėjimo metu ir vyko, dėl to reikalavimo suma kelis kartus buvo tikslinama. Kad ir kokio dydžio ieškovei būtų priteista skola iš atsakovo, antstoliui išieškojimui yra teikiama tik realiai neapmokėta skola vykdomojo rašto antstoliui perdavimo dieną. Teismo sprendime pagrįstai konstatuotas ieškovės faktinis skolos reikalavimo pagrindas, dėl to naikinti sprendimo nėra pagrindo.
14.3. Atsakovas neįrodė, kad egzistuoja nors viena CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, būtina sprendimo už akių panaikinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiame sprendime motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
17. CPK nuostatos nustato atvejus, kai sprendimas už akių gali būti priimamas – kai šalys be svarbių priežasčių nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamųjų dokumentų (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 3 dalis), kai šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į parengiamąjį posėdį (CPK 230 straipsnio 2 dalis), kai viena šalis, kuriai yra tinkamai pranešta, neatvyksta į teismo posėdį ir nepareiškia prašymo atidėti bylos nagrinėjimo arba toks prašymas netenkinamas (CPK 246 straipsnis). CPK 285 straipsnio 1 dalis, apibendrindama atvejus, kai gali būti priimtas sprendimas už akių, nustato, kad toks sprendimas gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašo priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
18. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019 23 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sprendimo už akių panaikinimui.
21. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį negalėjo būti vertinamas kaip pakankama sąlyga sprendimo už akių priėmimui. CPK 230 straipsnio 2 dalies nuostata, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, turi būti taikoma kartu su jau minėto CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose apibendrinti atvejai, kai gali būti priimtas sprendimas už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas už akių gali būti priimtas tik tada, kai neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju atsakovas teikė į bylą atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, 2019 m. birželio 28 d. pranešimu prašė bylą parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad atsakovo elgesys procese buvo netinkamas ar kad jis vilkino procesą. Priešingai, atsakovas dėl ginčo išdėstė savo poziciją, pasinaudojo teise neatvykti į parengiamąjį teismo posėdį ir apie tai informavo teismą, prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovas turėjo lūkestį, kad civilinė byla bus išnagrinėta ne formaliai, priimant teismo sprendimą už akių, bet pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles, nustačius ir visapusiškai įvertinus visus ginčui reikšmingus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalėjo sutikti su pareiškimo argumentais, kad sprendimas už akių šiuo atveju negalėjo būti priimtas, ir sprendimą už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą atnaujinti.
22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teisingai įvertino, kad atsakovo pateikti duomenys, jog Marijampolės apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-5092-329/2019 ieškovės pareiškimo pagrindu atsakovo atžvilgiu priėmė teismo įsakymą, negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad sprendimu už akių teismas patenkino ieškovės patikslintą ieškinį dėl skolos, susidariusios už laikotarpiu nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. balandžio mėn. patiektas dujas, priteisimo pagal šalių 2018 m. kovo 14 d. sudarytą gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. LDT-2018-061. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad atsakovo nurodytoje Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo grindžiamas kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu – atsakovo įsiskolinimu pagal su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 2018 m. kovo 28 d. sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 526-2018. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad šios abi bylos yra kuo nors susijusios, kad jos turi būti sujungtos ar pan.
23. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas ir prie jo pridėtas įrodymas – 2019 m. birželio 30 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra (2 t., b. l. 34) – negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas dėl šio įrodymo pažymėjo, kad šioje sąskaitoje atliktas mokesčio už dujų suvartojimą perskaičiavimas, sumažinant atsakovo prievolę 44 865,14 Eur mokesčio už dujas suma už 2019 m. birželio mėnesį, tuo tarpu sprendimu už akių priteista skola už patiektas atsakovui dujas ir suteiktas paslaugas pagal 2018 m. spalio – 2019 m. balandžio mėnesiais ieškovės išrašytas ir atsakovo neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2019 m. birželio 30 d. kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje atliktas mokesčio už dujų suvartojimą perskaičiavimas už 2019 m. birželio mėnesį, nėra pakankamai pagrįsta. Iš aptariamos PVM sąskaitos faktūros turinio nėra matyti, kad ja perskaičiuotas mokestis tik už 2019 m. birželio mėn. suvartotas dujas. Šioje sąskaitoje nurodyta „Perskaičiavimas už 2019 m.“ ir, kaip galima spręsti iš jos turinio, sumažinami atsakovo 2019 metais suvartotų dujų ir suteiktų paslaugų kiekiai. Taigi aptariama sąskaita gali turėti įtakos sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes turi būti patikrinama, ar po perskaičiavimo nesumažėjo atsakovo mokėtinos sumos pagal 2019 m. sausio – 2019 m. balandžio mėnesiais ieškovės išrašytas sąskaitas. Kitaip tariant, 2019 m. birželio 30 d. kreditinė PVM sąskaita faktūra gali turėti reikšmės nustatant tiek priteistinos skolos dydį, tiek apskaičiuotus delspinigius, atitinkamai gali kisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino šį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytą įrodymą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo ūkininko V. I. ūkio pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.