- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 2S-222-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04043-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- L. C., A. K., N. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų L. C., A. K. ir N. G. – K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., A. K. ir N. G. – K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl konstitucinės teisės ir laisvės pažeidimo, priimant teismams procesinius sprendimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. C., A. K. ir N. G. – K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog civilinėje byloje byloje 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia jų konstitucines teises ir laisves, garbę ir orumą. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi paliko galioti Marijampolės apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmesti ieškovų reikalavimai dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo, motyvuodamas tuo, jog ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė, jog ginčo šalys yra piliečiai ir valstybė, ieškinys yra grindžiamas ne Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis kaip išnagrinėtoje byloje Nr. 2-645-802/2010, o CK 6.272 straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovų L. C., A. K. ir N. G. – K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K. ir N. G. – K. dėl žalos atlyginimo yra įsiteisėjęs, o Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 apelianto A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo, o galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. K. pasirašo už ieškovus kaip veikiantis pagal įgaliojimą, tačiau teismui nepateikė jokių įgaliojimą patvirtinančių įrodymų.
5. Teismas pažymėjo, kad tų pačių ieškovų analogiškas ieškinys buvo 2018 m. liepos 25 d. pateiktas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovai L. C., A. K., N. G. – K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jei ieškinys dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo nenagrinėtinas apylinkės teisme, nurodyti, į kokią instituciją ar teismą dėl šių teisių gynimo reikia kreiptis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatsižvelgė, kad ieškinio reikalavimas buvo ne peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo buvo spręstas ginčas tarp elektros energijos vartotojo ir tiekėjo, o šią bylą prijungti ieškinio pagrįstumui įrodyti. Be to, šioje byloje apeliantai siekia įrodyti, kad jų konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, užkirto kelią ginti savo teises ir nenurodė, kur kreiptis dėl konstitucinių teisių ir laisvių gynimo.
1.2. Teisėja V. G. 2015 m. sausio 7 d. nutartimi nepriėmė ieškovų ieškinio, todėl privalėjo nusišalinti sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kadangi jos priimami sprendimai rodo siekį užkirsti kelią teisminiam procesui.
1.3. Teismas neįvertino, kad ankstesnėse bylose A. K. yra pateikęs notaro įgaliojimą, jog jis turi teisę teismuose atstovauti Danijos pilietės L. C. interesus Lietuvoje, o N. K. yra pareiškusi teismo posėdyje, kad atstovauti jos interesams įgalioja savo vyrą A. K.. Pažymėjo, kad šie įrodymai ir N. K. teisinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai yra pateikti civilinėse bylose Nr. N2-1330-301/2018 ir 2-6638-985/2018.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį ir ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, teikdami prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių prašymo motyvų, nepaaiškino, kokie įrodymai negalės būti ištirti ar kokios aplinkybės negalės būti įvertintos bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 322 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai A. K., L. C. ir N. G. – K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia jų konstitucines teises ir laisves, garbę ir orumą.
14. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai” ieškinį atsakovei L. P. (C.), tretiesiems asmenims A. K., N. G. – K. dėl žalos atlyginimo, iš atsakovės L. P. (C.) ieškovės naudai buvo priteista 5 844,09 Lt žalos atlyginimo, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 3P-559/2011 atsisakė priimti trečiojo asmens A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo. Kasacinės instancijos teismas, susipažinęs su kasaciniu skundu ir įvertinęs skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvus bei jų pagrindu padarytas išvadas, konstatavo, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie būtų pagrindas pripažinti, jog yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas kasacijos pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kasaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės, susijusios su elektros energijos apskaitos skaitiklio perkėlimu ir jo būkle, tačiau nepateikta motyvuotų teisinių argumentų, kokių esminių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, padarė bylą nagrinėję teismai (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog ieškovai neprašo peržiūrėti priimto įsiteisėjusio sprendimo, tačiau ieškinį grindžia CK 6.272 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.272 straipsnyje yra reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Pagal teismų praktiką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai, pareikšdami ieškinį, neįrodinėjo, kokios jų konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos, kokia žala dėl šių pažeidimų atsirado, kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėti veiksmai (CK 6.246 – 6.250 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai iš esmės siekia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo peržiūrėjimo, nustatant, kad teismo sprendimu buvo pažeistos jų konstitucinės teisės ir laisvės. Pažymėtina, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartyje, spręsdamas A. K. kasacinio skundo priėmimo klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo, išaiškino, jog kasatorius A. K. neįrodė esminių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priėmę procesinius sprendimus, tinkamai taikė teisės normas, todėl ieškovų teisių priimtais procesiniais sprendimais nepažeidė.
16. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys nebegali iš naujo pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo instancine tvarka, tačiau pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas, išskyrus jei procesas būtų atnaujintas CPK nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas yra peržiūrėtas instancine tvarka, kaip nustatyta šios nutarties 14 pastraipoje. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog pareiškėjas A. K. 2014 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje prašymą atnaujinti procesą, nepašalinus trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1667-264/2014 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjai A. K. ir N. G. – K. 2014 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą, nepašalinus trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-820-390/2015 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjai A. K. ir N. G. – K. 2015 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, Marijampolės apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi prašymą paliko nenagrinėtą, nutartis įsiteisėjo. Pareiškėjai A. K. ir N. G. – K. 2015 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Pareiškėjai A. K. ir N. G. – K. 2015 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-656-259/2016 minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys, kuriomis buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 ar šalių prašymas atnaujinti procesą buvo laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, yra įsiteisėję.
18. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos informacinės teismų sistemos nustatė, jog ieškovai D. K., N. G. – K. ir L. C. 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, jog civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018 ieškinį atsisakė priimti, o Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, nustatęs, jog apeliantų keliami klausimai dėl išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo nenagrinėtini atskirai nuo šios bylos iškeltoje kitoje byloje, todėl pirmosios instancijos turėjo pagrindą atsisakyti priimti apeliantų pareikštą ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1875-259/2018).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų ieškinys, pareikštas šioje civilinėje byloje yra tapatus ieškiniui, pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-6638-985/2018, nes bylos šalys (A. K., N. G. – K., L. C.) sutampa, aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovų reikalavimas (teismo procesiniais sprendimais pažeistos ieškovų konstitucinės teisės ir laisvės), sutampa, ginčo reikalavimas nurodytas tas pats (pripažinti konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą), ginčo objektas (procesinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010) taip pat sutampa. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl šios priežasties ieškovų ieškinys atsisakytinas priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų ieškinį, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad tokie veiksmai, kai yra pakartotinai reiškiami tapatūs ieškiniai ir kai yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atsisakoma priimti ieškinius, atskiruose skunduose kartojant tuos pačius argumentus, gali būti įvertinti apeliantų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kuriuos CPK 95 straipsnio 2 dalyje yra numatyta iki penkių tūkstančių eurų bauda, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentą, jog A. K. neteikė įgaliojimo atstovauti L. C. ir N. G. – K. bei jo teisinį išsilavinimą pagrindžiančių dokumentų, nes juos jau buvo teikęs bylą nagrinėjant 2010 metais, pažymi, kad šalims, o ne teismui tenka pareiga įrodyti tinkamą šalies atstovavimo faktą (CPK 12 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų nurodoma aplinkybė, jog įgaliojimas atstovauti ir teisinį išsilavinimą pagrindžiantys dokumentai buvo teismui teikiami 2010 metais, nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju proceso įstatyme numatytos sąlygos buvo įvykdytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. nepateikė įrodymų, jog A. K. yra įgaliotas vesti šią bylą. Taip pat pažymėtina, kad įgaliojimas yra rašytinis dokumentas (CK 2.137 straipsnis), todėl atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl N. G. – K. teismo posėdžio metu žodžiu duoto įgaliojimo A. K. ją atstovauti neturi teisinės reikšmės ir neįrodo, kad A. K. tinkamai atstovauja A. G. – K. (CK 2.137 straipsnis, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šios priežasties ieškinys negalėjo būti priimtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu kaip paduotas suinteresuoto asmens, kuris neįgaliotas vesti bylą.
22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta A. K. argumentą kaip nepagrįstą, jog teisėja V. G. turėjo nusišalinti, nes 2015 m. sausio 7 d. nutartimi nepriėmė ieškovų ieškinio, todėl jos priimami sprendimai rodo siekį užkirsti kelią teisminiam procesui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi, kurią priėmė teisėja V. G., pareiškėjo A. K. ir N. G. – K. prašymas dėl proceso atnaujinimo, nepašalinus prašymo trūkumų, buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pagal teismų praktiką, asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėja V. G. civilinėje byloje Nr. A2-457-571/2015 sprendė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, o šioje byloje sprendė ieškinio dėl konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo priėmimo klausimą ir šiose bylose teismo sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, nepriėmė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad A. K. savo teiginių, jog teisėja V. G. buvo šališka, nemotyvavo, konkrečių įrodymų nepateikė, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo teisėja V. G. neturėjo pagrindo nusišalinti nuo ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo (CPK 66 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka buvo patirtos 5,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apeliantų atskirąjį skundą, 5,42 Eur pašto išlaidos priteistinos iš apelianto A. K., pasirašiusio atskirąjį skundą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), 5,42 Eur (penkis eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.