Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (8 veikos), 214 str. 1 d. (4 veikos), 215 str. 1 d. (11 veikų), 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (7 veikos), 182 str. 3 d., 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 63 str. 1,4 d. – laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Užskaityta 17 dienų. 2015 m. gegužės 6 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. (7 veikos) perkvalifikuotos į BK 182 str. 3 d., paskiriant už kiekvieną po 30 parų arešto, BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. (6 veikos) į BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., paskiriant už kiekvieną po 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., 63 str. 1 d., 4 d. paskirta subendrinta bausmė - 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 30 d., o pabaiga – 2017 m. gegužės 13 d. Neatlikta bausmės dalis - 1 metai 4 mėnesiai 13 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2015 m. gruodžio 30 d., dieną). Anksčiau teistas 14 kartų.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi tenkino prokurorės skundą ir atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (81 balas) ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis D. Š., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat paleidus jį lygtinai, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, bausmės tikslai, bus pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atė­mi­mo bausmę pataisos įstaigose atlie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabi­li­ta­cijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pra­šymus lygtinai paleisti iš pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pa­žan­ga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenu­sikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įsta­tymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabi­litacijos plane nu­ma­tytas priemones ir atli­ku­siam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo baus­mės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukš­čiau nurodytus reika­la­vi­mus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laiky­sis įstatymų ir nenu­si­kals. Pagal šiuo metu ga­lio­jantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, spren­džiama pagal nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džian­tis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respu­b­li­kos bau­džia­mojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svars­tyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lyg­ti­nio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nu­teis­tojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. Š. priklauso ne žemos, o vidutinės rizikos grupei (81 balų), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus infor­ma­ciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteis­to­jo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteis­to­jo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip anksčiau minėta, nuteistasis D. Š. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų programoje“, „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, „Kitoks“, „Teisinio ir socialinio švietimo“, „Anoniminių alkoholikų“ užsiėmimuose, mokėsi „Profesinio rengimo centre“, tačiau vien tik mokymasis ir dalyvavimas minėtose programose bei užsiėmimuose nero­do akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatyta, kad rizika sumažėjo 5 balais), tačiau yra pakankamai didelė (81 balų). Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebu­vo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu D. Š. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (2 kartus), ir baustas (7 kartus), paskutinį kartą nuo­bau­da paskirta 2014 m. kovo 3 d. už narkotinių medžiagų vartojimą. Pažymėtina, kad nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas ne tik iš karto atvykus į pataisos namus, bet ir vėliau, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reika­la­vi­mai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis teistas šešis kartus, nusikaltimai turtinio pobūdžio, dažniausiai padaryti bendrininkų grupės, pats nuteistasis yra impulsyvus, pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau gailisi, iškilusias problemas kartais sprendžia taikydamas netinkamus būdus, turi nusikalstamą elgesį palaikančias nuostatas, be to, nors turi darbo įgūdžių, įgytų iki patekimo į pataisos namus, jis dirbo seniai, laisvės atėmimo vietoje nedirbo, o būdamas laisvėje dalį lėšų pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamos veiklos, kas įvertinta kaip kriminogeniniai veiksniai, padidinantys ga­li­my­bę nusikalsti pakartotinai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad visi D. Š. įvykdyti nusikaltimai kilę iš to paties motyvo – prastos finansinės padėties, tačiau atlikdamas bausmę nuteistasis nedalyvavo elgesio pataisos programose, kurios mažintų turtinių nusikaltimų pakartotinumo riziką.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlie­ka už baudžiamojo nusižengimo ir 4 tyčinių nusikaltimų – 2 apysunkių ir 2 nesunkių – padarymą. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 2 kartus buvo paskatintas, tačiau žymesnių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. Š. jis lai­ky­sis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteis­tasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nuta­ri­mą taikyti nuteistajam lygtinį palei­di­mą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės rajono apy­linkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo D. Š. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.