Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-798-493/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-12-19Tauragės apylinkės teismas
  2. T-102-385/2015Nutartis · 2015-05-06Tauragės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-01Klaipėdos apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-29Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2016-06-22Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2016-08-30Kauno apygardos teismas
  7. T-434-610/20162016-09-02Marijampolės apylinkės teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2016-10-04Kauno apygardos teismas
  9. T-27-537/2017Nutartis · 2017-01-31Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-22
Bylos Nr.
1S-798-493/2016
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00621-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-798-493/2016Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00621-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas ir atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. Š..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, kuriuo paskirtos bausmės buvo pakeistos Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi perkvalifikavus nusikalstamas veikas. D. Š. nuteistas galutine 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.Komisijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistajam D. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydamas pakeisti Komisijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarimą ir priimti nutartį nepatvirtinti nutarimo, kuriuo nuteistajam D. Š. taikytas lygtinis paleidimas.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam D. Š..Nuteistasis D. Š. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 26 d. nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nustatant BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigas.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nutartyje neaptarė jo asmenybės, galimybes integruotis laisvėje charakterizuojančių duomenų, resocializacijos klausimų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Nuteistojo manymu, priimdamas nutartį teismas neįvertino daugelio Komisijos nurodytų aplinkybių, tai yra, kad jis yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, lankė socialinės reabilitacijos programas, buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis.Nuteistasis skunde pažymi, kad buvo jau du kartus išleistas trijų parų ilgalaikei išvykai į namus ir tai rodo, kad jo elgesys nesukelia jokios rizikos visuomenei. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistasis yra tris kartus skatintas, palaiko labai glaudžius santykius su šeimos nariais, su žmona dengia priteistą ieškinį, paleistas lygtinai iškart pradės dirbti, gyvens su žmona ir sūnumi. Nuteistasis skunde teigia esąs padaręs tvirtą išvadą, kad ateityje daugiau nenusikals, o jo teigiamas elgesys pataisos namuose tik įrodo, kad nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Nuteistojo D. Š. skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimų

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis D. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (85 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – jo darbinė motyvacija teigiama, tačiau jis įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įskaitant papildomas programas, dalyvavo individualiuose susitikimuose, kurių metu su nuteistuoju kalbėtasi auklėjamojo pobūdžio temomis. Aplinkybės, jog D. Š. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja būrio gerbūvio darbuose, su pataisos namų darbuotojais ir kitais nuteistaisiais elgiasi pagarbiai ir mandagiai, galiojančių nuobaudų neturi ir yra tris kartus skatintas, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Tačiau įvertintina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo septynis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat ir už grubius režimo pažeidimus. Taigi vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis D. Š. bausmę atlieka už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pajamos iš šių nusikaltimų sudarė dalį jo pragyvenimui skirtų lėšų. Nors jo nuostatos į darbą pataisos namuose ir mokymąsi teigiamos, tačiau jis nei dirba, nei mokosi, taigi nėra pagrindo spręsti, kad deda maksimalias pastangas įgyti įgūdžių, kurie bus reikalingi užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį laisvėje. Nuteistajam priteistas civilinis ieškinys, tačiau jį, nuteistojo teigimu, dengia žmona, kuri taip pat nuteistajam siunčia pinigines perlaidas. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, priima sprendimus, kurių vėliau gailisi, iškilusias problemas kartais sprendžia taikydamas netinkamus sprendimo būdus. Rizika pakartotinai nusikalsti sietini su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, lėšų tvarkymo, gyvenimo stiliaus ir draugų problemomis. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų (ypač susijusių su materialiniu apsirūpinimu) sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro 42 statiniai balai ir 43 dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Nuteistojo D. Š. lygtinio paleidimo klausimas Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundu, kuriame prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą ir priimti nutartį šio nutarimo nepatvirtinti. Toks prokuroro skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų.BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą, prokuroras, skųsdamas tokį Komisijos nutarimą, privalėjo nurodyti, kodėl, jo manymu, Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas. Tuo tarpu prokuroras skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti D. Š. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo pateikti ne skunde dėl Komisijos nutarimo, bet atsiliepime pareikšdamas savo poziciją dėl nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Taigi prokuroro skundo prašymas pakeisti Komisijos nutarimą iš esmės buvo atmestas. Dėl šios priežasties skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo D. Š. skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgerdas Urbšys