- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-26
- Bylos Nr.
- 2-532/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- G.A.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ginvesta“
- Trečiasis asmuo
- Respublikiniams moksleivių
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G.A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 26 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-115-45/2006 pagal ieškovo G.A. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ginvesta“ dalyvaujant tretiesiems asmenims Respublikiniams moksleivių techninės kūrybos rūmams, J. P. , K. P. , E. G. , K.J., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G.A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ginvesta“ 331 400 Lt žalos, atsiradusios dėl įstatinio kapitalo sumažinimo ir susijusios su nepagrįstu praturtėjimu bei be pagrindo įgytu turtu priteisimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. birželio 20 d. nutartimi patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant pinigines lėšas.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ginvesta“ pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, kad teismas nesigilindamas į bylos esmę pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo prekes ir pinigus, taip sutrikdydamas įmonės veiklą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 26 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Ginvesta“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir įpareigojo ieškovą G.A. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 120 000 Lt sumai, pervedant ją į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą arba pateikti banko garantiją tokiai pat sumai. Teismas išaiškino, jog nustatytu terminu nepervedus minėtos sumos, taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgia ir į atsakovo interesus dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, į tai, jog ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą, nes ieškovas daugiau nei metus nepateikia tinkamai surašyto ieškinio. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes sprendė, jog bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl manė tikslinga pareikalauti iš ieškovo 120 000 Lt atsakovo galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui (CPK 147 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas G.A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 26 d. nutartį. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:
Teismas neturėjo teisės nagrinėti alternatyvaus prašymo (arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, arba pareikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo), nes: pirma, keliami skirtingi reikalavimai. Antra, teismas vietoj atsakovo parinko vieną iš nagrinėjamų variantų ir tapo šališku byloje. Skundžiamą nutartį priėmė kitos sudėties teismas, o tai prieštarauja CPK 16 straipsnio nuostatoms dėl teismo sudėties nekintamumo.Teismas gali pareikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo tik taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vėliau to daryti teismas neturi teisės (CPK 147 str.).Teismas negalėjo grįsti nuostolių atlyginimo būtinumo šalies procesiniu elgesiu, nes privalėjo remtis tik prašančios šalies pateiktais įrodymais. Tačiau pateiktas prašymas yra nemotyvuotas ir neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovo pateikti prašymai yra savarankiški. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, todėl atsakovas turėjo teisę prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 1 d.). Įstatymas nedraudžia asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, prašyti, kad būtų užtikrintas nuostolių atlyginimas (CPK 147 str. 1 d.). Todėl atsakovas turėjo teisę prašyti, nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Įstatymas taip pat nedraudžia vienu procesiniu dokumentu pateikti kelis prašymus. Dėl bet kurio atsakovo prašymo teismas galėjo priimti sprendimą - prašymą tenkinti arba prašymą atmesti. Todėl atsakovas, pateikdamas du savarankiškus prašymus viename procesiniame dokumente, įstatymo nuostatų nepažeidė, teismo sprendimų nesuvaržė ir negalima teigti, jog teismas buvo šališkas.
Civilinio proceso įstatymas nedraudžia atskirą procesinį veiksmą byloje atlikti kitam teisėjui, todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad nutartį priėmė kitas teisėjas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ar nepagrįsta.
Apeliantas teigia, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimo teismas gali pareikalauti tik taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. apeliantas mano, kad teismas negali taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo vėlesne nutartimi, nei ta, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo gali būti ir banko garantija. Asmenų lygybės įstatymui, rungtyniškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, ekonomiškumo, teisingumo ir kiti procesiniai bei bendrieji teisės principai reikalauja, kad proceso metu nė vienos iš šalių teisės nebūtų varžomos labiau nei kitos, kad nė viena iš šalių nepatirtų nuostolių daugiau nei būtina, t.y. užtikrinama proceso šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į minėtus teisės principus ir sistemiškai vertinant nuostolių atlyginimo užtikrinimo normas darytina išvada, kad įstatymas klausimo, dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, sprendimą sieja ne su laiku, t.y. tuo pačiu metu, ta pačia nutartimi kai pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, bet su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktu, t.y. nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas tik jei yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Pagrindinė galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto funkcija – skolininko teisių apsauga, t.y. kad ieškovas negalėtų naudoti laikinųjų apsaugos priemonių kaip spaudimo priemonės atsakovui, o tuo pačiu užtikrinama, kad ieškovas nepiktnaudžiautų procesinėmis savo teisėmis. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas privalo apsiriboti tik atsakovo pateiktais įrodymais pagrindžiančiais prašymą. Svarstant nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą nenustatinėjamas tikslus nuostolių dydis, nes jis nėra ir negali būti žinomas, todėl atsakovas neprivalo įrodyti tikslaus nuostolių dydžio. Minėta, jog šiuo institutu siekiam, kad ieškovas nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Iš bylos matyti, kad ieškinys pateiktas 2005 m. birželio 17 d. (I T., b.l. 2), ieškovas ilgiau nei metus laiko nepateikė teismui tinkamo ieškinio (I T., b.l. 15; I T. 136; I T., b.l. 214), todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas apriboti galimus piktnaudžiavimus procesinėmis teisėmis, turėjo pagrindą pareikalauti iš ieškovo galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.