- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1875-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02713-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- L. C., A. K., N. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. C., A. K., N. G. – K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų L. C., A. K. ir N. G. - K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl konstitucinės teisės ir laisvės pažeidimo, teismams priimant procesinius sprendimus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. K. ir L. C., N. G. – K., atstovaujamos A. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims A. K. ir N. G. K. dėl žalos atlyginimo, yra įsiteisėjęs; Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1837-413/2010 apelianto A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad pagal CPK 340 straipsnį, įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo forma yra kasacija.
4. Teismas konstatavo, kad galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose. Be to nurodė, kad A. K. pasirašo už ieškovus kaip veikiantis pagal įgaliojimą, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai, kad A. K. yra įgaliotas vesti bylą būtent reiškiant šį ieškinį, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose numatytais pagrindais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovai A. K. ir L. C., N. G. – K., atstovaujamos A. K., prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pateiktas ieškinys yra pagrįstas reikalavimu ne peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą kasacine tvarka, o pripažinti, jog teismai, priimdami procesinius veiksmus, pažeidė ieškovų konstitucines teises ir laisves. Todėl, sutinkamai su CPK 5 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 4 dalimi, ieškovų kreipimasis į teismą yra teisėtas ir pagrįstas.
5.2. Visi reikalingi atstovavimui įgaliojimai buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2-1330-301/2018. Minėtoje byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovė N. G. K., sutinkamai su CPK 57 straipsnio 4 dalimi, pareiškė įgaliojanti savo vyrą – bendrininką A. K., atstovauti ją ginant jos teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.
Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Sutiktina su apeliantais, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Pažymėtina, kad proceso dispozityvumo principas užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti jų pasirinktą gynimo būdą teismas gali pritaikyti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. K., kartu su kitomis ieškovėmis L. C. ir N. G. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, prašydami pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvoje galiojančioms materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, jog galiojantys įstatymai nenumato įsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismuose. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį ir kitu minėtame straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. kai ieškinys paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, nes teismui nėra pateikti įrodymai apie A. K. teises veikti kitų ieškovių vardu reiškiant būtent šį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes jis buvo grindžiamas reikalavimu ne peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o pripažinti, jog teismai, priimdami procesinius veiksmus, pažeidė ieškovų konstitucines teises ir laisves. Be to, apeliantų teigimu, įgaliojimai A. K. atstovauti teisme yra pateikti kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1330-301/2018, todėl ši byla turėtų būti prijungti prie nagrinėjamos bylos. Su atskiruoju skundu nesutiktina.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 pagal ieškovės AB „Rytų skirstomieji tinklai” ieškinį atsakovei L. P. (C.), tretiesiems asmenims A. K., N. G. K. dėl žalos atlyginimo, iš atsakovės L. P. (C.) ieškovės naudai priteista 58 44,09 Lt žalai atlyginti, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 974,33 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimti procesiniai sprendimai prieštarauja materialinės teisės normoms ir pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę į teisingą teismą. Kaip leidžia įsitikinti apeliantų ieškinio turinys, minėto reikalavimo faktinį pagrindą ieškovai grindžia tuo, kad tik teismas turi įvertinti minėtoje civilinėje byloje priimtų procesinių sprendimų atitiktį materialinės teisės normoms ir patvirtinti arba paneigti ieškovų argumentus, kad byloje priimti procesiniai sprendimai prieštarauja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 punkto reikalavimams, dėl kurių ir buvo pasisakyta šiuose sprendimuose.
Darytina išvada, jog apeliantai, inicijuodami atskirą civilinę bylą, siekia išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimas jau buvo atliktas instancine tvarka. Pažymėtina, jog teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei proceso atnaujinimas, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriuje, reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareikšti atskiroje civilinėje byloje apeliantų materialiniai teisiniai reikalavimai, kvestionuojant teismo priimtų procesinių sprendimų atitiktį teisės normoms, reiškia ne ką kitą, kaip siekį nustatyti faktus, jau nustatytus užbaigtoje civilinėje byloje, nors bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nėra kompetentingas atlikti tos pačios instancijos teismo išnagrinėtos civilinės bylos procesinės kontrolės funkcijas.
Kaip numatyta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys nebegali iš naujo pareikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog šioje byloje apeliantų keliami klausimai dėl išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo nenagrinėtini atskirai nuo šios bylos iškeltoje kitoje byloje, todėl pirmosios instancijos turėjo pagrindą atsisakyti priimti apeliantų pareikštą ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad per ieškinio trūkumų šalinimą yra sudaroma galimybė į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, kliudančius pradėti procesą pagal jo pareiškimą, teismui iš karto neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, kartu nekliudant asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo (CPK 5, 7 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinį pasirašiusio asmens įgaliojimų vesti bylą kitų asmenų vardu, pirmiausia turėtų skirti terminą šiam procesinio dokumento trūkumui pašalinti (CPK 111 straipsnio 5 dalis, 115 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis). Ir tik pareiškėjui nepašalinus nurodytų trūkumų, teismas galėtų spręsti ieškinio atsisakymo priimti klausimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju, kaip konstatuota šios nutarties 15 punkte, ieškinį yra pagrindas atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.