- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-1222-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16516-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- L. C., N. G. K., A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti sprendimai pažeidžia ieškovų konstitucines teises ir laisves, atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir išieškoti iš atsakovės ieškovams padarytą neturtinę žalą. Nurodė, jog Marijampolės apylinkės teismo teisėja E. P. viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes jos sprendimas prieštarauja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 6, 53 ir 62 punktams. Šių argumentų nevertino ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismai. Teismų sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 daliai, todėl negali būti teisėti ir galiojantys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų L. C., N. G. K. ir A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo.
3. Teismas nustatė, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Marijampolės apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 visiškai tenkino ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį, pareikštą atsakovei L. P.. Šis teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo, kuris 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šią dieną Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-559/2011 atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo.
4. Ieškovai ieškiniu reikalauja peržiūrėti pirmos instancijos sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo ir paliktas nepakeistas. Ieškovai prašo pirmos instancijos teismo atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas, kas pagal galiojančius įstatymus nėra galima, išskyrus tuos atvejus, jeigu ieškovai prašytų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010. Nagrinėjamojoje byloje reiškiami reikalavimai iš esmės yra analogiški Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 reikštiems ieškovų reikalavimams dėl konstitucinių teisių pažeidimų, padarytų Marijampolės rajono apylinkės teismo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010. Civilinėse bylose Nr. 2-6638-985/2018 ir Nr. 2-9233-571/2018 buvo atsisakyta priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
5. Teismas pripažino, jog ieškovų pareikšti reikalavimai nagrinėjamoje byloje yra jau įvertinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9233-571/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018 ir atitinkamai Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1875-259/2018 ir 2019 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-222-773/2019. Todėl teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
II. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovai L. C., N. G. K. ir A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas neatsižvelgė į ieškovų reikalavimą pripažinti, jog civilinėje byloje priimti sprendimai peržengia teismams įstatymų suteiktus įgaliojimus, prieštarauja Lietuvos teisės normoms, priimti, vykdant žinomai melagingą ieškinį pateikusių sukčių reikalavimus. Todėl sukčiai apgaulės būdu užvaldė svetimą turtą – prisiteisė žalą, kurią padarė patys. Tokiais pačiais pagrindais ieškovų ieškinį atsisakė priimti ir kiti teisėjai. Ieškovų ieškinys yra grįstas ne prielaidomis, o konkrečiomis teisės normomis, kurioms prieštarauja galimai korumpuotų teismų sprendimai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovų ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Reikalavimai ieškinio turiniui yra nustatyti CPK 135 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).
9. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-63-464/2010; taip pat žr. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-715-520/2010).
10. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-518-340/2010), vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1246-265/2011).
11. Ieškovai tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde teigia, jog savo reikalavimą grindžia aplinkybe, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti teismų sprendimai peržengia teismams įstatymu suteiktus įgaliojimus, prieštarauja Lietuvos teisės normoms ir akivaizdžiai priimti, vykdant žinomai melagingą ieškinį pateikusių sukčių reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pirmos instancijos teismas tinkamai išaiškino ieškovams, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 yra įsiteisėjęs ir jame nustatyti faktai bei pripažintos aplinkybės negali būti ginčijamos ieškovų ieškiniu.
12. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog ieškovai jau trečią kartą pareiškia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kurie jau buvo įvertinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9233-571/2018 ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018 ir atitinkamai Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1875-259/2018 ir 2019 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-222-773/2019. Ieškovams papildomai išaiškintina, jog turint duomenų, jog bylą Nr. 2-645-802/2010 išnagrinėjo galimai šališkas teismas ar buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida, jie gali pasinaudoti CPK 366 straipsnyje numatyta proceso atnaujinimo galimybe.
13. Pažymėtina, jog ieškiniu reikalaudami pripažinti, kad civilinėje Nr. 2-645-802/2010 priimti sprendimai pažeidė ieškovų konstitucines teises ir laisves bei atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir išieškoti iš valstybės ieškovams padarytą žalą, ieškovai nenurodo, kokias jų konstitucines laisves ir teises teismai pažeidė, nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-645-802/2010, kokią padėtį jie norintys atstatyti, kokia ir kokio dydžio jiems yra padaryta neturtinė žala. Ieškovų ieškinyje nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios paaiškintų ar sietųsi su jų reiškiamais reikalavimais. Taigi ieškovai nėra suformulavę ieškinio dalyko ir pagrindo. Atitinkamai ir atskirajame skunde ieškovai nenurodė jokių teisinių argumentų ar aplinkybių, galinčių patvirtinti pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu, pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo vertinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
15. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.