Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) T. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo (ne)priėmimo

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės 2025 m. rugsėjo 23 d. atskirąjį skundą, kuriuo apskųsta pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartis dėl termino nustatymo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad atsakovė atskiruoju skundu ir rašytiniuose paaiškinimuose kelia klausimus tiek dėl 2025 m. liepos 11 d. sprendimo už akių teisėtumo, tiek dėl 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atsakovės procesinio dokumento trūkumams pašalinti, pagrįstumo. Nurodyti klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų pasisakoma nebus. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo dalykas ir apeliacine tvarka yra tikrinamas tik pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

14. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje proceso dalyviams buvo nustatyta teisė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria jiems nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams ištaisyti. Tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349), kuriais, be kita ko, buvo pakeistas ir CPK 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatant, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po 2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys).

15. Taigi, pagal naują įstatymo redakciją teismo nutartis, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, atskiruoju skundu negali būti skundžiama. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-510-516/2023, išaiškino, kad teismų nutartys, kuriomis nustatomi procesinio dokumento trūkumai, remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus tas nutartis, kurios yra susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu. Teismų nutartys, kurios susijusios su žyminiu mokesčiu, gali būti apeliacijos objektu, todėl asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos, gali paduoti atskiruosius skundus. Vadinasi, atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis yra nustatomas terminas procesinio dokumento trūkumams, susijusiems su žyminio mokesčio mokėjimu, pašalinti, tačiau teismo nutartys, kuriomis yra nustatytas terminas trūkumams, susijusiems su procesiniams dokumentams keliamais turinio ir formos reikalavimais, pašalinti, negali būti skundžiamos atskiruoju skundu.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsakovei buvo nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Vadovaujantis anksčiau pateiktu teisiniu reglamentavimu ir aukštesnės instancijos teismų praktika, tokia nutartis, išskyrus nutarties dalį dėl žyminio mokesčio, nėra skundžiama. Iš atsakovės pateikto ir teisme 2025 m. rugsėjo 23 d. gauto atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė ginčija 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį visa apimtimi (in corpore), neatskirdama ir neišskirdama skundžiamos jos dalies, kuri pagal įstatymą galėtų būti savarankiškas ir leistinas atskirojo skundo dalykas. Atsakovė savo skunde nepateikė argumentų, susijusių išimtinai su nutarties dalimi dėl žyminio mokesčio, taip pat nenurodė, kad būtent ši nutarties dalis yra skundžiama. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovės pateiktas atskirasis skundas neatitinka atskirojo skundo priimtinumo reikalavimų, nes juo ginčijama teismo nutartis, kuri pagal įstatymą nėra skundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartimi sprendė, kad atsakovės atskirasis skundas yra nepriimtinas. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, pažeidžianti lygiateisiškumo, rungimosi, teisės į teisingą teismą principus.

17. Kita vertus, šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė teikiamuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai akcentuoja aplinkybę, jog jai nebuvo tinkamai įteikti ieškinys su priedais bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 11 d. sprendimas už akių. Šiuo atžvilgiu iš bylos duomenų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas aktualius procesinius dokumentus atsakovei siuntė tik jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini). Pastarąjį adresą korespondencijai atsakovė nurodo ir teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog šiuo adresu pirmosios instancijos teismas bandė informuoti atsakovę apie priimtą ieškovės ieškinį ar 2025 m. liepos 11 d. sprendimą už akių. Tuo tarpu būtent atsakovės nurodytą adresą pirmosios instancijos teismas pradėjo aktyviai naudoti siunčiant atsakovei procesinius dokumentus po minėto sprendimo už akių priėmimo. Kaip nurodo atsakovė, ji apie vykdomus teisminius procesus sužinojo ne iš pirmosios instancijos teismo, bet iš jos sąskaitos nuskaičius lėšas bei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos informacijos.

18. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-79-790/2020; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1248-450/2020; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1334-330/2021; kt.).

20. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš šių sąlygų.

21. Atvejai, kuomet byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nustatyti CPK 285 straipsnio 3 dalyje: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga užtikrinti tinkamą šalių informavimą negali būti formaliai siejama su atsakovės deklaruota gyvenamąja vieta, kai iš visumos bylos duomenų matyti, jog efektyvus ryšys su atsakove realiai egzistavo per kitas komunikacijos priemones. Teismo pasirinktas dokumentų siuntimo būdas privalo atitikti ne tik formalų reglamentavimą, bet ir protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat turi atsižvelgti į faktinę situaciją byloje. Kaip nurodyta anksčiau, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas iki 2025 m. liepos 11 d. sprendimo už akių priėmimo būtų bandęs įteikti atsakovei procesinius dokumentus kitu, nei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad sprendimo už akių priėmimas neturi virsti procesinės bausmės priemone ginčo šaliai už jos pasyvumą. Šie klausimai nagrinėjamoje byloje tiesiogiai nėra vertinami, nes nepatenka į nagrinėjamo atskirojo skundo ribas, tačiau gali būti vertinami nagrinėjant kitus apeliantės atskiruosius skundus.

23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010)

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos byloje neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovės atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.