Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016 pagal ieškovo G. L. ieškinį atsakovams O. K., antstolei J. J. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys UAB „Gelvora“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja G. L. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016; atnaujinus procesą įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu; atnaujinus procesą pripažinti negaliojančiu 2015-08-25 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-150015432 nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – grąžinant G. L. ir G. L. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei O. K. grąžinti 8200,00 Eur sumą iš atsakovo UAB „Gelvora“ ir antstolės J. J. bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis G. L. CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindu buvo pateikęs teisme ieškinį, prašydamas pripažinti 2015-08-25 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-l 50015432 negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-03-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016 ieškinio netenkino. Sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2016-10-06 nutartimi apeliacinio skundo netenkino bei paliko Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjant kitą civilinę bylą Nr. 2-15-604/2017 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovams G. L., G. L., A. L., E. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, paaiškėjo aplinkybės, kad varžytynių metu buvo parduotas ne tik skolininkui G. L., tačiau ir pareiškėjai, t. y. G. L. priklausantis turtas, t.y. jos dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės ir pareigos, kadangi jai priklausanti nuosavybė buvo savavališkai atimta. Nors šis nekilnojamasis turtas VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruotas pareiškėjos sutuoktinio G. L. vardu, tačiau turtas buvo įsigytas santuokos su pareiškėja metu, todėl antstolė J. J. netinkamai nustatė nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės formą. Bendro turto registravimas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu nepaneigia įstatyme įtvirtintos prezumpcijos apie sutuoktinių bendro turto režimą (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Pažymėjo, jog apie pareiškėjos turto dalies pardavimą ji informuota antstolės nebuvo, vykdomojoje byloje nebuvo nustatyta skolininko G. L. turto dalis bendrame turte su pareiškėja, o ji pati nėra ir nebuvo skolininkė vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas skolininko turto realizavimas. Dėl to pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, priimdami procesinius sprendimus nusprendė dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, šiuose sprendimuose yra absoliutūs negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Jos sutuoktinis G. L. turėjo tik asmeninę skolą, tačiau turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo realizuota dalis skolininkui nepriklausančio turto (CPK 602 str. 1 d. 1 p.), dėl ko turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Tokiu būdu procesas civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016 turi būti atnaujintinas, o ji įtraukta dalyvauti procese trečiuoju asmeniu, suteikiant jai teisę reikšti savarankišką reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Nurodė, kad apie pažeistas savo teises pareiškėja sužinojo tik 2017-04-29 gavusi procesinius dokumentus iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15-604/2017 pagal ieškovės O. K. ieškinį dėl iškeldinimo iš namo, todėl pareiškėja nepraleido termino kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 str.).Suinteresuotas asmuo (ieškovas) G. L. atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu sutinka. Varžytynių metu buvo realizuotas ne tik jam priklausantis turtas, tačiau ir jo sutuoktinei G. L., kuriai nebuvo pranešta apie varžytynes. Šis nekilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokos su G. L. metu, todėl buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Antstolė nesiėmė priemonių, kad išieškotojų interesai būtų patenkinti iš jo, kaip skolininko, turto dalies, atlikdama veiksmus neinformavo jo sutuoktinės G. L.. Teismų sprendimai turėjo įtakos G. L. turtinėms teisėms, nes jai nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti teismo procese ir ginti pažeistas teises, susijusias su jai priklausančio turto realizavimu. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-l 50015432 taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu, nes antstolė nepagrįstai varžytynių metu realizavo ir turto dalį, kuri jam, kaip skolininkui, nepriklauso.Suinteresuotas asmuo (atsakovė) O. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su prašymu nesutinka, prašė jo netenkinti. Varžytynės įvyko teisėtai, buvo viešai skelbiamos, ji jas laimėjo pateikusi geriausią kainos pasiūlymą. Po įvykusių varžytynių ji informavo apie tai skolininką G. L.. Tiek skolininkas G. L., tiek jo sutuoktinė G. L. viską apie vykdomąją bylą žinojo, nes patys jai pasakojo, kad iš jų atimamas namas, prašė paskolinti pinigų advokatui. Suinteresuotas asmuo antstolė J. J. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad G. L. skola UAB „Gelvora“ naudai kilo iš jo ir AB bankas „Hansabankas“ sudarytos 2007-09-14 vartojimo kredito sutarties Nr. 07-101023-GV, kurioje buvo nurodyta, kad kredito tikslinė paskirtis – „BŪSTO REMONTUI 3000 Lt“. Skola buvo priteista Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-20 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-465-371/2012 ir jos išieškojimas galėjo būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, nes prievolė kilo iš (dėl) šeimos interesų (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 3.109 straipsnio 2 dalis). Apie Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-20 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-465-371/2012 priteistą skolą, vykdomą priverstinį šios skolos išieškojimą ir turto realizavimo procesą pareiškėja G. L. sužinojo gerokai anksčiau, o ne 2017-04-29 gavusi O. K. ieškinį dėl iškeldinimo iš namo. Vykdomoji byla buvo užvesta 2014-05-08, dėl ginčo nekilnojamojo turto 2014-05-21 surašytas turto arešto aktas Nr. S-14009956, kuris buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. 2014-09-12 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, o turtą ekspertei parodė pati pareiškėja G. L.. Jau tuo metu G. L., gavusi turto vertintojos jai pateiktą antstolės patvarkymą, turėjo nedviprasmiškai suprasti, kad turto vertinimo tikslas – nustatyti turto rinkos vertę ir turtą priverstinai parduoti iš varžytynių. Skolininkas G. L., teikdamas skundus, tiek ieškinius, ne kartą bandė panaikinti 2015-08-25 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-150015432, tačiau visi jo prašymai teismų buvo atmetami. Nepavykus ieškovui (skolininkui) G. L. pasiekti norimo rezultato ir nebelikus jokių kitų teisinių galimybių, siekiama turto pardavimo iš varžytynių aktą kvestionuoti per sutuoktinę G. L. remiantis proceso atnaujinimo institutu. Skolos pagrindas buvo G. L. paimtas kreditas būsto, kuriame gyveno kartu su sutuoktine G. L., remontui. Dėl skolos buvo realizuotas jų gyvenamasis (sodo) namas, tokiu būdu buvo įvykdytas teisingumas – grąžinta skola.Suinteresuotas asmuo (trečiasis asmuo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėja G. L. yra praleidusi 3 mėnesių pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, todėl jos prašymą prašė atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-08-30 nutartimi pareiškėjos G. L. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas nustatęs, kad pareiškėjai G. L. buvo žinoma apie 3000 Lt paskolą ir apie tai, kad paskolos suma panaudota šeimos poreikiams tenkinti, konstatavo, kad šios skolos išieškojimas galėjo būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, tai yra iš pareiškėjai G. L. ir jos sutuoktiniui G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir pastato, esančių (duomenys neskelbtini), CPK 3.109 str. 1 d. 5 p., 2 d. pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos G. L. argumentai, jog Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimu buvo nuspręsta dėl jos, kaip neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, materialiųjų teisių ar pareigų, yra nepagrįsti.Teismas iš pareiškėjos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatė, kad pareiškėja G. L. apie vykdomąją bylą sužinojo prieš trejus metus, kai sutuoktinis gavo laišką iš antstolės, o ne 2017-04-29, dėl to sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad G. L. praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pareiškėjos G. L. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja G. L. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-08-30 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:G. L. nebuvo skolininkė vykdomojoje byloje Nr. 0052/14/00524. Ji nebuvo informuota apie turto pardavimą iš viešųjų varžytinių. Varžytinių metu buvo priverstine tvarka realizuotas ne tik skolininkui priklausantis turtas, tačiau ir turto dalis, kuri skolininkui G. L. nepriklauso. G. L. į išieškojimo procesą (vykdomąją bylą) įtraukta nebuvo bei nebuvo informuojama apie vykstančius turto priverstinio pardavimo veiksmus.Vykdomojoje byloje nebuvo nustatyta, jog G. L. įsiskolinimas yra solidarioji sutuoktinių prievolė, todėl siekiant iš varžytinių parduoti skolininkui priklausantį turtą, reikėjo nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Šiuo atveju antstolis turėjo aprašyti ir areštuoti bendrą turtą bei pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str.). Tokie antstolio veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atlikti.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra praleistas CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėnesių prašymo padavimo terminas. Pareiškėja nepatvirtino fakto, kad jai buvo atskleistos aplinkybės apie jai priklausančio turto organizuojamą pardavimą iš viešųjų varžytinių. Pareiškėjai nesant informuotai apie jai priklausančio turto dalies pardavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad apie pažeistas teises ji galėjo žinoti gerokai anksčiau, kaip teigia pirmosios instancijos teismas. Apie tai, kad jai priklausantis turtas yra priverstine tvarka parduotas, pareiškėja sužinojo tuomet, kai gavo O. K. ieškinį, kuriuo buvo pareikšti reikalavimai dėl G. L. iškeldinimo. Tik tuo metu pareiškėjai paaiškėjo aplinkybės, kad jai priklausanti turto dalis buvo nepagrįstai realizuota. Dėl šios priežasties laikytina, kad terminas kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nebuvo praleistas.Suinteresuotas asmuo O. K. atsiliepimu į pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; skirti pareiškėjai G. L. penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant atsakovės O. K. naudai. Nurodo šiuos atsikirtimus:Pareiškėja teismo posėdžio metu pati paaiškino ir patvirtino, kad apie vykdomąją bylą ir skolos išieškojimą sužinojo prieš trejus metus, o su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nes nenori, kad ją iškeldintų. Taip pat byloje pateikti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja nuo pat pradžių turėjo žinoti aplinkybes, susijusias su įsiskolinimo išieškojimu ir nurodyto turto pardavimu. CPK 368 str. 1 d. yra aiškiai numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pati patvirtino, kad terminą yra praleidusi, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines ir teisines aplinkybes ir skundžiama teismo nutartis turi būti palikta nepakeista.Pareiškėja pateiktame pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad apie turto pardavimą sužinojo tik gavusi atsakovės ieškinį dėl iškeldinimo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie vykdoma vykdomąją bylą sužinojo prieš trejus metus, o su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi, nes nenori, kad ją iškeldintų. Akivaizdu, kad pareiškėja 2017-09-06 pateikdama apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-08-30 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1069-371/2017, toliau siekia, kad teisme nebūtų nagrinėjamas atsakovės pareiškimas dėl pareiškėjos, ieškovo ir kitų asmenų iškeldinimo bei tokiu būdu būtų toliau vilkinamas procesas. Ieškovas ir pareiškėja, veikdami sistemingai ir piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis, apsunkina teismo darbą bei vilkina procesą ir tokiais veiksmais apriboja atsakovės galimybes realizuoti savo teises į turimą nekilnojamą turtą.Suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, atsiliepimu į pareiškėjos G. L. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:Nuo 2015-08-25 turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo dienos iki pareiškėjos 2017-05-31 prašymo praėjo daugiau kaip pusantrų metų, todėl teismui nustačius, kad pareiškėja be pateisinamų priežasčių praleido 3 mėnesių terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, atskirasis skundas laikytinas nepaduotu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nenustatyta pagrindo atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolė J. J. vykdomojoje byloje Nr. 0052/14/00524 vykdė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-20 priimtą teismo įsakymą Nr. L2-465-371 dėl 3 566,46 Eur (12 314,26 Lt) skolos ir palūkanų bei 624,82 Eur (2 157,38 Lt) vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojo UAB ,,Gelvora“ naudai. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą, 2014-05-21 turto arešto aktu Nr. S-14009556 areštuotas skolininkui G. L. priklausantis turtas, t. y. 31,87 kv. m. ploto sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0650 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktą antstolė išsiuntė skolininkui 2014-05-21 raštu Nr. S-14009557. 2014-09-12 patvarkymu Nr. S-14016489 antstolė skyrė areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „Ide Art“ turto vertintojai R. V.. Patvarkymas išsiųstas skolininkui ir išieškotojui. Areštuoto turto vertės nustatymo ataskaita užfiksuota 2014-10-27 ekspertizės aktu Nr. 2014-113, kuriame nustatyta, kad areštuoto turto bendra rinkos vertė 2014-09-19 yra 30 000 Lt (8 688,60 EUR). 2014-09-19 vertinamo objekto apžiūros akte Nr. 1 pažymėta, kad antstolė informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros. Vykdant skolos išieškojimą iš skolininko G. L. darbo užmokesčio buvo išieškota 1 383,36 Eur, tačiau šios sumos nepakako padengti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, todėl 2015-04-20 patvarkymu Nr. S-150006435 antstolė paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes, kurių pradžia ir pabaiga – 2015-04-20 – 2015-05-20. Apie varžytynių paskelbimą skolininkas informuotas raštu. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, 2015-07-03 patvarkymu Nr. S-150011850 antstolė paskelbė antrąsias varžytynes, kurių pradžia ir pabaiga – 2015-07-03 – 2015-08-03. Apie varžytynių paskelbimą skolininkas taip pat informuotas raštu. Antrųjų varžytynių metu areštuotas turtas parduotas už 8 200 Eur suinteresuotam asmeniui (atsakovei) O. K.. Apie įvykusias varžytynes skolininkas informuotas 2015-08-04 raštu, o 2015-08-25 antstolė surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-150015432, aktą pasirašė pirkėja.Byloje taip pat nustatyta, kad 2015-10-15 Šalčininkų rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo G. L. ieškinys atsakovams O. K., antstolei J. J. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, UAB „Gelvora“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (civilinės bylos Nr. 2-124-604/2016). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimu ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-07 nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-2278-467-2016).Šalčininkų rajono apylinkės teisme 2017-06-09 buvo gautas pareiškėjos G. L. prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016 atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-08-30 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pareiškėja G. L., nesutikdama su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-08-30 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Pažymėtina, jog procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007 ir kt.). Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Taigi, tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo institutas formaliais pagrindais netaikytinas.Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui argumentų, kaip jos neįtraukimas į civilinės bylos Nr. 2-124-604/2016 nagrinėjimą sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Pažymėtina, jog vien formalus apeliantės nurodymas, kad ji neteko nuosavybės, nesudaro pagrindo spręsti, jog jos neįtraukimas į civilinės bylos Nr. 2-124-604/2016 nagrinėjimą sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Minėta, jog civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016 buvo nagrinėjamas klausimas dėl 2015-08-25 turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-l 50015432 pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Šioje byloje ieškovas G. L. prašė pripažinti negaliojančiu ginčijamą aktą CPK 602 str. 1 d. 6 p. pagrindu – turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Ieškovas ieškinį grindė ir tuo argumentu, kad antstolė su juo nebendradarbiavo, jam nebuvo žinoma apie turto įkainojimą, varžytines bei kitus antstolės veiksmus, todėl buvo pažeistos jo teisės. Kaip jau minėta, ieškovo ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-03-16 sprendimu atmestas. Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2016-10-07 nutartimi paliktas nepakeistas. Apeliantė, pateikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė aplinkybių, kad jos dalyvavimas byloje būtų sąlygojęs kitokį teismo sprendimą. Darytina išvada, jog prašymas grindžiamas formaliu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.Pažymėtina, jog viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-505/2013). Pareiškėja prašyme nurodo, jog apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą ji sužinojo tik po to, kai 2017-04-29 iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo gavo procesinius dokumentus civ. byloje Nr. 2-15-604/2017 dėl iškeldinimo iš namo. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų, pačios pareiškėjos teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog apie Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-03-20 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-465-371/2012 priteistą skolą, vykdomą priverstinį šios skolos išieškojimą ir turto realizavimo procesą pareiškėja G. L. sužinojo gerokai anksčiau, nei pareiškėja nurodo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, jog vykdomoji byla buvo užvesta 2014-05-08. Pati pareiškėja 2017-08-22 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie vykdomąją bylą ji sužinojo prieš trejus metus, kai sutuoktinis gavo laišką iš antstolės. Be to, 2014-09-12 buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Teismo posėdžio metu pareiškėja G. L. patvirtino, kad turtą vertintojui parodė ji pati. Taigi, jau tuo metu G. L., gavusi turto vertintojos jai pateiktą antstolės patvarkymą, turėjo suprasti, kad turto vertinimo tikslas – nustatyti turto rinkos vertę ir turtą priverstinai parduoti iš varžytynių, t. y. būtent tuo momentu pareiškėja objektyviai turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą. Nustatytos aplinkybės paneigia prašyme nurodytas aplinkybes, kad apie vykdomą išieškojimą iš turto, tuo pačiu ir galimą savo teisių pažeidimą, pareiškėja sužinojo tik 2017-04-29. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, jog pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikdama tik 2017-06-09, praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad apeliantės išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-124-604/2016. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).Suinteresuotas asmuo O. K. taip pat prašo skirti pareiškėjai G. L. 5 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iki 50 procentų iš šios baudos skiriant suinteresuoto asmens O. K. naudai.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmai, t. y. prašymo dėl proceso atnaujinimo, atskirojo skundo padavimas, nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Minėtų procesinių dokumentų padavimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal paskirtį, todėl suinteresuoto asmens prašymas skirti pareiškėjai baudą netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuoto asmens O. K. prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinti.