- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-641-883/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02668-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- M. G., K. R.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) M. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. G. ir K. R. prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai M. G. ir K. R. pateikė teismui taikos sutartį dėl dukters E. G. gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei jo išlaikymo klausimų išsprendimo. Šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartimi.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas M. G. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kuriame nurodė, kad K. R. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalies, numatančios bendravimo su vaiku tvarką, nepasiima vaiko iš jo gyvenamosios vietos taikos sutartyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo M. G. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad patvirtinta sutartimi šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. šalys sutarė dėl savanoriško K. R. bendravimo su vaiku ir nenumatė jokių pasekmių tokiais atvejais, jei bendravimo nebūtų laikomasi. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nenumato konkrečių tiesioginių pasekmių tėvams, kurie nebendrauja su savo vaikais, kadangi prievartinis bendravimo pareigos vykdymas nėra įmanomas. Taip pat teismas nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarka iš esmės nustatoma kaip teisę bendrauti garantuojanti, tais atvejais, kai tėvai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesutaria ar gali kilti tokių sunkumų ateityje, todėl pagal tokią sutartį, kokia patvirtinta tarp šalių, vykdomojo rašto prašyti galėtų nebent pareiškėja K. R., jei jai būtų trukdoma bendrauti su vaiku. Be to, teismas pažymėjo, kad nuostatų, dėl kurių priverstinio vykdymo į antstolį kreiptis galėtų M. G., sutartyje nėra, o antstolis gali vykdyti tik tokius vykdomuosius dokumentus, kuriuose numatyti konkretūs veiksmai, kuriuos gali atlikti antstolis vykdymo procese. Nagrinėjamos bylos atveju vykdymo procese nėra numatyta, kad antstolis gali kažkokiu būdu priversti vieną iš tėvų bendrauti su vaiku.
5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra galimybės išduoti vykdomąjį dokumentą, kurį antstoliui būtų įmanoma vykdyti, ir teismas pasiūlė M. G. dėl tokio pobūdžio problemų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris galėtų tarpininkauti ir padėti jas sprendžiant.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) M. G. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-9080-1028/2024 panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. apeliantas rėmėsi CK 3.170 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bei CK 3.161 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Papildomai pažymėjo, kad ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
6.2. Apeliantas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, o šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą.
6.3. Apeliantas nurodė, kad taikos sutartis, kuria būtų nustatyta galimybė tėvui (šiuo atveju motinai) nevykdyti savo pareigos bendrauti su vaikais, prieštarautų imperatyviosioms CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms teisės normoms ir viešajam interesui, todėl teismo negalėtų būti tvirtinama; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo patvirtinta nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra nustatanti pareigą abejiems tėvams bendrauti su vaiku, juo rūpintis, todėl turi būti vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo
9. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
10. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017). Nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).
11. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų M. G. ir K. R. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimų. Pareiškėjas M. G. 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų, numatančių bendravimo su vaiku tvarką, nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, motyvuodamas tuo, kad nėra galimybės išduoti vykdomąjį dokumentą, kurį antstoliui būtų įmanoma įvykdyti.
12. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų patvirtinta nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra nustatanti pareigą abiem tėvams bendrauti su vaiku, juo rūpintis, todėl turi būti vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
13. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
15. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. G. ir K. R. 2024 m. birželio 6 d. taikos sutarties 2 – 8 punktuose nustatė bendravimo su nepilnamete dukra E. G. tvarką. Iš šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų matyti, jog taikos sutartį pasirašiusiems asmenims taikos sutarties nuostatos buvo aiškios ir atitiko jų vidinę valią. Taigi, taikos sutartimi ją pasirašiusiems asmenims laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose nusistačius savo teises ir pareigas ir teismui šią sutartį patvirtinus, sutartis įgijo res judicata galią (CK 6.985 straipsnis) ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdomu CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. Svarbu pažymėti, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, 14 punktas). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 32–33 punktai).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad M. G. kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kartu su prašymu nurodė, kad K. R. nepasiima vaiko nustatyta tvarka, tačiau teismas gana formaliai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad bendravimo su vaikais tvarka iš esmės nustatoma kaip teisę bendrauti garantuojanti, tais atvejais, kai tėvai dėl bendravimo su vaikais tvarkos nesutaria ar gali kilti tokių sunkumų ateityje, todėl pagal tokią sutartį, kokia patvirtinta tarp šalių, vykdomojo rašto prašyti galėtų nebent K. R., jei jai būtų trukdoma bendrauti su vaiku. Be to, teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje taikos sutartyje nuostatų, dėl kurių priverstinio vykdymo į antstolį kreiptis galėtų būtent M. G., nėra. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad, kaip jau minėta, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu; šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagal patvirtintą taikos sutartį pagrindo (ne)buvimą, taip pat pažymi, kad svarbūs keli aspektai: pirma, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo aplinkybių: ar suinteresuotas asmuo K. R. sąmoningai nevykdė taikos sutarties, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, trukdančios jai vykdyti taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutarties 8 punktu šalys sutarė, kad vaikui susirgus ir dėl to negalint bendrauti su vienu iš tėvų, bendravimas nevyksta. Taigi, kaip matyti, šalys taikos sutartyje numatė tam tikras aplinkybes, kurioms esant apribojamas bendravimas su vaiku, todėl sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo svarbu nustatyti aplinkybių visumą, t. y. ar neegzistuoja taikos sutartyje numatytos išimtys ar kitos objektyvios aplinkybės, sudarančios kliūtis bendrauti su vaiku. Antra, kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino taikos sutarties sąlygų aiškumo prasme, tačiau atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą konstatavo, kad vykdymo procesas nagrinėjamu atveju nėra įmanomas, t. y. teismas iš esmės suvaržė priverstinio proceso inicijavimo teisę pareiškėjui. Svarbu pažymėti, kad CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, nagrinėjamu atveju K. R., esant priežasčių, dėl kurių ji negali vykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu vykdyti savo, kaip motinos pareigų, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydama nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką nei šiuo metu nustatyta, bet ne atsisakyti ją vykdyti.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis (taikos sutarties šalis) turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020).
21. Byloje nėra duomenų, jog K. R. CPK nustatyta tvarka buvo informuota apie pareiškėjo M. G. pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, taip pat nėra duomenų, jog K. R. buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu, nesiaiškino jų nevykdymo priežasčių. Be to, kylantis ginčas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes dėl pareikšto prašymo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytos prašymo nagrinėjimo ir šalių informavimo tvarkos, todėl nebuvo visapusiškai ištirtos bei nustatytos prašymo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad siekiant išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias vykdomojo rašto išdavimo būtinybę, siūlytina kreiptis dėl nuomonės pateikimo į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta proceso dalyvių teisė į teisingą teismą (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.