- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2-1248-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00385-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- M. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. L. (M. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Insep“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus R. M., ieškinį atsakovui M. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Insep“, atstovaujama nemokumo administratoriaus R. M., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 49 794,08 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iškėlė BUAB „Insep“ bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. Laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. atsakovas buvo BUAB „Insep“ vadovas. Atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties reikalavimo perduoti visą turtą ir įmonės dokumentus, todėl neįmanoma nustatyti įmonės veiklos bei momento, nuo kada BUAB „Insep“ tapo nemoki. Iš BUAB „Insep“ sąskaitų matyti, kad dalis įmonės pinigų, skirtų ūkinėms reikmėms, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo pervedama į asmenines atsakovo sąskaitas. Bendra atsakovui pervestų BUAB „Insep“ lėšų suma yra 49 794,08 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2854-432/2020 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 49 794,08 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Šalies argumentai
4. Atsakovas M. L. 2020 m. gegužės 12 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių.
5. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovas įnešė į įmonės sąskaitas daugiau pinigų (421 070 Lt (122 049,27 Eur)), nei įmonė pervedė atsakovui avansų (221 519 Lt (64 208,40 Eur)) ūkio reikmėms pagal avansinę apyskaitą. Atsakovui avansais pervedami pinigai buvo išgryninami, siekiant išvengti didelių banko mokesčių, taikomų juridiniams asmenims. Išgryninti pinigai buvo naudojami įmonės tikslams: prekėms įsigyti, akcininko paskolai grąžinti, darbo užmokesčiui ir pan., t. y. grąžinami į buhalterinę apskaitą (grynų pinigų) išlaidų forma. Nepanaudoti avansai buvo grąžinami ne tik per bankų sąskaitas, bet ir per bankomatus tiesiogiai įnešant grynus pinigus į įmonės banko kortelę. Administratoriaus elgesys yra nenuoseklus, nes iš pradžių jis tvirtino, kad buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti, o vėliau pakeitė poziciją, pripažindamas, jog visus BUAB „Insep“ dokumentus gavo ir išsaugojo.
6. Ieškovė su atsakovo argumentais nesutiko ir nurodė, kad iš byloje esančio BUAB „Insep“ sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. į įmonės sąskaitas atsakovas įnešė iš viso 200 120 Lt (57 905,09 Eur) grynųjų pinigų. Šie duomenys neatitinka ieškinyje nurodyto laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įneštų pinigų suma į akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank” esančią įmonės sąskaitą sudaro tik 26 100 Lt, o į AB SEB banke esančią sąskaitą – 34 790 Lt, t. y. iš viso nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. akcininko įnešta suma sudaro 59 640 Lt, o ne 105 720 Lt, kaip tvirtina atsakovas. Tokio dydžio pajamomis disponuojanti įmonė negalėjo bankrutuoti, o atsakovo finansinės manipuliacijos padarė esminę neigiamą įtaką BUAB „Insep“ mokumui, pažeidė teisėtus kreditorių reikalavimus ir lūkesčius, apsunkino atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, kas nulėmė BUAB „Insep“ bankrotą ir padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Teismas yra patvirtinęs 32 844,31 Eur dydžio kreditorių finansinius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo M. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje.
8. Pasak teismo, sprendimas už akių priimtas pagrįstai, nes atsakovas nei per 2020 m. kovo 17 d. teismo pranešime nustatytą, nei per 2020 m. balandžio 20 d. teismo rezoliucija pratęstą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Vietoje atsiliepimo į ieškinį atsakovas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė nurodymus koks, jo nuomone, turėtų būti ieškinys, kad atsakovui būtų patogu pateiktį į jį atsiliepimą. Teismas tokio procesinio dokumento nepripažino atsiliepimu į ieškinį ir konstatavęs, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priėmė sprendimą už akių. Kadangi sprendimas už akių priimtas pagrįstai, teismas sprendė, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti.
9. Teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktais sąskaitų išrašais, sprendė, kad atsakovo pateikti sąskaitų išrašai neturi koreliacijos su ieškovės pateiktais duomenimis apie lėšų pervedimą į atsakovo sąskaitą. Nors atsakovas nurodo, kad išgryninti pinigai buvo naudojami įmonės tikslams, t. y. grąžinami į buhalterinę apskaitą (grynų pinigų) išlaidų forma, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismas sutiko su ieškove, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. įneštų pinigų suma į AB „Swedbank” esančią įmonės sąskaitą – 26 100 Lt, o į AB SEB banke esančią sąskaitą – 34 790 Lt, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. bendra į abiejuose bankuose esančias įmonės sąskaitas akcininko įnešta suma sudaro 59 640 Lt, o ne 105 720 Lt, kaip tvirtina atsakovas. Pasak teismo, atsakovas turėjo teisę ir galimybę detaliai išnagrinėti įmonės dokumentus ir pateikti tikslius ir išsamius paaiškinimus bei įrodymus, kur išleido iš įmonės paimtus pinigus arba kada ir kokiu būdu juos grąžino. Atsakovui tokių duomenų nepateikus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
10. Teismas, konstatavęs, kad nėra nei vieno iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą už akių (atsakovas be svarbių priežasčių laiku nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, sprendimo už akių nenaikino ir bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujino.
11. Teismas ieškovės prašymą leisti nepriklausomai audito bendrovei atlikti BUAB „Insep“ dokumentų ir kitos informacijos, esančių pas administratorių, patikrinimą, bei nustatyti ar bendrovės vadovas tikrai tinkamai atliko įstatymuose įtvirtintas savo tiesiogines pareigas, atmetė, nes sprendė, kad tokio prašymo patenkinimas neturi nei prasmės, nei pagrindo, išsamius ir teisingus duomenis apie įmonės lėšų likimą turėjo pateikti atsakovas. Pažymėjo, kad toks prašymas nebuvo pateiktas procesiniuose dokumentuose bylos nagrinėjimo metu iki sprendimo už akių priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas M. L. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo posėdis rašytinio proceso tvarka dėl pareiškimo nagrinėjimo buvo paskirtas 2020 m. birželio 15 d., 9.00 val. Atsakovas iki posėdžio (2020 m. birželio 13 d.) pateikė į bylą papildomus dokumentus. Skundžiama nutartis buvo paskelbta 2020 m. birželio 15 d., 9:05 val., o atsakovo 2020 m. birželio 13 d. pateikti į bylą papildomi rašytiniai paaiškinimai su įrodymais teisėjo rezoliucija buvo priimti 2020 m. birželio 15 d., 13:32 val., t. y. po skundžiamos nutarties paskelbimo. Be to, prie nagrinėjamos bylos, teisėjo rezoliucija yra prijungti kitos bylos, niekaip nesusijusios su nagrinėjama byla, procesiniai dokumentai (ieškovės UAB „Dujos” ieškinys atsakovams UAB „Ignitis grupės paslaugų centras”, AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir kt. dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo).
12.2. Atsakovas 2020 m. balandžio 19 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinį bei pateikti į bylą banko išrašų patvirtintas kopijas, nes dėl skirtingų programų naudojimo, su ieškiniu pateiktuose banko išrašuose buvo padaryti geltoni žymėjimai, kurie dengė reikšmingą teksto dalį. Atsakovo prašymas buvo priimtas teismo rezoliucija „pridėti prie bylos, laikant, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė“, tačiau procesinis prašymo klausimas nebuvo išspręstas.
12.3. 2020 m. balandžio 19 d. prašyme atsakovas aiškiai nurodė, kad nesutinka, jog nagrinėjamoje byloje būtų priimtas sprendimas už akių. Neatsižvelgiant į tai, teismas 2020 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą už akių.
12.4. Sprendime už akių, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti atsakovo veiksmai – buvo nurodytas faktas, kad atsakovas neperdavė administratoriui visų su BUAB „Insep“ veikla susijusių dokumentų. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė įrodymus, kad dar 2017 m. lapkričio 21 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1 administratoriui perdavė visus, jo žinioje buvusius įmonės buhalterinius dokumentus (aplinkybė nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5608-341/2019, iškeltoje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo, kuri buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio). Kadangi atsakovas su pareiškimu pateikė teismui aptartus įrodymus apie buhalterinių dokumentų perdavimą administratoriui, skundžiamojoje nutartyje visiškai nepagrįstai daromos išvados, kad atsakovas turėjo teisę ir galimybę detaliai išnagrinėti įmonės dokumentus ir pateikti tikslius bei išsamius paaiškinimus ir įrodymus, kur išleido iš įmonės paimtus pinigus arba kada ir kokiu būdu juos grąžino; atsakovui tokių duomenų nepateikus, nėra pagrindo patenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nepagrįstai atsakovui perkėlė pareigą išnagrinėti buhalterinius dokumentus, kurie yra administratoriaus žinioje, bei juos pateikti teismui.
12.5. Administratoriaus prašymas byloje skirti nepriklausomą auditą reiškia, kad administratorius ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė, neatlikęs perduotų įmonės dokumentų vertinimo, ieškinys yra grindžiamas tik spėlionėmis.
12.6. Ieškinys grindžiamas tik bankų išrašų duomenimis atliktais matematiniais skaičiavimais: įmonės išmokėtų atsakovui ir atsakovo įneštų pinigų skirtumais. Iš administratoriaus pateiktų banko išrašų matyti, kad atsakovas į BUAB „Insep“ mokėjimo sąskaitas įnešė ženkliai daugiau pinigų, nei nurodė administratorius. Administratorius neįskaitė iš atsakovo, kaip akcininko ir vadovo, asmeninės banko sąskaitos įmonei įneštų lėšų į AB „Swedbank“ sąskaitą laikotarpiu 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. 30 850 Lt; į AB SEB sąskaitą pervestų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. 34 790 Lt.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BUAB „Insep“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
13.1. Už visų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų išsaugojimą yra tiesiogiai atsakingas atsakovas, todėl visus dokumentus tiek teismui, tiek administratoriui privalo pateikti atsakovas, tačiau atsakovas iki šiol administratoriui neperdavė balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir dalies jam sudaryti būtinų apskaitos dokumentų. Perduotus administratoriui dokumentus atsakovas galėjo išsireikalauti bet kuriuo metu ir pateikti, tačiau šią pareigą bando perkelti administratoriui. Taip pat atsakovas Registrų centrui nėra pateikęs balansų ir visų privalomų finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013, 2014 ir 2015 metus.
13.2. Atsakovas neteikia nuomonės nei dėl byloje nurodytų konkrečių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnių reikalavimų pažeidimų, nei dėl kasos darbo organizavimo taisyklių nurodymų nevykdymo. Atsakovas nėra pateikęs kasininko ataskaitų, kurios yra privalomos sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje už 2014 m., 2015 m., ir kurios patvirtintų grynųjų pinigų panaudojimą. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu.
13.3. Atsakovas neteikia įrodymų, iš kur buvo gauti 17 272,94 Eur (59 640 Lt), kuriuos jis 2014–2015 m. iš savo sąskaitų pervedė į BUAB „Insep“ sąskaitą, nurodydamas, kad tai akcininko asmeniniai įnašai, kai tuo tarpu VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis 2014 – 2015 m., jo gautos asmeninės pajamos sudaro 2 506,27 Eur (8 653,64 Lt).
13.4. Asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonė žalos nepatyrė, tačiau šių aplinkybių atsakovas neįrodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų priėmimo
15. Apeliantas M. L. 2020 m. spalio 2 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V4-201 „Dėl nemokumo administratoriaus R. M. neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ bei 2020 m. rugsėjo 23 d. išvados Nr. D4-1854 „Dėl nemokumo administratoriaus R. M. neplaninio veiklos patikrinimo“ kopijas, kuriose konstatuota, kad nemokumo administratorius R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, t. y. iš BUAB „Insep“ vadovo perėmęs įmonės dokumentus, dokumentų perdavimo priėmimo tinkamai neužfiksavo, neįformino, o perduotus dokumentus suregistravo ir pasirašė perdavimo–priėmimo aktą tik po 2 metų nuo pirminio jų perdavimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teikiamų įrodymų datą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą įrodymų teikimo teise ir vertindamas, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinio proceso neužvilkins, priima apelianto pateiktus naujus įrodymus, kuriuos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
16. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios (ar atvykusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o tokiame sprendime motyvai išdėstomi sutrumpintai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
17. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento, o kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
18. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sprendimo už akių panaikinimui.
21. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, 2020 m. kovo 12 d. ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. L. 49 794,08 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas. Teismas 2020 m. kovo 16 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė 20 dienų terminą atsakovui atsiliepimui pateikti. Atsakovas 2020 m. kovo 17 d. pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, kurį teismas tenkino ir pratęsė terminą iki 2020 m. balandžio 20 d. Atsakovas 2020 m. balandžio 20 d. teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „Prašymas dėl ieškovo įpareigojimo patikslinti ieškinį“, kuriame nurodė, kad ieškinys grindžiamas abstrakčiu faktiniu pagrindu bei, kad kartu su ieškiniu teikiami sąskaitų išrašai yra užtušuoti, juose neatsispindi duomenys nei kam mokėta, nei kokia mokėjimo paskirtis, todėl atsakovas negali pateikti atsiliepimo, t. y. apsiginti. Minėtame procesiniame dokumente atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 21 d. rezoliucija nutarė atsakovo pateiktą dokumentą pridėti prie bylos, laikant, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2020 m. balandžio 27 d. rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Sprendime už akių teismas pažymėjo, kad per nustatytą 20 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 21 punkte nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog atsakovo elgesys procese buvo pasyvus, netinkamas ar kad jis vilkino procesą. Priešingai, atsakovas teikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nepasibaigus terminui pateikti atsiliepimą, 2020 m. balandžio 20 d. pateikė procesinį dokumentą „Prašymą dėl ieškovo įpareigojimo patikslinti ieškinį“, kuriame nurodė, kad ieškinys grindžiamas abstrakčiu faktiniu pagrindu bei, kad kartu su ieškiniu teikiami sąskaitų išrašai yra užtušuoti, juose neatsispindi duomenys nei kam mokėta, nei kokia mokėjimo paskirtis, todėl atsakovas negali pateikti atsiliepimo, t. y. tinkamai apsiginti. Taigi pirmosios instancijos teismui manant, kad vietoje atsiliepimo į ieškinį atsakovas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė nurodymus koks, jo manymu, turėtų būti ieškinys, jog atsakovui būtų patogu pateiktį į jį atsiliepimą, teismas turėjo pareigą taikyti trūkumų šalinimo institutą, pasiūlant atsakovui pateikti atsiliepimą, atitinkantį procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, o ne rezoliucija konstatuoti tokio procesinio dokumento nepripažinimo atsiliepimu į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas, savo teiktame procesiniame dokumente nurodęs, kad nesutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, turėjo pagrįstą lūkestį, kad civilinė byla bus išnagrinėta ne formaliai, priimant teismo sprendimą už akių, bet pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles, nustačius ir visapusiškai įvertinus visus ginčui reikšmingus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalėjo sutikti su pareiškimo argumentais, kad sprendimas už akių šiuo atveju negalėjo būti priimtas, ir sprendimą už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą atnaujinti.
23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumu, nurodė kad atsakovo pateikti sąskaitų išrašai neturi koreliacijos su ieškovės pateiktais duomenimis apie lėšų pervedimą į atsakovo sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu ir pažymi, kad tokia teismo išvada nėra pagrįsta. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė ir prie jo pridėjo įrodymus – atsakovo sąskaitų, esančių AB SEB banke, už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., bei AB „Swedbank“, už laikotarpį nuo 2013 m. birželio 10 d. iki 2015 m. sausio 1 d., išrašus, kuriais įrodinėja, kad nemokumo administratorius neįskaitė iš atsakovo, kaip akcininko ir vadovo, asmeninių banko sąskaitų įmonei įneštų lėšų į AB „Swedbank“ sąskaitą laikotarpiu 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d. 30 850 Lt; į AB SEB sąskaitą pervestų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. 34 790 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 49 794,08 Eur žalos atlyginimo, konstatavo, kad didelė dalis įmonės gautų pinigų, skirtų ūkinėms reikmėms, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo pervedama į asmenines atsakovo sąskaitas, esančias AB „Swedbank“ ir AB SEB banke. Taigi priešingai nei sprendė teismas, atsakovo teikiamų sąskaitų išrašai gali turėti įtakos sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tame tarpe ir dėl priteistinos žalos dydžio.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių, be kita ko, spręsdamas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, konstatavo, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė ir prie jo pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad jis 2017 m. lapkričio 21 d. Dokumentų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 1 administratoriui perdavė visus, jo žinioje buvusius, įmonės buhalterinius dokumentus. Nors pirmosios instancijos teismas dėl aptariamų atsakovo pateiktų įrodymų skundžiamoje nutartyje nepasisakė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo teikiami įrodymai dėl bendrovės dokumentų perdavimo nemokumo administratoriui taip pat gali turėti įtakos sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo.
25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2020 m. birželio 13 d., prieš priimant pirmosios instancijos teismui skundžiamą nutartį, atsakovas pateikė papildomus dokumentus, susijusius su dokumentų perdavimu nemokumo administratoriui, kuriuos teismas pridėjo prie bylos 2020 m. birželio 15 d. 13.31 val. rezoliucija, kai tuo tarpu skundžiama nutartis buvo priimta 2020 m. birželio 15 d. 9.11 val. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliantui pagrįstai kyla abejonės dėl jo teiktų įrodymų tinkamo įvertinimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus nutarties 23-25 punktuose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai įvertino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prie jo pridėtus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jie negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atskirojo skundo argumentus ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimą ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo M. L. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.