- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2-830-451/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01828-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Trečiasis asmuo
- E. R.
dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai, argumentai.
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ (toliau – ir atsakovė) 156,54 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (dokumento registracijos Nr. DOK-40361).
2. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2022 m. birželio 9 d., dėl nesandarių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų, o būtent stogo, prasiskverbęs vanduo apgadino ieškovės apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). Tarp Ieškovės ir E. R. (toliau – ir draudėjas, trečiasis asmuo) 2022 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. buvo apdraustas draudėjo Turtas. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip trečiojo asmens Turto draudikui, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 156,54 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Dublike ieškovė nurodė, kad dėl rašymo apsirikimo buvo klaidingai nurodyta draudiminio įvykio data, t. y. vietoj 2022 m. birželio 6 d. klaidingai nurodyta 2021 m. birželio 6 d. Ieškovė teigia, kad atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, akivaizdu, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir atsiradusių padarinių – buto apliejimo.
3. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
II. Atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimų argumentai
4. Atsakovė atsiliepimu ir tripliku prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (DOK-133272, DOK-149633).
5. Atsakovė nurodė, kad yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė. Ieškovė regreso būdu reikalauja iš atsakovės priteisti 156,54 Eur žalą, savo reikalavimą grįsdama tuo, kad 2021 m. birželio 9 d. ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas išorinių konstrukcijų, o būtent stogo, prasiskverbęs vanduo apgadino butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu, buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo išorinių konstrukcijų priežiūrą. Pažymėtina, kad apie minėtą avariją atsakovei, kaip namo administratoriui, nebuvo pranešta, todėl nebuvo nustatytas apliejimo šaltinis ir kitos reikšmingos aplinkybės. Taip pat paminėtina ir tai, kad atsakovės įmonėje nėra jokios informacijos, kad buvo atlikti remonto darbai minėtame bute po įvykusios avarijos. Atsakovė atliko kasmetinę statinio apžiūrą, kurios metu nebuvo fiksuota jokių defektų susijusių su stogu. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad avarija įvyko 2021 m. birželio 9 d., nors gyventojas apsidraudęs yra tik nuo 2022 metų, todėl darytina išvada, kad tai yra nedraudiminis įvykis.
6. Atsakovė triplike nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ieškinyje per klaidą nurodyti ne tie įvykio metai. Kadangi pas atsakovę gyventoja neregistravo įvykio, o pateiktame ieškovės turto apžiūros akte nurodyta, kad kalbėjosi su kaimynu, todėl atsakovė susisiekė su (duomenys neskelbtini) buto savininku, kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto gyventoja į jį kreipėsi dėl šio įvykio prieš metus, kas reiškia 21 metais, pažymėdamas, kad ir pas jį taip pat matėsi vandens pratekėjimo žymės, todėl pats ėjęs pažiūrėti stogo, o į atsakovę nesikreipė, kadangi vandens pratekėjimas baigėsi ir daugiau nepasikartojo. Atsakovė mano, kad įvykis įvyko 2021 m. birželio 21 d., todėl yra nedraudiminis. Taip pat nesutiktina su tuo, kad dėl atsakovės tiesioginių pareigų nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo, t. y. laiku nepastebėtos blogos išorinių namo konstrukcijų, o būtent stogo, būklės, dėl ko 2022 m. birželio 9 d. per daugiabučio namo stogą prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas apdraustas Draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsiradusią žalą. Pažymėtina, kad atsakovė kaip namo administratorius vykdė visas savo pareigas. Atlikdama statinio kasmetinę apžiūrą jokių defektų nepastebėjo, kurie galėtų įtakoti pratekėjimą. Taip pat atliekant namo nuolatinius stebėjimus nebuvo registruota defektų susijusių su stogu (pridedamas techninės priežiūros žurnalas). Atsakovas namą administruoja tik nuo 2020 m. spalio 26 d., jokių nusiskundimų iš gyventojų taip pat negavo, tai parodo pridedamas išrašas iš dokumentų valdymo sistemos, kur yra registruojami gyventojų skundai. Paminėtina, kad savalaikis avarijų likvidavimas ir žalos kilimo užkardinimas priklauso ne tik nuo atsakovės veikimo, bet visų pirma nuo gyventojų reagavimo laiku pranešant apie užfiksuotą įvykti. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo bendraturčiai būtų informavę atsakovę apie netvarkingą stogo būklę, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio vandens pratekėjimui pro stogą. Teigia, kad atsakovė vykdė visas savo pareigas. Statinio kasmetines apžiūras atliko tiek 2020, tiek 2021 metais, kuriose matyti, kad nėra fiksuoti jokie gedimai susiję su stogo danga. Atsakovė vykdė statinio nuolatinius stebėjimus bei pildė techninės priežiūros žurnalą, kuriame matyti, kad nėra fiksuota jokių gedimų susijusių su stogu, taip pat negavo jokių pranešimų ar skundų iš gyventojų susijusių su stogo defektu.
7. Teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
8. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra aplieto buto savininkas. Teigia, kad butas buvo aplietas po liūties. Vonioje buvo aplietos lubos, apliejimą pastebėjo sekančią dieną po liūties, kai grįžo iš sodo. Apie įvykį informavo draudimą, tačiau namo administratoriaus neinformavo. Teigia, kad aplieta galėjo būti per stogą, nes viršuje buto nėra, tik palėpė. Palėpės neapžiūrėjo, nei tada kai butas buto aplietas, nei atvykus draudimo bendrovės atstovui. Paaiškino, kad apžiūros aktą pasirašė giminaitis Kasparas, nes trečiasis asmuo turėjo išvykti anksčiau. Teigia, kad į draudimą kreipėsi trijų dienų bėgyje po įvykio. Nurodė, kad sode buvo penkias dienas, ir grįžus buvo prabėgimas vonioje. Nurodė, kad virš buto esanti palėpė yra negyvenama. Teigia, kad įvykis įvyko 2022 metais. Paaiškino, kad namo stogas yra tvarkingas, prieš maždaug penkis metus buvo pakeistas stogas, tačiau netvarkingi latakai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinį atmesti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir teisinio reglamentavimo
9. Atsakovė yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė nuo 2020 m. spalio 26 d.
10. Byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 11 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu E. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Draudiminis laikotarpis nuo 2022 m. gegužės 18 d. 00:00 val. iki 2023 m. gegužės 17 d. 24:00 val. Draudžiamojo objekto adresas (duomenys neskelbtini).
11. Turto apžiūros aktas buvo surašytas 2022 m. birželio 20 d., įvykis pripažintas draudiminiu ir 2022 m. birželio 23 d. mokėjimo nurodymu ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 156,54 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.
12. Turto apžiūros akte nurodyta, kad galimai dėl nesandarios stogo dangos liūties metu vanduo per palėpės patalpą pateko į draudėjo butą ir apgadino apdailą.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui (šiuo atveju ieškovei), išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).
14. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kitais atvejais, kai užliejimas įvyksta dėl priežasties, nesusijusios su statinio ar įrenginio konstrukciniais trūkumais, savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Dėl žalos ir jos dydžio
15. Byloje kilo ginčas dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto apliejimo datos. Turto apžiūros akte nurodyta, kad įvykis įvyko 2021 m. birželio 9 d. Ieškovė teigė, kad tai yra rašymo apsirikimas ir įvykis įvyko 2022 m. birželio 9 d. Atsakovė su tokia pozicija nesutiko, teigė, kad apliejimas įvyko 2021 m. birželio 9 d. dar iki draudimo sutarties sudarymo, todėl ieškovė nepagrįstai įvykį laikė draudiminiu.
16. Teismas spręsdamas, kada įvyko buto apliejimas įvertina, kad ieškovės pateiktoje nuostolių apskaičiavimo, remonto sąmatoje įvykio data nurodyta 2022 m. birželio 9 d. Trečiasis asmuo 2023 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad butas buvo aplietas 2022 metais. Paaiškino, kad į draudimo bendrovę kreipėsi praėjus trims dienoms po pastebėto apliejimo. Į bylą pateiktame Turto apžiūros akte nurodyta, kad aktas surašytas 2022 m. birželio 20 d. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad trečiojo asmens butas buvo aplietas 2022 m. birželio 9 d., o ne 2021 m. birželio 9 d., todėl įvykis patenka į draudiminį laikotarpį ir pagrįstai, vadovaujantis Gyventojų turto draudimo sutartį buvo ieškovės buvo pripažintas draudiminiu.
17. Ieškovė nurodė, kad dėl apdraustų patalpų apliejimo ji patyrė 156,54 Eur žalą. Žalos faktui ir dydžiui įrodyti ieškovė į bylą pateikė žalos suvestinę, sąmatą bei pranešimą dėl išmokos. Atsakovė paties žalos dydžio neginčijo. Nors Turto apžiūros akte nurodyta, kad įvykis įvyko 2021 m. birželio 9 d., teismas remdamasis įrodymų visuma nustatė, kad tai buvo rašymo apsirikimas ir žala atsirado 2022 m. birželio 9 d. Esant į bylą pateiktiems įrodymams apie patalpų užliejimą, įvykio pripažinimą draudiminiu bei draudimo išmokos (žalos) paskaičiavimą ir išmokėjimą, teismas sprendžia, kad ieškovė leistinomis priemonėmis įrodė žalos faktą ir žalos dydį.
Dėl atsakingo už žalą asmens ir priežastinio ryšio
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė regresinį ieškinį pareiškė atsakovei, t. y. UAB „Kauno butų ūkis“, dėl nesandarių daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų, o būtent stogo, prasiskverbęs vanduo apgadino ieškovės apdraustą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad atsakovė kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jos elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, t. y. sukūrė sąlygas tokiems padariniams (žalai) atsirasti, akivaizdu, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veikos ir atsiradusių padarinių – buto apliejimo.
19. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad atsakovė tinkamai vykdė visas savo, kaip namo administratorės, pareigas. Laiko, kad ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog apliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo konstrukcijų gedimo, o būtent dėl stogo defekto.
20. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).
21. Vertinant atsakovės kaip ginčo namo administratorės argumentus nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose. Kaip minėta, civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad ginčo butui žala buvo padaryta prabėgus vandeniui per stogą. Tokią faktinę aplinkybę ieškovė įrodinėja į bylą pateiktomis fotonuotraukos, iš kurių matyti draudėjo pranešime nurodomi buto apgadinimai, buto apžiūros aktu (DOK-40361 priedai).
22. Atsakovė ginčijo tokią ginčo buto apliejimo priežastį ir nurodė, kad duomenų apie stogo gedimus ginčo laikotarpiu nebuvo gauta, o savo pareigas, kaip namo administratorė, vykdė tinkamai.
23. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Atsakovė įrodinėdama, kad savo pareigas, kaip namo administratorė, vykdė tinkamai pateikė į bylą 2020 m. spalio 29 d. statinio apžiūros aktą Nr. KA-2354-2020, iš kurio matyti, kad esminiai stogo defektai nebuvo fiksuoti ir remonto darbų poreikis stogui nebuvo nustatytas (DOK-133272 priedas). Byloje taip pat pateiktas 2021 m. spalio 17 d. statinio apžiūros aktas Nr. KA-3929-2021, iš nustatyta, kad stogo gedimai nebuvo fiksuoti, nenumatyti stogo remonto darbai (DOK-149633 priedas). Statinio techninės priežiūros žurnale taip pat nėra fiksuota duomenų apie stogo gedimus ar stogo remonto darbus (DOK-149633 priedas). Minėtame žurnale 2021 m. balandžio 21 d. fiksuotas vandens nubėgimo latakų tvarkymas. 2022 m. spalio 17 d. statinio apžiūros akte Nr. KA-3929-2022 taip pat nėra nustatyti stogo gedimai, nėra numatyti stogo tvarkymo darbai (DOK-37019). Statinio techninės apžiūros žurnale, kuris buvo pildytas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. taip pat nėra fiksuota stogo gedimai (DOK-53951). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė fiksavo stogo gedimą, ar kad butų ir kitų patalpų savininkai butų pranešę apie tokį gedimą. Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas.
24. Teismo vertinimu, atsakovės į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė tinkamai atliko savo kaip namo administratorės pareigas, vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir vykdė šių objektų remonto darbus, tarp kurių stogo defektų nebuvo.
25. Ieškovė įrodinėdama, kad žala kilo dėl netinkamos namo stogo priežiūros nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Buto apžiūros akte pateiktos tik buto nuotraukos ir nėra jokių duomenų apie virš buto esančios palėpės apliejimą, nėra aišku ar palėpė iš viso buvo aplieta. Teismo vertinimu, ieškovė, veikdama kaip savo srities profesionalė, turėjo atidžiau apžiūrėti ir nustatyti galimas vandens prasiskverbimo priežastis.
26. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybės, nesant duomenų apie pranešimus apie stogo gedimą namo administratorei (atsakovei), statinio apžiūros aktuose nefiksavus stogo gedimo, nėra pagrindo daryti išvadą, kad butas buvo aplietas dėl stogo nesandarumo. Namo stogas yra keistas prieš penkis metus ir buvo atsakovės tinkamai prižiūrimas. Duomenų, kad butų savininkai apie atsiradusius defektus informavo atsakovė nėra. Priešingai, trečiasis asmuo nurodė, kad apie įvykį nepranešė.
27. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškinys atmestinas nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su žala.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškinį atmetus atsakovei turėtų būti priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės, tačiau atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.
29. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 13,28 Eur, todėl, atmetus ieškinį, jos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.