Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui R. Z., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vaiko, J. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo dokumentuose motina įrašyta – R. V., tėvas – R. Z..

Byloje yra nustatyta, jog ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas nekilnojamojo turto, registruoto jo vardu neturi.

Darbo užmokesčio pažymoje nurodoma, kad R. V. iš pelno, kaip darbo užmokestį 2024 metų sausio – kovo mėnesiais išsiėmė 1 360 Eur. Jai taip pat yra mokama išmoka vaikams.

Atsakovas R. Z. neteikė jokių dokumentų apie savo turtinę padėtį. Iš jo paaiškinimo, pagrindinėje darbovietėje jis gauna iki 2 150 Eur, (duomenys neskelbtini) 196 Eur ir sekmadieniais dirba pagalbinį darbą, už kurį gauna apie 100 Eur. Bendrovė (duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvoje, tad iš Sodros buvo gauti duomenys, jog atsakovas dirba joje ir jam mokamas 341 Eur atlyginimas.

VĮ ,,Regitra“ nurodė, jog ieškovės vardu yra registruota transporto priemonė KIA SPORTAGE (13 metų senumo), atsakovo vardu Lietuvoje nėra įregistruotų transporto priemonių. Atsakovas nurodė, kad Vokietijoje jis ,,lizinguoja“ 10 metų senumo automobilį AUDI.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-513/2007; Nr. 3K-3-41/2010).

Byloje esantys dokumentai ir šalių paaiškinimai neginčijamai patvirtina faktą, jog nepilnametis sūnus J. nuolat gyveno su mama. Jam ta gyvenamoji aplinka yra įprasta, jo santykis su mama yra geras, kartu gyvena jo senelė. Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių sūnus J. nuo pat gimimo gyvena su mama. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir patvirtino, kad džiaugiasi, jog mama rūpinasi vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyrius neturi jokių duomenų, jog vaiko motina būtų neužtikrinusi vaikui reikalingų gyvenimo sąlygų. Teismas daro išvadą, kad vaiko interesus geriausiai atitiks jo gyvenimas su motina, nes ji pastaruoju laiku viena ir rūpinosi savo vaiku. Su tėčiu jis susitinka tik tada, kai jis grįžta iš Vokietijos, o tai būna gan retai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nenurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti vaiko motinos netinkamu elgesiu, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą J. Z. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. V..

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

Toks įstatyme įtvirtintas tėvų ir vaikų teisių bei pareigų reguliavimas visų pirma reiškia, kad vaikas turi teisę nuolat bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu ar tėvai tarpusavy dėl to sutaria, ar ne. Todėl kilus ginčui tarp tėvų, vaiko interesų apsaugą ir teisę bendrauti su abiem tėvais turi užtikrinti teismas, nustatydamas tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka jo interesus, o ne kurio nors iš tėvų norus. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Konkrečiu atveju ieškovė neprašo nustatyti konkrečios ir detalios bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi vaiko tėvas nuolat gyvena Vokietijoje ir į Lietuvą grįžta retai. Ji patvirtino, kad neprieštarauja ir nedraus ir ateityje vaiko tėvui bendrauti su sūnumi J..

Atsakovas teismo posėdžio metu pritarė tokiai tvarkai.

Teismo vertinimu konkrečiu atveju nenustatytina detali tėvo R. Z. bendravimo su sūnumi J. tvarka, nes nustačius ją detalią, gali kilti keblumų ją vykdant. Vaiko tėvas nuolat gyvena užsienyje. Kartu pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Dėl išlaikymo

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. Z. nepilnamečiam sūnui J. Z. išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į vaiko motinos R. V. banko sąskaitą. Nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko motina R. V..

Atsakovas teismo posėdyje prašė šio reikalavimo netenkinti. Jis pats gera valia teikė vaikui išlaikymą, o nuo šių metų kovo mėnesio perveda po 200 Eur sūnui J.. Jis neturi jokios galimybės mokėti vaikui didesnio išlaikymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Pareiga išlaikyti vaikus išlieka ir kartu su vaiku negyvenančiam tėvui (motinai) (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2 dalis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šalių sūnus J. Z. yra nepilnametis, todėl atsakovas turi pareigą jį išlaikyti ir bylos duomenimis šią pareigą iš dalies vykdo, nuo 2024 m. vasario mėnesio, pervesdamas sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 200 Eur, anksčiau mokėjo mažesnes sumas. Atsakovas 2021 – 2022 metais mokėjo po 145 Eur išlaikymui, vėliau jį padidino 5 eurais iki 150 Eur, kurį mokėjo iki 2024 metų sausio mėnesio. 2024 metų kovo mėnesį sumokėjo 400 Eur už vasario ir kovo mėnesius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą. Nors įvertinus įprastus būtinus J. Z. poreikius, išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudarytų 730 Eur. Ieškovės nuomone toks išlaikymo dydis, kurį skirs abu tėvai, sudarantis 600 Eur sumą per mėnesį, būtų pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA) (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 724 Eur, 709 Eur į rankas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, Nr. 3K-3-495/2009; Nr. 3K-3-209-916/2016). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalių nepilnamečio sūnaus J. poreikiams tenkinti reikalinga 730 Eur suma: maistui – 250 Eur; mokyklinės ir lavinimo prekės – 30 Eur; būsto išlaidoms – 100 Eur; aprangai, avalynei – 100 Eur; sveikatinimui ir kitoms paslaugoms – 30 Eur; higienos reikmenims – 30 Eur; įvairioms šventėms (Kalėdoms, Velykoms ir kt.) – 20 Eur; pramogoms, laisvalaikiui, užklasinei veiklai – 90 Eur; transporto (kuro) išlaidoms – 50 Eur, mobiliam telefonui – 10 Eur, nenumatytoms išlaidoms – 20 Eur.

Teismas su ieškovės argumentais iš esmės sutinka bei pažymi, jog nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymas turi būti nustatytas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, įvertinus tėvų finansines galimybes teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Įvertinus ir apibendrinus visus vaiko poreikius, teismas laiko, kad konkrečiu atveju per mėnesį vaiko, J., būtiniesiems poreikiams patenkinti yra būtinos apie 700 Eur išlaidos. Vaikas yra dvylikos metų amžiaus, lanko mokyklą, futbolo būrelius, turi sveikatos problemų, apie kurias ieškovė prakalbo tik prieš pat baigiant nagrinėti bylą. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus vaiko poreikius, daro išvadą, kad ieškovės paskaičiuotas išlaikymas 730 Eur vaikui per mėnesį, įvertinus vaiko amžių, ir poreikius yra realus. Ieškovė suformuluodama reikalavimą priteisti 300 Eur išlaikymą, į bendrą vaiko išlaikymą jau įskaičiavo ir valstybės mokamą išmoką vaikui.

Ieškovės turtinė padėtis yra gera: ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi pastovias pajamas, kurios 2024 metų pradžioje sudarė apie 1360 Eur į mėnesį. Ji turi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir automobilį.

Atsakovo turtinė padėtis taip pat vertintina kaip gera, kadangi atsakovas taip pat turi darbą (dirba kaip nurodė trijuose darbuose) ir kiekvieną mėnesį užsidirba apie 2446 Eur pajamas pragyvenimui. Tiksliai paskaičiuoti atsakovo gaunamas pajamas ir išlaidas yra sunku, kadangi atsakovas neteikė teismui jokių dokumentų, apie viską nurodydamas tik žodžiu. Tikėtina, kad jis uždirba arba turi galimybę uždirbti ir didesnes pajamas. Jis apie 8 metai gyvena Vokietijoje, kur nuomojasi gyvenamąjį būstą, gyvena vienas, turi tik augintinį – šunį. Atsakovas nurodė, kad jis turi sveikatos problemų, kurias ir tvarkėsi grįžęs į Lietuvą. Atsakovas nepateikė teismui dokumentų ir apie savo sveikatą ir nenurodė, kad jo sveikatos problemos yra tokios, kurios būtų neišsprendžiamos. Taigi, darytina išvada, kad šios problemos gali būti išsprendžiamos ir atsakovas, tikėtina, darbingumo nepraras.

Pažymėtina, jog atsakovas buvo įpareigotas pateikti Vokietijoje banke turimų sąskaitų į kurias gauna pajamas, išrašus, dokumentus apie jo patiriamas išlaidas, tačiau atsakovas jokių duomenų, galinčių pagrįsti jo turtinę padėtį, teismui neteikė, kaip neteikė ir dokumentų apie sveikatą.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus sveikatos sutrikimus byloje nėra, atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie bet kokias kitas aplinkybes, galinčias riboti jo darbingumą, todėl atsižvelgiant į tai, kas aptarta ir į tai, kad atsakovas iš esmės visiškai jokių duomenų apie turtinę padėtį neteikia, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas sąmoningai neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties ir jo turtinė padėtis yra pakankamai gera, ir leidžianti teikti sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Svarbu tai, jog nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, svarbu tai, jog turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, CK 3.186 straipsnis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent jo poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal minėtą įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Atsižvelgiant į šiuo metu valstybės pagal Lietuvos Respublikos Išmokų vaikams įstatymą mokamos išmokos vienam nepilnamečiam vaikui dydį (96,25 Eur), spręstina, kad ieškovės prašoma iš atsakovo nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo faktinė suma 300 Eur yra reali ir atitinka vaiko poreikius bei tėvų galimybes.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

R. V. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą 3 370,18 Eur už trejus metus, nurodydama, kad tuo laikotarpiu atsakovo teiktas išlaikymas nebuvo pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsakovas nesutiko su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nurodydamas, kad jis visą laiką mokėjo išlaikymą vaikui, keičiantis situacijai jį didino ir laikė, kad toks teikiamas išlaikymas atitinka vaiko poreikius.

Ieškovė, pateiktame ieškinyje labai detaliai lentelėje išdėstė, kokį išlaikymą vaikui turėjo teikti tėtis ir kokį jis realiai teikė. Iš ieškovės paskaičiavimų matyti, kad 2021 m. nuo balandžio iki gruodžio mėnesio išlaikymo suma paskaičiuota pagal MMA, atskaičius mokesčius ir minusavus valstybės mėnesinę išmoką vaikui buvo 398 Eur, kuri padalinus ją abiem tėvams lygiomis dalimis buvo 199 Eur. Atsakovas gi 2021 metais mokėjo po 145 Eur, 2022 metais kiekvienas iš tėvų turėjo mokėti po 229,75 Eur, atsakovas mokėjo 145 Eur, 2023 metais kiekvienas iš tėvų turėjo mokėti po 273,62 Eur, atsakovas mokėjo 150 Eur nuo 2023 m. vasario mėnesio, 2024 metais kiekvienas iš tėvų turėjo mokėti po 306,37 Eur, atsakovas 2024 m. sausio mėnesį mokėjo 150 Eur, o nuo 2024 m. vasario mėnesio – po 200 Eur. Taigi iš pateiktos lentelės matyti, kad atsakovas 2021 ir 2022 metais mokėjo tik po 145 Eur vaikui išlaikyti, t. y. mokėjo mažesnį nei jam priklausiusį mokėti minimalaus išlaikymo dydį ir taip atsakovas nepagrįstai vaiko išlaikymo didesnę naštą perkėlė ieškovei. Dvejus metus mokėjo visiškai tą patį išlaikymą, nei kiek nepadidindamas išlaikymo sumos ir jo net neindeksuodamas. 2023 metais atsakovas mokamą išlaikymą padidino tik 5 Eur ir mokėjo 150 Eur, o 2024 m. padidino iki 200 Eur. Taigi iš aptarto akivaizdu, kad atsakovas nemokėjo išlaikymo, koks jis turėtų būti mokamas vaikui, skaičiuojant jį pagal MMA, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jam dar neįsiteisėjus. Išlaikymas, priteistinas nuo 2024 m. balandžio 11 d.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, spręstinas iš atsakovo ieškovei priteistinų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 140 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti ir patyrė 20,08 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (už dokumentų gavimą iš registrų), taigi iš viso patyrė – 1 235,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pripažįsta šias išlaidas būtinomis, protingomis ir pagrįstomis, jų dydis neviršija išlaidų, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos 1 235,08 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 156,83 Eur (300,00 x 12) + 3370,18) x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Valstybė šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.174, 3.192, 3.196, 3.200 straipsniais, CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės kartus su motina R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki jo pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio 15 dienos į R. V. banko sąskaitą. Išlaikymo sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymą, skirtą J. Z., uzufrukto teise valdo ir tvarko jo motina R. V..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 370,18 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų 18 euro centų) nepilnamečio vaiko J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. balandžio 11 d.

Nenustatyti atsakovo R. Z. bendravimo su nepilnamečiu vaikui J. Z. tvarkos, pripažinus, kad ieškovė R. V. neprieštaraus tėvo ir sūnaus neribotam bendravimui, atsižvelgiant į vaiko sveikatą, užimtumą, norus ir interesus.

Priteisti iš R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 235,08 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156,83 Eur žyminio mokesčio valstybei. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.