Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. V.-G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo E. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.7. Apeliantas nepateikė jokių konkrečių rašytinių įrodymų (banko išrašų, grynųjų pinigų perdavimo kvitų), patvirtinančių išlaikymo teikimą nepilnametei dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pašto voko nuotrauką; 2022 m. vasario 3 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-3928- 869/2022; E. G. messenger programėlės išklotinę su žinutėmis klientams dėl mokėjimo į A. V. - G. sąskaitą; žinučių (su tekstu) išklotines; mokėjimo pavedimų kopijas; Vaiko teisių apsaugos tarnybos dokumentus.

8. Pareiškėja su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) meno mokyklos pažymą; (duomenys neskelbtini)lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažymą; pažymą apie A. V.-G. deklaruotą gyvenamąją vietą.

9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas teigia, jog jis neturėjo galimybės naujų įrodymų pateikti anksčiau, nes jam nebuvo žinoma apie procesą, o pareiškėjai iškilo būtinybė pateikti naujus įrodymus gavus apelianto atskirąjį skundą sprendžia, kad šių įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tiek apelianto, tiek pareiškėjos pateikti nauji įrodymai priimtini.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų A. V. ir E. G. pasirašytą 2015 m. kovo 31 d. taikos sutartį, kurios 1.1. šalys sutarė, kad E. G. įsipareigoja savo nepilnametės dukros E. G. išlaikymui skirti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (nuo šios sutarties įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3928-869/2022 nutraukta šalių (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka ir patvirtinta šalių 2021 m. gruodžio 16 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktu šalys sutarė, kad dukters E. G. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai išspręsti įsiteisėjusia 2015 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi. Taip pat šios sutarties 7.1. punktu E. G. įsipareigojo savo nepilnametės dukros E. G. išlaikymui skirti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2015 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą takos sutartį

13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

14. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo spręsti ne teismas nutartimi patvirtinęs šalių taikos sutartį, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi šia sutartimi buvo iš naujo patvirtintas nepilnamečio vaiko išlaikymo faktas.

15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys vaiko išlaikymo klausimą išsprendė sudarydamos 2015 m. kovo 31 d. taikos sutartį, kurią patvirtino Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi, todėl taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3928-869/2022 nutraukė šalių santuoka ir patvirtino šalių 2021 m. gruodžio 16 d. sudaryta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 punktu šalys sutarė, kad dukters E. G. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai išspręsti įsiteisėjusia 2015 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi. Teismas minėtu sprendimu nenustatė naujų pareigų apeliantui, susijusių su išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimu, bet konstatavo apie santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą, jog šalių nepilnametės dukters išlaikymo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia 2015 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, o tai reiškia, kad išlaikymo mokėjimas vykdomas, vadovaujantis 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstai nagrinėjo teismas, nutartimi patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo sąlygų, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai (CPK 646 straipsnio 3 dalyje).

17. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartį, kuria teismas paskyrė prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, išsiuntė apeliantui neregistruota pašto siunta jo gyvenamosios vietos adresu ir apie bylos nagrinėjimą pranešė viešai, netinkamai įgyvendino šalių informavimo apie pradėtą procesą pareigą, pažeisdamas apelianto teisę pateikti argumentus ir įrodymus į pareiškėjos nepagrįstus kaltinimus. Teismas tik neįteikus apeliantui procesinių išsiunčiant paštu, galėjo nuspęsti įteikti procesinius dokumentus paskelbiant viešai.

18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytą prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo tvarką, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, įprastai yra nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.

19. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjos A. V.-G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. liepos 31 d. 8.30 val. Minėta nutartimi teismas, be kita ko, nutarė apie bylos nagrinėjimą pranešti viešo paskelbimo būdu 2023 m. liepos 7 d. paskelbiant pranešimą, taip pat išaiškino šalims, kad jos turi teisę nurodyti aplinkybes ir pateikti teismui įrodymus apie sutarties dėl taikos sutarties sąlygų vykdymą.

20. CPK 133 straipsnio 3 dalyje reglamentuota apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį pranešimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvarka – kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą 2023 m. liepos 7 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir 2023 m. liepos 7 d. nutartis kartu su pareiškėjos prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo 2023 m. liepos 10 d. buvo išsiųsta apeliantui pareiškėjos prašyme nurodytu apelianto adresu. Nagrinėjamu atveju prašymas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies normomis, todėl šiuo atveju yra taikoma CPK 133 straipsnio 3 dalis, kuri reglamentuoja pranešimo byloje dalyvaujantiems asmenims apie bylos nagrinėjamos iš esmės rašytinio proceso tvarka tvarką (specialioji teisės norma), o ne CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatos (bendroji norma), kai įteikiami procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims, tuo atveju, kai nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų gyvenamosios vietos, darbo vietos adresu, negalima paskirti kuratoriaus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad jis tenkamai buvo informuotas apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Be to apeliantui pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus išsiuntė netgi likus ilgesniam terminui iki paskirtos prašymo nagrinėjimo datos nei numato įstatymas, todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas netikrina savo pašto dėžutės, nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos apelianto teisės būti tinkamai informuotam apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, nors apeliantas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė savo atsikirtimų ir įrodymų, tačiau jis savo teise būti išklausytam pasinaudojo pateikdamas atskirąjį skundą, su kuriuo kartu pateikė naujus įrodymus.

22. Apeliantas teigia, kas jokios skolos dėl vaiko išlaikymo nėra, nes jis teikė vaikui išlaikymą, o pareiškėja nurodė teismui neteisingas aplinkybes.

23. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Be to, pareigą pagal vykdytiną dokumentą teikti išlaikymą turintis asmuo gali mokėti vaikui ir didesnes nei vykdytiname dokumente nurodytas išlaikymo sumas, taip pat skirti jam ar buvusiam sutuoktiniui kitas sumas, nesusijusias su pareigos pagal vykdytiną dokumentą vykdymu. Vadinasi, būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jo pervestos sumos buvo sumokėtos kaip išlaikymas pagal vykdytiną dokumentą. Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

24. Iš byloje esančių pareiškėjos pateiktų mokėjimų dokumentų apie apelianto sumokėtas šalių vaikui išlaikymo sumas nustatyta, apeliantas per 2015 m. viso sumokėjo 103,00 Eur; per 2016 m. – 288,55 Eur; 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. – visiškai nemokėjo; per 2022 m. – 285,00 Eur; per 2023 m. iki 2023 m. liepos 18 d.– 150,00 Eur.

25. Apelianto pateiktos kartu su atskiruoju skundu žinutės klientams dėl mokėjimų į pareiškėjos sąskaitą ir mokėjimo dokumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepatvirtina, jog šie mokėjimai buvo atlikti už apeliantą kaip išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Tokia apelianto pasirinkta klientų atsiskaitymo forma, niekaip neįrodo, jog jis tokiu būdu teikė išlaikymą vaikui, be to, pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad ji apelianto klientų pervestus pinigus pagal šalių susitarimą, nedelsiant išgrynindavo ir perduodavo apeliantui.

26. Dėl apelianto nurodytų aplinkybių, kad santuokos metu, šalys ir jų nepilnametė dukra gyveno kartu ir jis išlaikė vaiką, nors atskirų išlaikymo sumų pavedimų nedarė, pažymėtina, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia ir nekeičia teismo nutartimi jam nustatytos prievolės teikti atitinkamą išlaikymą. Apeliantui tiesiogiai teikiant išlaikymą vaikui, jis galėjo kreiptis į teismą su prašymu pripažinti, kad nurodytu laikotarpiu jis teikė išlaikymą tiesiogiai, arba sudaryti su pareiškėja susitarimą dėl nepilnametės dukters išlaikymo. Tačiau tokių duomenų, byloje nėra. Aplinkybė, kad šalys kurį laiką gyveno kartu, neatleidžia apelianto nuo pareigos mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės, o ne kitokia forma. Todėl, aplinkybė, kad šalys tam tikrą laiko tarpą gyveno kartu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, juo labiau, kad apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis išlaikymą mokėjo sistemingai kaip buvo sutarta taikos sutartimi.

27. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

28. Nagrinėjamu atveju, apeliantas neįrodė, kad tinkamai vykdė taikos sutartimi patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tinkamą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo priverstinio išieškojimo iš apelianto.

29. Atsižvelgiant į išanalizuotų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 3 dalis), pakankamai išsiaiškino, ištyrė nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, kad būtų apsaugotos šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, ir tinkamai ištyręs pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu pagal šalių sudarytą taikos sutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

32. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

34. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 250,00 Eur priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl iš suinteresuoto asmens pareiškėjai priteistinos, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. V.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.