Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-21674-588/2025 pagal pareiškėjos R. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19-588/2022 buvo patvirtinta ieškovo S. Š. ir atsakovės R. Š., atsakovės V. J. ir trečiųjų asmenų R. G. ir S. T. sudaryta taikos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Įstatyme numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.

12. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Be, to teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-564-357/2023, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-641-883/2024 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjos R. Š. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas 2025 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugpjūčio 21 d. per viešųjų elektroninių paslaugų portalą (EPP) siųstu pranešimu įpareigojo suinteresuotą asmenį S. Š. per 5 dienas pateikti nuomonę dėl pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir priėmė skundžiamą 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad suinteresuotam asmeniui S. Š. buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau jis šia galimybė nepasinaudojo ir jokių prieštaravimų teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl per EPP 2025 m. rugpjūčio 21 d. siųsto pranešimo suinteresuotam asmeniui S. Š. įteikimo. Nors CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 34 punkte įtvirtinta adresato pareiga naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu, yra taikoma tada, kai adresatas jau žino apie pradėtą procesą ir jame dalyvauja. Todėl teismas turi pareigą informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019 22-23 punktai). Nagrinėjamu atveju, svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškėjos R. Š. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindu teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2VP-21674-588/2025, t. y. naujas procesas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įsitikinti tinkamu 2025 m. rugpjūčio 21 d. teismo pranešimo įteikimu per EPP suinteresuotam asmeniui S. Š. nagrinėjamoje byloje.

15. Nustatytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas CPK nustatyta tvarka buvo informuotas apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tokio prašymo nagrinėjimą, taip pat nėra duomenų, jog apeliantui buvo suteikta reali galimybė iki skundžiamos nutarties priėmimo pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepaskyrė jo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesilaikė CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatų ir specialiame interneto tinklalapyje nepatalpino pranešimo apie paskirtą bylos rašytinį nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo (2025 m. rugpjūčio 28 d.) priešingai šaliai (suinteresuotam asmeniui S. Š.) pateikti savo nuomonę dėl prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, nors, kaip minėta, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu, nesiaiškino jų nevykdymo priežasčių. Akcentuotina, kad kylantis ginčas dėl bendravimo tvarkos (ne)vykdymo yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes dėl pareikšto prašymo.

16. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, nuo 2022 m. gruodžio 19 d., kuomet teisme buvo patvirtinta sudaryta taikos sutartis, reikšmingos aplinkybės, susijusios su bendravimo tvarkos vykdymu (šiuo metu D. Š. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl neabejotina, kad tokio amžiaus paauglys geba savarankiškai spręsti ir sprendžia dėl bendravimo su mama intensyvumo, laiko būdo ir kt.), yra pasikeitusios. Apeliacinės instancijos šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad šalys turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka ar, pasikeitus aplinkybėms, reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju šalims išaiškintina, kad esant priežasčių, dėl kurių jie negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo, kaip motinos ar tėvo pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką nei šiuo metu nustatyta.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta suinteresuoto asmens S. Š. teisė į teisingą teismą (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė vaiko situacijos vertinimo sprendimus ir pranešimą apie priimtą sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį R. Š.. Ginčijamą nutartį panaikinus ir klausimą perdavus nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir pareiškėjos R. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.