Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui K. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Nustatyti nepilnamečio E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. I., motinos gyvenamojoje vietoje.

2. Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 250 Eurų dydžio išmokomis, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. liepos 24 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3. Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą sumoje 2750 Eurų už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. liepos 24 d. (11x250).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad po sūnus gimimo tris mėnesius gyveno kartu su sūnaus tėvu K. K. pas jos tėvus. Nuo pat sūnaus gimimo atsakovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Jis dirbo pas (duomenys neskelbtini), bet nedavė lėšų sūnui išlaikyti, sūnų išlaikyti jai padėjo jos artimieji, tėvai. Ji nedirbo. Atsakovas gautus pinigus išleisdavo alkoholiui, vartojo alkoholį ir nesirūpino. Prieš gimdymą atsakovas nupirko sūnui vėžimėlį ir rūbelių, po to nieko nepirko. Šiems daiktams jis išleido iki 200 eurų. Po išsiskyrimo jis atvažiuodavo, bet tik vieną kartą atvežė jogurtą. Ji su sūnumi šiuo metu gyvena pas tėvus, jų name ji su sūnumi turi atskirą kambarį. Jai finansiškai padeda jos tėvai, taip pat ji gauna vaiko pinigus. Kadangi ji yra (duomenys neskelbtini) ir neuždirbo darbo stažo, jai savivaldybė taip pat moka 300 Eur paramą. Kas mėnesį sūnaus išlaikymui išleidžia: maistui – 150-200 Eur, drabužiams ir avalynei – 100 Eur, higienos prekėms – 60-70 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur (vasarą – 20-30 Eur). Šiuo metu iš gaunamų lėšų nuperka, ką gali, kitą dalį padeda tėvai nupirkti. Nuo rugsėjo mėnesio leis sūnų į darželį, reikės jį vežioti. Iš išlaikymo įsiskolinimo sumos nėra minusuoti 200 Eur, kuriuos išleido atsakovas prieš gimdymą. Ji nepasitiki atsakovu dėl alkoholio vartojimo, todėl prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovas buvo susimušęs su jos tėvais, nes norėjo vaiką atimti ir išvežti kitur gyventi. Atsakovo tėvai nelanko anūko, tik vieną kartą matė ir buvo atvežę žaislą. Sūnus nematė atsakovo kelis mėnesius, neatpažįsta jo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinį ir nurodė, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti sūnų po sūnaus gimimo. Nors jis nurodė, kad pinigus pasidėdavo pas ieškovę, tačiau nurodė ir kad antstoliai nurašinėjo pinigus, o ir pats gyveno pas ieškovės tėvus, ir save išlaikė. Nepateikė įrodymų, kad teikė išlaikymą sūnui. Vaiko gyvenimo sąlygas pas ieškovę tarnybos patikrino, jos atitinka vaiko poreikius. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes vaikui dar tik (duomenys neskelbtini) metai eina, vaikas neprisimena tėvo. Dėl bendravimo tvarkos, jei atsakovas ves tinkamą gyvenimo būdą, ieškovė pati savanoriškai gal išleis sūnų su atsakovu pabūti be jos. Bet šiuo metu neaišku, kur atsakovas gyvens, kol vaikui nėra 5 m. vaikui kilus pavojui, neaišku, kur jis būtų, pats vaikas nepraneštų, kur jis yra. Nebūtinai ieškovė kartu bus atsakovui bendraujant su sūnumi, jei jai nekils abejonių. Atsakovas bendraujant su sūnumi turi būti blaivus. Vaikas nepažįsta ir atsakovo tėvų. Dėl išlaikymo, prašo ieškinį tenkinti pilnai, pažymėjo, kad nuo sausio mėnesio MMA sudarys 710 Eur atskaičius mokesčius. Tai yra orientacinis kriterijus priteisiant išlaikymą. Pažymėjo, kad nuo rudens vaikas lankys darželį, dėl ko išlaidos dar padidės. Ne visi vaiko poreikiai buvo išvardinti, jų yra ir daugiau.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu duodama išvadą papildomai paaiškino, kad sutinka su ieškove, kad ribojimai bendravime turi būti, kadangi atsakovas nori išsivežti vaiką į nežinomą vietą, nes šiuo metu neaišku net kur gyvens atsakovas po arešto bausmės. Vėliau, pakeitus gyvenimo būdą, atsakovas turėtų kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Dėl prašomo išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, mano, kad yra pagrindas priteisti prašomas sumas, kurios yra protingos, adekvačios. Atsakovas yra jaunas, sveikas, sveikatos sutrikimų neturi, todėl turi teikti išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytiniais bylos įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. VĮ Registrų centro duomenimis, šalys neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto, Antstolių sistemos duomenimis, ieškovė neturi vykdomų skolų, o atsakovas turi vykdomųjų skolų, VĮ Regitra duomenimis, šalys neturi jų vardu registruotų transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė gauna išmokas auginant vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų, o atsakovas yra nedirbantis. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovei mokama išmoka vaikui, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2040 m. liepos 31 d. sudaro 85,75 Eur per mėnesį.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimu nustatyti sūnaus E. K. gyvenamąją vietą su ieškove, todėl šioje dalyje surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, jos atstovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimų matyti, kad nepilnametis šalių vaikas visą laiką gyvena kartu su motina, kuri vaiką visapusiškai išlaiko, tarp jų užsimezgęs artimas ryšys. Atsakovas vaiko beveik nelanko, su juo kurį laiką nebendrauja ir nesirūpina jo išlaikymu, priežiūra bei ugdymu, šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo ir priežiūros. Išvadą teikianti institucija pritaria ieškovės reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinimui, pateikė 2023 m. rugpjūčio 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog ieškovės gyvenamajame būste vienkiemyje yra visi būtiniausi baldai, namų apyvokos reikmenys, tvarkinga.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, todėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. I..

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė nuo 2023 m. liepos 24 d. (ieškinys paduotas 2023 m. rugpjūčio 10 d.) iki šalių sūnaus pilnametystės prašo priteisti iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį sūnaus maistui tenka po 150-200 eurų, drabužiams ir avalynei – 100 eurų, higienos prekėms – 60-70 eurų, vaistams, vitaminams – 50 eurų (vasarą – 20-30 eurų). Teismas ieškovės nurodytas kas mėnesį sūnui reikalingas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir realiomis, juo labiau, kad į jos nurodomą kas mėnesį reikalingą sumą nėra įtrauktos kitos būtinos išlaidos vaikui, t. y. darželiui apmokėti būtinos lėšos, kurios bus reikalingos vaikui pradėjus lankyti darželį, išlaidos elektros energijai, patalpų šildymui tiekti, vaiko vežimo išlaidos į ugdymo įstaigą, gydytojus ar kitur (ieškovė gyvena vienkiemyje), išlaidos vaiko amžių atitinkančiams žaisliukams, knygutėms, lavinimui, jo amžių atitinkančiams baldams, patalynei, kita.

Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiui sūnui atitinka tik būtinuosius vaiko poreikius, t. y. bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos šiuo metu yra nedidelės (apie 300-400 Eur), kurias sudaro savivaldybės mokama parama bei vaiko išlaikymo išmoka, ieškovei finansiškai padeda tėvai, ieškovė nedirba, kadangi augina mažametį sūnų, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Ieškovė vykdomų prievolių neturi, jos vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų ir transporto priemonių nėra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės, jos atstovės nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame gyvenamajame name. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaiko poreikių. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius, tenkina kitus jo poreikius, tarp jų ir nenumatytus, dėl to patiria papildomas išlaidas, o viena vykdydama abiejų tėvų pareigas turi ribotas galimybes papildomai užsidirbti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, nurodė, kad neturi sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų susirasti darbo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. vasario 28 d. dirbo, tačiau nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. vasario 28 d. buvo nedraudiminiame laikotarpyje. Atsakovas šiuo metu atlieka arešto bausmę, kitų išlaikytinių neturi, turi vykdomųjų bylų, jo vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto neturi. Teismo vertinimu, nėra objektyvių priežasčių daryti išvadą, kad atsakovas atlikęs bausmę, neturės galimybės gauti su darbo santykiais susijusių pajamų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas neturės galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo lygia dalimi. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, o tai, kad jis pasirinko netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko šiuo metu atlieka teismo paskirtą bausmę, nėra priežastis teikti vaikui ne pusę reikalingos išlaikymui sumos (250 Eur), o tik mažą jo dalį (100 Eur), kaip prašė atsakovas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad prašoma iš atsakovo priteisti suma nėra didelė ir nesudaro pusės minimalios algos (nuo 2023 m. sausio mėnesio minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, Lietuvoje sudaro 709 Eur), ieškovei mokami vaiko pinigai taip pat šio skirtumo nepadengia (o iki minimalios algos pakėlimo jei ir padengė, tai ieškovei vis tiek teko didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta), todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 250 Eur nuo 2023 m. liepos 24 d. tenkintinas.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2 750 Eur išlaikymo įsiskolinimą po 250 Eur per mėnesį nuo 2022 rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. liepos 24 d. Ieškovė nurodė, kad nuo pat vaiko gimimo materialinės paramos iš jo nesulaukė.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Atsakovas nurodė, kad išlaikė vaiką kol gyveno kartu su ieškove, kad pirko daiktus, reikalingus kūdikiui, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o jo paaiškinimai šiuo klausimu prieštaringi (nurodė, kad išlaikė vaiką, tačiau tuo pačiu nurodė, kad gyvendamas pas ieškovės tėvus neprisidėjo prie išlaidų elektrai, šildymui ar pan., kad iš jo algos antstolių buvo išieškomos skolos). Ieškovė nurodė, kad būtent neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo ir girtavimo buvo šeimos iširimo priežastis. Ieškovė pripažino, kad ieškovas prie gimstant kūdikiui nupirko vaikui vėžimėlį ir rūbelių, kuriems bendrai išleido iki 200 Eur. Teismas sprendžia, kad šios ieškovės pripažintos atsakovo išlaidos vaiko daiktams (200 Eur) yra vaiko išlaikymo išlaidos, nepaisant to, kad jos patirtos dar iki gimstant vaikui, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina šia dalimi. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių vaiko išlaikymo didesne (nei 200 Eur) dalimi faktą ginčo laikotarpiu, įsiskolinimo laikotarpiu vaiko poreikiai buvo panašūs, t. y. tokie, kokius nustatė teismas bylos nagrinėjimo metu – 250 Eur per mėnesį, todėl vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko interesų gynimo principu, teismas tenkina ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš dalies (2750 Eur – 200 Eur).

Ieškovė šioje byloje yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas: tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis); vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis); kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis).

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 išaiškino, kad: tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

Sprendžiant dėl atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad išvadą teikiančios institucijos pateiktais, o taip pat abiejų šalių patvirtintais, duomenimis, atsakovas iki šiol vedė netinkamą gyvenimo būdą, gyveno nestabilų gyvenimą, nesaikingai vartojo alkoholį, buvo kelis kartus nuteistas, dėl ko šiuo metu atlieka arešto bausmę, 2022 m. gruodžio 19 d. buvo gautas pranešimas apie galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus šeimoje dėl neblaivaus atsakovo K. K. konflikto su ieškovės tėvu, nuo 2022 m. gruodžio 20 d. ieškovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, kuriame jis atsisakė jam siūlomų socialinės priežiūros šeimoms paslaugų, atsakovas specialistei 2023 m. rugpjūčio 23 d. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad dirba atsitiktinius darbus, pastovios gyvenamosios vietos neturi, kad gyvena pas močiutę, nes jo tėvai jį išvarė iš namų, kadangi būdamas neblaivus susipyko su tėvu. Atsakovas šiuo metu atlikdamas arešto bausmę nurodo, kad ieškos darbo, kad gyvens pas tėvus, nevartos alkoholio, nori bendrauti su sūnumi. Tačiau atsakovas šių teiginių pagrįsti negali, kadangi iki šiol vedė netinkamą gyvenimo būdą, vengė išlaikyti sūnų ir su juo bendrauti, slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų, šiuo metu jo ryšys su sūnumi yra sutrikdytas, sūnus yra labai mažas ((duomenys neskelbtini) metai) ir jo kelis mėnesius nėra matęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad šiuo metu atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, darbo, atlieka arešto bausmę, po kurios atlikimo nėra aišku, kur ir kokiomis sąlygomis jis gyvens (ar jį priims tėvai gyventi į savo namus po konflikto su atsakovo tėvu, šiuo metu nėra aišku), teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti tam tikrus tėvo ir sūnaus bendravimo ribojimus. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra labiausiai tinkama susiklosčiusiai situacijai ir atitinka geriausius vaiko interesus. Tokia bendravimo forma, kai su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas šiuo metu yra praradęs artimą ryšį, bendraujama periodiškai, trumpesniais intervalais, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja pernelyg dažno vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja ir tėvų didelių materialinių ir laiko resursų. Teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iki vaikui sueis penkeri metai atsakovui bendrauti su sūnumi dalyvaujant ieškovei ir būti blaiviam, atsižvelgiant į atsakovo netinkamai vestą gyvenimo būdą, kenkiantį vaiko interesams, į mažą vaiko amžių, nutrūkusį vaiko ryšį su atsakovu, juo labiau, kad, kaip patvirtino ieškovės atstovė, ieškovei įsitikinus, kad atsakovas gyvenimo būdą pakeitė, juo pasitikėdama galimai sutiks vaiko bendravimo metu su atsakovu nebūti kartu su vaiku. Teismas atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, tenkintinas.

Teismas pažymi, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje pasikeitus faktinei situacijai ar atsiradus kitoms reikšmingoms aplinkybėms (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju ieškinys iš esmės patenkintas (tenkintas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau nustatyta išlaikymo suma yra tokia, kokia prašė ieškovė), todėl susidariusias išlaidas teismas priteisia iš atsakovo.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai, todėl iš atsakovo priteisiamas 344 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 x 3proc. x 75 proc. = 68 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą; 2 550 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 58 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą; 109 Eur už reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; 109 Eur už reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą) (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Ieškovei byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 293,33 Eur. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo valstybei priteisiamos 293,33 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Šioje byloje susidarė 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) mokamomis mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. liepos 24 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 550,00 (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteistas lėšas, skirtas nepilnamečio sūnaus E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią tėvo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. K. K. praneša apie planuojamą sūnaus aplankymą SMS žinute, kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis sūnaus motinai A. I. prieš 2 (dvi) dienas, tikslu aptarti bendravimo vietą, laiką ir trukmę.

2. Bendravimo su sūnumi metu K. K. privalo būti blaivus.

3. Iki sūnui E. K. sueis penkeri metai, vaiko ir tėvo susitikimuose dalyvauja motina A. I..

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 293,33 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 344,00 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 0 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.