Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2433-301/2014 pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K., Neringai G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K., N. G. K.. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 26 d. pateikė raštą dėl trūkumų šalinimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo A. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-645-802/2010 laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Teismas pripažino, kad 2014 m. gegužės 20 d. nutartis neįvykdyta, nes tik dalies trūkumų pašalinimas taip pat pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, leidžiančiu taikyti LR CPK 115 str. 3 d., 5 d.

Pagal CPK 370 straipsnio 1, 2 dalis, teismas gali prašymą atnaujinti procesą nagrinėti tik nustatęs, jog prašymas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 str. 1 d.) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). LR CPK 370 str. 1d. numato, kad jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka išsprendžia prašymo trūkumų pašalinimo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, apelianto atskirajame skunde išdėstytus paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo reikalavimas sukonkretinti prašymą yra nepagrįstas. Apelianto teigimu jis ir negali konkrečiai suformuluoti prašymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai prašymo atnaujinti procesą turiniui yra imperatyvūs (CPK 369 str.), todėl jų nesilaikymas sukelia neigiamus procesinius teisinius padarinius (CPK115 str. 3 d.). Procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę pareiškėjui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti prašymo. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškimas paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nepašalino ieškinio trūkumo – nurodyti konkretų prašymą atnaujinti procesą. 2014 m. gegužės 26 d. rašte dėl trūkumų šalinimo pareiškėjas nesuformulavo konkretaus prašymo atnaujinti procesą, prašyme tik kvestionuojami priimti sprendimai civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.

Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad reikalavimas sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas, nes ginčas byloje yra ne dėl turtinių santykių ar konkrečios sumos, o dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytas apelianto argumentas atmestinas, kadangi LR CPK 83 str. yra išvardinti atvejai, kada atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad apeliantas A. K. nėra vartojimo santykių dalyvis, todėl jis turi savo prašyme atnaujinti procesą nurodyti ginčijamą sumą ir apmokėti prašymą žyminiu mokesčiu. Kaip matyti iš pateikto rašto dėl trūkumų šalinimo apeliantas nesutiko su teismo nustatytu trūkumu ir jo nepašalino.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskiroji skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės, todėl nevertintini. Pažymėtina ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2014 m. gegužės 20 d. nutartis neįvykdyta, nes tik dalies trūkumų pašalinimas taip pat pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu, leidžiančiu taikyti LR CPK 115 str. 3 d., 5 d.. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, prašymą atnaujinti procesą laikydamas nepaduotu ir grąžindamas pareiškėjui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.